Dar vienas jau nuklausytas ir, jau galiu sakyti, išsigrynintas reikalas iš 2013-ųjų.
O jame visko tiek daug girdėjosi iš karto: The Knife, N-Trance, Wild Beasts, Erasure, Fever Ray, Active Child, Yazoo ar, jei tik norite, Alison Moyet ar Grace Jones šiuolaikiškame amplua, (o iš pirmojo karto po „Substitute for Love” ir „Nothing Really Matters” ėmiau galvoti, kad tai Madonna’os „Ray of Light” interpretacija), bet galop viskas virto į V V Brown ir nieką daugiau. Į britišką sprogdinantį ausų būgnelius prodiuserinį rezultatą. Taip negražiai norisi sakyti ne tik paklausius V V Brown debiutinio albumo „Travelling Like The Light” (2009), kuris savo paprasta pop ir dance visuma lieka toli už „Samson & Delilah” nugaros, bet ir dėl „Samson & Delilah” „indėlininkų”, kurių sąraše pamačius tokius vardus kaip Pascal Gabriel (Goldfrapp, Miss Kitten, Ladyhawke), Liam Howe (Tom Vek, Marina and the Diamonds, Sneaker Pimps), Pierre-Marie Maulini (iš M83) ir Dave Okumu (Jessie Ware), imi suprasti iš kur toks neypatingai vientisas, tačiau baisiai stiprus albumas. O jo norėtųsi dvigubo: su viena dalimi iš tokių retų vokalinių tamsių inkliuzų kaip „Substitute for Love”, „Igneous” ir „Samson”, ir su antra dalimi, kurioje kalantis bytas panardina į tranzą ir judina klausytojo galūnes su „I Can Give You More” ar „The Apple”. Pastarasis praktiškai galėtų būti kompiuterinių „Apple” vergų išsilaisvinimo himnu.
httpv://www.youtube.com/watch?v=Erw0XvaZ2zo
Taip ir matau kaip po eilučių „Don’t testify me/ Don’t bring me down/ Don’t hold me captive/ Not the apple of my eye / See, don’t patronize me/ I’m not your clown/ Don’t cause me suffering/ It’s over now” į sieną skrenda iPodas ir trenkęsis pažyra dalimis.
Šiaip įspūdžiui pastiprinti dar labai labai rekomenduojuprancūzišką „Obuolio” versiją – skamba dar stipriau ir dainingiau negu angliška.
Tęsiant mintį apie prodiuserinį „Samson & Delilah” atspalvį, reikia pasakyti, kad Youtube pagaunami V V Brown gyvi pasirodymai tikrai neišspinduliuoja tokios jėgos, atmosferos ir gelmės kaip studijinis įrašas. Tad kad ir kaip nesinorėtų VV Brown sumenkinti, su visa pagarba jos sceniniam įsijautimui į atlikimą, gyvai ji skamba silpnokai ir tai dar kartą patvirtina prodiuserių indėlį.
httpv://www.youtube.com/watch?v=CYWVx7F0ptg
Bet čia norisi grįžti į puikaus albumo pradžią ir pabaigai palikti su „Substitude for Love”, kuri savo eilutėmis užduoda iki paskutinio takelio neišsisklaidančią energiją.
(Į/su)sileiskit: I’m your drug/ I’m your heroin/ The inside you’re there/ You’ll let me in
httpv://www.youtube.com/watch?v=PUfhWehgWs4
