Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

KINO PAVASARIS 2017

TEGELBSTI MUS DIEVAS / Que Dios nos perdone (2016)

Netikėtai nustebinęs ispaniškas kriminalinis trileris. Net nepamenu, kada paskutinį kartą taip šis žanras buvo prikaustęs prie ekrano. Net norisi lyginti su fantastiškuoju J. J. Campanella’o „El secreto de sus ojos” ir, manau, kad netruksime sulaukti holivudinės šio filmo versijos.

„Tegelbsti mus Dievas” siužetiniai rėmai nėra labai ypatingi – du policininkai, skirtingų charakterių porininkai ir serijinis žudikas, siaučiantis Madride bei galabijantis senutes – tačiau režisierius Rodrigo Sorogoyen sugebėjo tuos rėmus taip pavyzdingai nušlifuoti ir užpildyti, jog kiekviena scena gniaužia kvapą.

Savų pliusų priduoda ir pagrindiniai personažai: vienas – sunkiai suvaldantis kumščius karštakošis, kitas – ramus, švarku pasipuošęs tylenis, miknius. Drama vyksta ne tik naujos bylos tyrime, bet ir asmeniniuose gyvenimuose, kurie kartais dar slogesni nei leisgyviai senučių kūnai. Tuo priminė ir „True Detective”.

Filmas neturi optimistiškų gaidų, nestokoja žiaurumų, smurto, iškrypimų, liguistumo, tačiau ypatingas trileris toks ir turi būti. Toliau skaityti KINO PAVASARIS 2017 →

G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. kovo papildymas)

Šis mėnuo buvo „Depešų” naujo albumo laukimo mėnuo. Sulaukėme, ir ką? Kritikų nuomonės labai nevienareikšmiškos. Aš esu su tais, kuriems „Spirit” labiau nuobodus, nei įdomus. Nenusisekė ir The Jesus and Mary Chain sugrįžimas su per ilgu „Damage and Joy”. Nesusipratimas (jau galima sakyti, eilinis) įvyko ir su bandančiu į šokių aikšteles sugrįžti Ten Walls’u, vėl numetusiu dviprasmišką žinutę su albumo pavadinimu „Queen” – anglaišmanėliai tuoj pastebėjo, kad šis žodis slenge turi seksualinėms mažumoms vargiai įtiksiančią reikšmę.  Bet neapsistojame prie nuvylusių, o einame prie džiuginusių:

CHICANO BATMAN – Freedom is Free (2017)

Trečiasis lotyniškų šaknų ketveriukės iš JAV albumas nuneša į 60-70-uosius, kai pasileidę plaukus hipiai dabinosi spalvotomis plunksnomis, taikos ženklais spalvino savo transporto priemones ir turėjo gerą laiką su gera muzika. Naujausiame įraše Chicano Batman dar drąsiau imasi angliškų tekstų, taip palenkdami į savo pusę dar didesnę angliakalbių klausytojų dalį. Toliau skaityti G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. kovo papildymas) →

[tv series:] ŠERLOKAS / SHERLOCK (2010 – 2017 – )

 I have an international reputation. Do you have an international reputation?

Kas galėjo pagalvoti, kad ims kas ir sumodernins sero Doilio klasiką. Ogi ėmė ir sumodernino,— patys britai nufilmavo Šerloką su iPodu ir mikroskopu, nardantį po chemijos, interneto, kibernetikos ir panašias, Artūro laikais net neįsivaizdjamas, džiungles.

Smagu, kad bent kai kas nepasikeitė ir iš to galima suprasti, jog tai tas pats senas geras personažas. Taip sakant, gerai, kad iš šiandienio Šerloko kūrėjai neatėmė Londono, dvisnapės kepuraitės, smuiko, Beikerstryto su 221B ir, žinoma, svarbiausio — daktaro Vatsono.

Galima padžiūgauti ir dėl Baskervilių (tik čia jie užsikodavę slaptos karinės laboratorijos pavidalu), amžino seklio priešo Moriarčio ir kitų Konano knygose skaitytų akcentų.

Žodžiu, stebinančiu įžvalgumu pasižymintis Šerlokas blaškosi po XXI-ojo amžiaus kriminalinius užkampius, o jo parankinis veda internete blogą…

Ne, ne detektyvinės klasikos parodija tai, o visai nenuobodžiai susuktas kriminalinis detektyvas. Toliau skaityti [tv series:] ŠERLOKAS / SHERLOCK (2010 – 2017 – ) →

NEIL GAIMAN „Niekurniekada”

Garbanotojo anglo, Neilo Gaimano, pristatyti kaip ir nebereikia – lietuviškai turime tiek jo šedevrą „Amerikos Dievai”, tiek vaikus gąsdinančias „Koralainą” ir „Kapinių knygą”, tiek ne per seniausiai siaubingai linksminusią knygą „Gera lemiantys ženklai”, parašytą kartu su amžinatilsiu Terry Pratchettu, kuris, matyt, įkvėpė Neilui drąsos imti ir vienam pačiam parašyti kažką didesnio. Taip, „Niekurniekada” yra pirmasis Gaimano solo romanas, sukurptas telekanalui BBC parašyto scenarijaus pagrindu. Pagal scenarijų BBC sukūrė niekam tikusį šešių dalių serialą, kurio filmavimas režisieriaus ir prodiuserio iniciatyva vykdavo maždaug taip:
– Ee, Neilai, klausyk, mes tą sceną išmesim, nes kažkokia užtempta gaunasi.
– Viskas tvarkoje, aš tą sceną įdėsiu į romaną,- atsakydavo scenarijaus autorius.

Taip radosi bukas serialas ir nepalyginamai geresnė knyga apie paprastą žmogelį, Ričardą Meihju, atvykusį iš periferijos į Londoną dirbti finansų draudimo versle. Darbas buvo darbu, kol vieną vakarą Toliau skaityti NEIL GAIMAN „Niekurniekada” →

G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. vasario papildymas)

Kažkoks ramus mėnuo buvo. Lyg perklausyta ne tiek ir mažai naujų įrašų, tačiau maža kas liko iš naujienų ausyse, tad vasaris pasirodė gan muzikaliai skurdokas naujais įrašais. Tiesa, Vilniaus knygų mugė, melomanams jau pavirtusi muzikos įrašų muge, pasiūlė vietinių atlikėjų tiek naujų įrašų, kad galėjo galva susisukti. Laikas parodys, kam iš tų naujienų verta būti bent paklausytoms, nes ir čia viršų ėmė seni įrašai – tik naujame įpakavime. Taip, tai dvi plokštelės, apie kurias garsas sklido jau nuo sausio pabaigos: Teisučio Makačino „Disko muzika” ir Saulės laikrodžio „Lauke ir viduj”. Toliau skaityti G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. vasario papildymas) →

JO NESBØ „Raudongurklė“

Trečioji pažintis su Hariu Hūle, kuri jo kūrėją, Jo Nesbo, išgarsino visame pasaulyje. Vienas Norvegijos skaitytojų klubas šį romaną net pavadino geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Nesiimu antrinti, nes „Raudongurklė” sukėlė dviprasmišką įspūdį ir labiau Nesbo ir Hūlės pamilti neprivertė. Tiesą sakant, nelabai mylėjau ir iki tol, nes kas nors rašytojui (ir Hūlei) vis pakišdavo koją tapti originaliu, savu ir mielu širdžiai.

Kažkur teko užmatyti kito skaitytojo išlietą apmaudą, jog pirmieji šimtas „Raudongurklės” puslapių buvo juodas gumos tempimas. Visiškai su šia mintimi sutinku ir dar galiu paantrinti – ne šimtą, o visus du šimtus puslapius buvo nuobodoka. Keistai ilga įžanga. Lyg ne detektyvinio romano – lavonų tenka laukti ilgai, ne taip kaip „Tarakonuose” ir „Šikšnosparnyje”. Nesbo šįkart atsisako kriminalinio detektyvo struktūros ir bando sukurpti trilerį, kuris, mano manymu, nėra labai pavykęs. Toliau skaityti JO NESBØ „Raudongurklė“ →

G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. sausio papildymas)

Nauji metai jau atnešė ir naujų albumų: Bonobo, Sohn, Run the Jewels, Foxygen, Austra ir kitų, bet visą sausį G. kambaryje labiau dominavo dar pražiopsotos 2016-ųjų įdomybės. bet apie viską iš eilės.

THE COLORIST & EMILIANA TORRINI – The Colorist & Emiliana Torrini [2016]

Šiemet jau yra išleistas naujas įrašas su islande Emiliana Torrini, kuri savo balsą paskolino Kanados didžėjui Kid Koala, pristatančiam visai neblogą kosminio ambiento albumą „Music to Draw To: Satellite”, tačiau man norisi sugrįžti į praeitus metus, kada islandė su orkestru The Colorist įrašo pavidalu pateikė Torrini dainų koncertines versijas. Islandė kartu su belgų orkestru pirmiau naujai aranžuotus kūrinius pristatė gyvuose pasirodymuose, o po palankių vertinimų išleido ir koncertinį albumą. The Colorist nepavertė Torrini į kažkokią neatpažįstamą personą, tai vis dar ji, tokia pati jautri, paaugliškai valiūkiška, nuoširdi ir lyriška, tik gyvesnė, brandesnė, mažiau pop, labiau atskleistu, apnuogintu vokalu, nei galima buvo ją girdėti paskutiniuose įrašuose. Net nugrotasis ir visiems žinomas „Jungle Drum” čia sugebėjo nuskambėti neįprastai, su kažkokiu apokaliptiniu šiurpumo atspalviu. Toliau skaityti G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. sausio papildymas) →

CANDEE TRAIN COLLECTIVE – THREADS: A FANTASMAGORIA ABOUT DISTANCE (THE RECORD) [2016]

The pronounced words of magic with mysterious mimicries

Išankstinė žinia apie šį albumą buvo tokia, jog 2015-ųjų pabaigoje Kauno bienalės metu vyko pasaulyje žinomo menininko Saâdane’o Afifo ir lietuvių grupės „Candee Train” muzikinis bendradarbiavimo projektas „Gijos: fantasmagorija apie atstumą”. Jo metu Afifas atrinko kitų kūrėjų tekstus, įkvėptus jo meninių kūrinių, kurių nuotraukos sudėtos ant plokštelės voko, ir davė juos grupei „įgarsinti”. Tai kiek gąsdino, nes tokia priešistorė kažkodėl dar prieš susipažinimą su įrašu suformavo lūkestį, jog visuma gali būti panaši į ŠMC tinkančią garso instaliaciją, o ne į normalų klausomą albumą.

Lūkestis, Toliau skaityti CANDEE TRAIN COLLECTIVE – THREADS: A FANTASMAGORIA ABOUT DISTANCE (THE RECORD) [2016] →