Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

TERRY PRATCHETT, NEIL GAIMAN „Gera lemiantys ženklai”

Blogis niekada nemiega, o gėris visą laiką budi.

Smagu, kad lietuviškai turime vis daugiau Neil’o, juo labiau – Terry’io. O šįkart dvigubai smagiau, nes jie abu baugina ir tyčiojasi vienoje knygoje. Žinoma, ten, kur Pratchetttas, išgąsties procesas komplikuojasi – visi siaubai „Ženkluose” virsta skaniu juodosios vyšnios tabako dūmu, kurį įkvepi ir be baimės išprunkšti kaip Žemaitijos pievose besiganantis bėris.

Tikiuosi, mane dauguma supranta. Bent tie, kurie žino, su kuo Pratchettas valgomas. Nežinantiems sufleruoju – su kuo tik nori, svarbu tik, jog nebūtum alergiškas humorui ir fantasy.

Kaip minėjau, „Gera lemiantys ženklai” dvigubai ypatingi dėl rašytojų tandemo. Tokio kalibro veikėjus sutikti vienoje vietoje pavyksta retai, o ir judviejų susitikinėjimas nebuvo lengvas: Skype ir elektroninių paštų tarnybų dar nebuvo, bet veikė laidinis telefonas ir tinkamai dirbo kurjeris, gabenantis flopikus (pamenate tokius kvadratinius daikčiukus, kišamus į kompiuterio dėžes). Taip ir gimė „Gera lemiantys ženklai”. Gera, kad gimė. Bet nesileiskime į knygos sukūrimo peripetijas (apie tai galite pasiskaityti wikipedijoje), verčiau imame skaityti ženklus ir dalintis įspūdžiais. Toliau skaityti TERRY PRATCHETT, NEIL GAIMAN „Gera lemiantys ženklai” →

JOSE JAMES @ Tamsta, 2016-05-03

Nesu didis viso José James fanas, bet dalelytes jo myliu beprotiškai. Paprastai tai būna „Detroit Loveletter” ir „Come To My Door”, na, dar „Trouble” ir „Anywhere U Go”. Nepamilau jo daugiau ir po pasirodymo „Tamsoje”, bet norėsiu jį pamatyti, jei / kai atvyks trečiąjį kartą.

Nedidukas tas Jose, su pašiaušta pražildyta plaukų kupeta ant galvos, tatuiruotėmis ant pečių ir nenusiimamais akiniais nuo saulės. Kokiam Londone praeitum ir žvilgsnis net neužkliūtų, bet „Tamstos” scenoje dėmesį prikaustė pusantros valandos su kažkiek. Toliau skaityti JOSE JAMES @ Tamsta, 2016-05-03 →

SHE BIT HER LIP – VIIV [2015]

Estai šaunuoliai. Jie jau skamba kaip šimtaprocentiniai skandinavai, Nors She Bit Her Lip, kolektyvas iš Tartu, muzikine puse primena airių God Is An Astronaut kuriamą atmosferą, tačiau estų skambesyje yra daug to skandinaviško, per skaidraus ledo stiklą sklindančio šalčio, kuriamo iš svajingo shoegaze.

She Bit Her Lip pernai išleido albumą „Viiv”, kurio kompaktinės plokštelės tiražas, tiesa, nedidelis, jau išparduotas, tačiau albumo gelmę ir muzikos grožį galima pajausti ir klausant skaitmeninį įrašą, kurį deduosi į 2016-ųjų geriausiųjų albumų sąrašą. Toliau skaityti SHE BIT HER LIP – VIIV [2015] →

KAKKMADDAFAKKA ‎– KMF [2016]

And you know exactly where to go / tomorrow you can talk about what we did last night

Dešimtmetį grojantys norvegai buvo į ausiratį patekę ir anksčiau, bet didelio įspūdžio anksčiau nepaliko. Ant jų buvo užvedęs Erlend Øye, kuris prodiusavo du prieš tai buvusius Kakkmaddafakka albumus. Dabar savo klausymo archyve randu tik trejetą takelių iš grupės 2013-ųjų albumo „Six Months Is a Long Time”, bet šiandien juos norisi ištrinti ir pasilikti tik visą šiųmetį albumą „KMF”.

„KMF” – tai paprastas, saulėtas, melodingas indie poprokas, kuris neturi nieko bendro su superduper moderniu skambesiu, išplėstomis akimis ir žodžiu wow. Šis albumas spinduliuoja meilę, atostogas, šilumą, festivalį po atviru dangumi ir atpalaiduojantį lengvumą – tokia atmosfera bei vokaliniu dainingumu ir visumos skambesiu Kakkmaddafakka pavirto visiška Erlend Øye regiškojo albumo „Legao” kopija. Toliau skaityti KAKKMADDAFAKKA ‎– KMF [2016] →

[tv series:] TRANSPARENT (2014 – 2015)

Prieš keletą metų JAV internetinės prekybos gigantė Amazon įkūrė naują padalinį „Amazon Studios”, kurio paskirtis kurti tv serialus ir rodyti juos per „Amazon Prime Instant Video” platformą. Tokiai užmačiai Amazon pasirinko neįprastą praktiką – pirmiausia žiūrovams leidžia pamatyti įžanginę seriją ir tik tada, pagal žiūrovų reakciją, nusprendžia, ar sukti serialą toliau.

Tokiu principu pasaulį išvydo ir serialas „Transparent” – šiai dienai pats sėkmingiausias „Amazon Studios” kūrinys, kurį įvertino ne tik žiūrovai, bet ir kritikai, nepagailėję kūrėjams dviejų Auksinių gaublių. Toliau skaityti [tv series:] TRANSPARENT (2014 – 2015) →

JUSSI ADLER-OLSEN „Atpirkimas” / „Kaltė”


Kiek prisiminė, senasis jo tėvas ligos užkluptas visada griebdavosi šio būdo.

– Atsigulk į lovą su dviem stulpais,- sakydavo jis.- Ant vieno stulpo užmauk skrybėlę ir pasiimk butelį svaigalų, jis visada turėtų stovėti ant stalelio prie lovos. Gerk tol, kol pradėsi matyti po skrybėlę ant abiejų stulpų. Prisiekiu, kitą dieną būsi sveikas kaip ridikas. O jeigu ir ne, tau nerūpės.

Dar dvi dalys iš daniškojo „Q” skyriaus serijos lietuviškai. Apie pirmąsias dvi buvo čia.

„Skandinaviško detektyvo elitas” vėl verstas iš anglų kalbos, vėl vertė dvi naujos vertėjos, vėl išleistos su daug korektūros klaidų. Ant trečiosios serijos knygos nugarėlės likęs iš kažkurios ankstesnės knygos pasiūlymas tęsinį skaityti „Fazanų žudikuose” (antroje serijos knygoje). Nebestebina tokie dalykėliai iš Obuolio leidyklos, kuri jau savo antikokybe ima lenkti kitą komersantą, kurio neminėsiu. Tikėtina, jog vieną dieną Obuoliui tai atsirūgs – bent aš šios leidyklos knygų nebeperku. Nors, kaip supratote, vis dar skaitau ir paskutinės perskaitytos buvo šios – Jussi Adler-Olsen „Atpirkimas” ir „Kaltė”.

Adler-Olsen’as šiose knygose vėl savo lengvai komišku stiliumi narplioja naujas ne pirmuosius metus skaičiuojančias bylas. Toliau skaityti JUSSI ADLER-OLSEN „Atpirkimas” / „Kaltė” →

KINO PAVASARIS 2016

Kiek šviesesnė nuomonė apie filmą „Dama furgone”:

Režisieriaus Nicholas Hytner filmą „Dama furgone“ galima laikyti lengva komedija, kuri prisotinta anglų sąmojo ir humoro. Žiūrovas šiame filme nėra aprkaunamas sunkiomis idėjomis ar mintimis, tačiau tai nėra ir filmas, kuris nepalieka nieko po savęs, bet priešingai, jis skatina apmąstyti save ir savo aplinką.

Tuo tarpu filmo siužetas nukelia į 8 dešimtmečio Londoną, į gatvę, kurioje susibūrę gyvena inteligentai. Būtent čia savo furgoną nusprendžia sustabdyti ir kuriam laikui apsistoti pagyvenusi benamė. Tačiau iš dalies šią moterį taip pavadinti būtų klaidinga. Jos elgesys, kalba ir požiūris radikaliai skiriasi nuo to, kurį įsivaizduojame, jog turi benamiai. Tai sudomina scenaristą Alan Bennett, kuris nusprendžia papasakoti mis Shepherd istoriją.

Pirmiausia dėmesį atkreipia sudėtinga laiko kaip dabarties akimirkos samprata. Istorijos pasakotojas, Alan Bennett, ją dėlioja iš ateityje likusių prisiminimų, kuriuos perkonstruoja savo nuožiūra. Todėl prieš pirmuosius filmo kadrus iškilęs užrašas „daugiausia tikra istorija“ („a mostly true story“) ne tik pateisina tai, bet tai daro ir pats pasakotojas: tam tikras filmo vietas pabrėžia, jog „to nebuvo, tačiau tai būtų gražus gestas“, arba „tai galėjo įvykti“. Tokios frazės ir jo konfliktas su savimi sukuria įspūdį, jog žiūrovas stebi ne idėjas ar mintis, kurios yra atkurtos, bet mato pasakotojo prisiminimus esančius jo galvoje, kurias jis čia ir montuoja. Todėl Alan Bennett turėdamas tiek realių savybių, tiek fikcinių, tampa tuo, kuris pirmiausia padiskutavęs su savimi, atskleidžia mis Shepherd istoriją per savo perspektyvą.

Filmo protagonistę, mis Shepherd, yra sunku įtalpinti į bet kokius žinomus rėmus. Ji benamė, kuri gyvena furgone, tačiau parduoda smulkius daiktus, taip mėgindama užsidirbti ir nekenčia siūlomos išmaldos. Ji intelektualė – laisvai kalba prancūzų kalba ir studijavo muziką. Ji nepriklausoma – savo geltoną furgoną stato ten kur „nurodo“ šventoji mergelė Marija, o išgirdusi priekaištus atšauna, jog ji sena ir serganti moteris. Tačiau visa tai slepią jos praeities istoriją, apie kurią sužinoma iš menkų retai paminimų detalių. O ši istorija kalba apie dar jauną mis Shepherd, kuri pasiekusi savo gyvenimo svajonės viršūnę turėjo jos atsisakyti dėl kitų žmonių užgaidos, o tiksliau, dėl susilaikymo savybės ugdymo.

Šios istorijos narpliojimas, žingsnelis po žingsnelio link mis Shepherd asmenybės atskleidimo ir tampa pagrindiniu siužeto mazgu. Todėl filmas skatina pažvelgti į ją kaip į žmogų, kuris turi savitą požiūrį. Visi filmo veikėjai jos neišskiria iš kitų, o ją gerbia ir bendrauja su ja kaip su sau lygia. Tai iškelia mintį, jog intelektine prasme ji yra savoje aplinkoje, todėl joje lengvai pritampa, o ją išskiria tik socialinė padėtis, kuri apibrėžiama gyvenimu furgone. Todėl ši paliesta tema nemoralizuojančia forma lengvai stumteli žiūrovą pamąstyti apie savo aplinkoje matomus tokio likimo žmones.

Filmo išskirtinis aspektas yra nestandartinė tema ir požiūrio kampas per kurį ji išplėtojama. Savito šarmo filmui suteikia ir pasakotojo diskusijos, pokalbiai su savimi, kurie įgauna humoro formą. Šį filmą galima laikyti skirtu mis Shepherd atminimui, todėl jis įgauna šviesią prasmę tiek pačiam scenaristui, Alan Bennett, tiek žiūrovams. Todėl išėjęs iš kino salės žiūrovas nebus užverstas prasmių našta ar detalių sunkumu, bet priešingai, o tai yra neįprasta, bet malonu.

Tekstas: Deimantė Petrutytė

—–

KEROL (CAROL) rež. Todd Haynes, 2015

Garsių vardų komanda: režisierius Todd’as Haynes („I’m not there”, „Velvet Goldmine”), ne pirmą kartą su juo dirbantis operatorius Edward’as Lachman’as, Patricia Highsmith romanas („Strangers on a Train” ir Ripliados kūrėja) ir nesujaudinamoji Cate Blanchett. Atrodo, ko daugiau reikia geram filmui? Ir filmas tikrai geras, bet ne daugiau. Stilingai nufilmuotas, gerai suvaidintas, atskleidžia kiek dramatišką lesbietišką meilės istoriją, parodo prieš kelis dešimtmečius JAV vyravusią seksualinių mažumų padėtį, bet, mano manymu,”Kerol” kiek pavėlavo pasirodyti ekrane. Toliau skaityti KINO PAVASARIS 2016 →

THE MAGNETIC NORTH – Prospect of Skelmersdale [2016]

Simonas Tongas po pagrojinėjimų The Verve, Gorillaz, The Good, the Bad & the Queen pastaruoju metu koncentravosi į paskutinįjį savo projektą „The Magnetic North”, kuriame „dirba” ir ilgametis Simono bendražygis Gawainas Erlandas Cooperis (su juo kartu grojo grupėje Erland and the Carnival) bei vokalistė Hannah Peel.

Antrasis „The Magnetic North” albumas „Prospect of Skelmersdale” yra tikrai magnetiškas ir, matyt, tikrai ne atsitiktinai pavadintas taip kaip pavadintas.

Internetai sako, jog Britanijos miestas Skelmersadale yra žymus ten aštuntajame dešimtmetyje išplitusiu Transcendentinės meditacijos judėjimu ir negalima to nepajausti klausant „Prospect of Skelmersdale”. Skeme augęs Tongas savo kailiu patyrė miesto dvasinę aurą ir ją sudėjo į muziką. Toliau skaityti THE MAGNETIC NORTH – Prospect of Skelmersdale [2016] →