Filmas tikrai vertas žiūrėjimo. Nors homoseksualumo tema kine jau darosi atgrasi, pabodusi ir nebestebinanti. Žinoma, kūrėjai verčiasi per galvą ir vieną išskirtinumą papildo kitu.

„Hoje Eu Quero Voltar Sozinho” (The Way He Looks) matome aklą paauglį Leonardą, kurį kasdien iš mokyklos iki namų vartelių parlydi jį įsimylėjusi, tačiau jausmus slepianti klasiokė Džovana. Paprasta istorija susijaukia, kai į klasę ateina naujokas Gabrielis, įklampinantis neregintį vaikiną į nepatirtos vyriškos meilės sūkurį.

Filmas sukasi apie tą paprasčiausią ir sudėtingiausią dalyką – meilę, kuri reikalinga tiek reginčiam, tiek nereginčiam, tik brazilas Daniel Ribeiro lyg sako, kad tam tikromis aplinkybėmis mūsų seksualumą ir pakraipą gali įtakoti tas, kuris pirmas pasibeldžia į tavo duris. Kas ten žino, kaip būtų buvę, jei Džovana būtų ėmusi jautį už ragų? Bet Ribeiro nepasakoja alternatyvios istorijos. Režisierius ir scenaristas pasitelkia gyvą pasakojimo stilistką, gražią muziką (Belle & Sebastian), Toliau skaityti [kinas:] THE WAY HE LOOKS / Hoje Eu Quero Voltar Sozinho (rež. Daniel Ribeiro, 2014) →

Paprastai siaubo filmai nėra mano arkliukas, tad labai nesumeluosiu sakydamas, kad tai vienintelis šiemet matytas tokio žanro filmas. O ėmiausi jo dėl Metacritic ir „pomidorų”, kur „The Babadook” įvertintas atitinkamai 90/100 ir 96 %, kas pakankamai suintrigavo. Ir tikrai ši juosta iš Australijos verta dėmesio.

Viskas prasideda kiek šabloniškai: avarija, po kurios motina lieka viena auginti sūnų, tikintį palovyje tūnančiais monstrais, šiurpi, vis į namus sugrįžtanti, knyga apie Babaduką ir vis intensyvėjantis paranormalus veiksmas. Lyg ir nieko ypatingo, tačiau gerą filmo valandą nereikia jokių bildukų ir vaiduoklių (nelabai jų ir yra), nes visą dėmesį kausto kitas monstriukas – nesivaldantis šešiametis (Noah Wiseman) ir dėl to iš proto einanti jo motina (Essie Davis).

Įtampa, panašios situacijos ir žiūrovo priešiškumas vaikui netrunka pasiekti „Pasikalbėkime apie Keviną” lygį, kai jau norisi paimti ir vaiką ne tik supurtyti, ar nuvesti pas psichologą, bet ir nubausti fiziškai. Toliau skaityti [kinas:] THE BABADOOK (rež. Jennifer Kent, 2014) →

Po.

Šiemet nusprendžiau padaryti eksperimentą ir „paprievartauti” „Scanoramą” – skirti prioritetą šiaurietiškiems filmams. Gi būtent iš jų ir gimė Šiaurės šalių kino forumas, vėliau Šiaurę pakeitęs į Europą. Programa „Naujienos iš Šiaurės” turėjo 21 filmą, iš kurių liko nematyti keturi. Tikėtina, kad vardan ne pačių geriausių kino pavyzdžių paaukojau – kaip girdėjau iš atsiliepimų – puikius filmus „Spec. klasė” ir „Žmogiškasis kapitalas”, tačiau tikrai nesigailiu. Viską per porą savaičių pamatyti sudėtinga, o filmų buvo daug.

Išskirti ir kaip didžiausią įspūdį padariusius norisi paminėti šiuos: „Realybės šokis” ir „Žemės druska”, taip pat „Vaikystė” ir „Panelė Prievarta”. Liūdna, kad tai ne skandinaviškos juostos. Matyt, tikrai skandinavų kino lygis paskutiniu metu kiek krito: net garsūs režisieriai, iš kurių daug tikėjausi, Roy’us Andersson’as ir Hans’as Petter’is Moland’as, neparodė savo geriausios formos. Bet jei jau būtinai reikėtų rinktis, tai iš šiaurietiškų rekomenduočiau „Force Majeure”. O filmų šiaip netrūko ir žiūrėti ką tikrai buvo. Ačiū organizatoriams ir iki kitų metų.

ZILS MARIJOS DEBESYS
Clouds of Sils Maria, 2014, rež. Olivier Assayas
Toliau skaityti [dienoraštis:] SCANORAMA 2014 →

Christopheris Nolanas jau yra tapęs tuo Didžiuoju, kurio filmus galima žiūrėti be jokio išankstinio pasiruošimo, nes vis tiek pamatysi masiškumą, didingumą, epiškumą, specialių efektų pluoštą ir nebanalų siužetą. Net po netobulo „Tamsos riterio sugrįžimo”  Nolano gebėjimu kurti Kiną neabejojau, tačiau po „Tarp žvaigždžių” mano tikėjimas susvyravo.

Naujasis anglo filmas sukurtas pagal kartu su Christopherio broliu Jonathanu parašytą originalų scenarijų, kuris pasakoja futuristinę istoriją apie netolimą Žemės ateitį. Dėl klimato pokyčių kilusios sausros ir dulkių audros naikina pasėlius, todėl žmonijai vis sunkiau išgyventi dėl maisto trūkumo. Kol eiliniai žmonės kovoja su dulkėmis ir amarais, grupelė slapčia dirbančių NASA mokslininkų žino paslaptį, kuria siekia pasinaudoti naujos, tinkamos gyventi žmonėms, planetos paieškai. Taip į kosminę kelionę leidžiasi ketverių žmonių komanda, kurioje užu vairo sėdi pagrindinis veikėjas Kuperis, vaidinamas Matthew McConaughey. Toliau skaityti [kino teatre:] TARP ŽVAIGŽDŽIŲ / Interstellar (rež. Christopher Nolan, 2014) →