Trumpučiai filmukai puikiai sueina pietų metu, o šis šiek tiek ir apie maistą.
Fantasmagoriškasis Gilliamas pateikia trumputį pamokantį vaizdelį, kuriame iš Neaopolio nukeliama į siurrealistinį sapnų pasaulį. Savotiška, gilliamiška, žavi miniatiūra lyg iš „Alisos Kreivų veidrodžių karalystės”, tinkanti paauglių lavinimui ir sakanti, jog su užgaidomis reikia būti atsargiems. Toliau skaityti [kino trumpuliai:] THE WHOLLY FAMILY (rež. Terry Gilliam; 2011)
httpv://www.youtube.com/watch?v=_vS_By_ZZ0g
httpv://www.youtube.com/watch?v=Im4QdVc4NEA
httpv://youtu.be/13giBN6Un6g
Palinkėčiau sau gerų dienų, bet žinau, kad šuns balsas į dangų neina.
Atgrubnagis
Kai Atgrubnagiui papriekaištavau, kad šitas „Gyvatnešis” baisiai jau griežtai pjauna, šis atšovė, jog čia bliuzrokas, todėl turi eiti „svarkė”.
Ir ji tikrai eina. Pailsinęs dūšią ir ausis su „Tyliau už tyla”, viską (nuo albumo viršelio iki muzikos ir tekstų suvedimo) vis dar vienas pats darantis muzikantas pateikė kietai virtą „Puse velnio” tęsinį.
„Gyvatnešis” nestokoja instrumentinių kompozicijų – jų šitame albume net penkios, bet Atgrubnagiui ne visada tekstas būtinas – jo gitaros mylavimas neturi lygių. Net įraše matai kaip grifu beprotiškai laksto pirštai, o partijos tikrai įkandamos ne kiekvienam muzikoriui. Net nežinau, ką palyginimui čia įrašyti, iš mūsiškių niekas į galvą nešauna, o importe tokiais manevrais galima lygiuoti į Toliau skaityti ATGRUBNAGIS – Gyvatnešis [2012]
httpv://www.youtube.com/watch?v=lAwYodrBr2Q
httpv://www.youtube.com/watch?v=k3lsTEDKcXY
Prieš filmą švilpavau: na ką dar naujo galima papasakoti apie tą sausojo įstatymo laikmetį JAV? Gi viską jau seniausiai į lentynėles sudėste Sergio Leone, Brian De Palma, dabar dar gumą tempiantis serialas “Boardwalk Empire” kalba apie tą patį – vieni uždraudė, kiti toliau geria, kažkas varo spiritą ir nelegaliai kraunasi pinigą, kažkas nori tai kontroliuoti ir gauti atkatą. Visame tame aidi šūviai, dūžta stiklainiai, trykšta kraujas ir panašiai. Tai žada “Virš įstatymo” anonsas ir tai duoda.
Galima būtų tokios tematikos filmą lengvai praleisti, bet čia smalsumą sužadino jau trečią kartą susibėganti kompanija: režisierius Johnas Hillcoatas (kuris ir šiaip vertas pagarbos už nepopsišką McCarthy “Kelias” ekranizaciją) ir scenaristas Nickas Cave’as, šiaip labiau pažįstamas kaip muzikuojantis bei dainuojantis asmuo. Ir aktoriai atkreipė dėmesį – ne tie kieti vyrukai Tom Hardy ir Shia LaBeouf (šitam sulaižyti atgal plaukai tikrai tinka, atrodo sopraniškai lyg jaunesnis Michael Imperioli), kuriems ir čia nepavyko perlipti per savo tipažą, o pastaruoju metu akį traukianti Mia Wasikowska (“Albert Nobbs”, Jane Eyre”, The Kids Are All Right”), kurios vaidmuo čia, gaila, buvo tik epizodinis ir Guy Pearce (“Memento” žvaigždė), kuris profesionaliai dendiško blogiuko vaidmenyje taip pat nešmėžavo taip dažnai, kaip norėjosi. Toliau skaityti [kino teatre:] VIRŠ ĮSTATYMO / Lawless (rež. John Hillcoat, 2012)