Conscience do cost
JAV kabelinio kanalo HBO policinis serialas “The Wire” (“Blakės”) jau sąlyginai senokas, bet man patinka žiūrėti televizinius šou, kuriuose jau sudėti visi taškai ir nereikia kankintis po pusmetį laukiant naujo sezono. Nors ir negavęs pagrindinių televizinių apdovanojimų, „The Wire” savame žanre laikomas vienu geriausiu.
Ne visiškai su tuo sutikčiau, nes „The Wire” įsivažiavo labai sunkiai. Kūrėjai tikrai nusipelno pagyrų už autentiškumą (pagrindinis serialo iniciatorius buvęs kriminalinės skilties žurnalistas Davidas Simonas, mums pažįstamas iš žymiojo „Žmogžudysčių skyriaus“ (Homicide: Life on the Street), tikrai išmano, apie ką rašo), nepagražintą policijos darbuotojų, Baltimorės miesto ir gatvės gyventojų paveikslą, tačiau visame tame man pritrūko dinamikos, spartesnio veiksmo, intrigų, kabliukų, kurie stumtų visumą į priekį. Žinoma, tai jau būtų padabinimas, nukrypimas nuo realybės, o ir pats Simonas sakė, kad “The Wire” ne pramogai skirtas, tačiau toks kriminalistų biurokratinio aparato dokumentalizavimas ilgainiui ima pabosti ir, kai serija iš serijos veikėjai sukasi tame pačiame rate, gimsta noras serialą mesti. Toliau skaityti [tv series:] THE WIRE (2002-2008)
Kas bendro tarp Alphonso Lingio knygos „Pavojingos emocijos” (2002) ir Wernerio Herzogo filmo „Žmogus-grizlis” (orig. 
Tai istorija, kuri gali priversti įtikėti Dievą. Taip kalbėjo vienas veikėjas Yann Martel romane “Pi gyvenimas” (Life Of Pi), pagal kurį ir pastatytas to paties pavadinimo Ang Lee filmas. 
Trumpučiai filmukai puikiai sueina pietų metu, o šis šiek tiek ir apie maistą.
Prieš filmą švilpavau: na ką dar naujo galima papasakoti apie tą sausojo įstatymo laikmetį JAV? Gi viską jau seniausiai į lentynėles sudėste Sergio Leone, Brian De Palma, dabar dar gumą tempiantis serialas “Boardwalk Empire” kalba apie tą patį – vieni uždraudė, kiti toliau geria, kažkas varo spiritą ir nelegaliai kraunasi pinigą, kažkas nori tai kontroliuoti ir gauti atkatą. Visame tame aidi šūviai, dūžta stiklainiai, trykšta kraujas ir panašiai. Tai žada “Virš įstatymo” anonsas ir tai duoda.
Taline gyvenantis bei Talino Baltijos Kino ir Medijos Universitete audiovizualines medijas studijuojantis Vytautas Tinteris lapkričio 17 d. „Pasakos” kino teatre pristatė savo debiutinį trumpametražinį filmą 
Taip, dabar tiek kine, tiek literatūroje madinga viską užsukti, pažaisti dėlionę, prologe pateikti epilogą, ir nepadėjus vienintelio taškelio atsukti laiką atgal ir keliauti iki epilogo su tašku. Keblu? Tikrai taip. O kai tokių kelionių ne viena, o visos šešios, tai gali ir galva susisukti. Visgi, tai ne galvasukys “Memento” ar stilingas, bet ne turiningas “Café de Flore”, tai “Debesų žemėlapis”, kurį galima vadinti svaiginančiu vaizdais, įtraukiančiu, neperspaustu (nors ir veik trys valandos trukmės) ir dar galybe teigiamų epitetų, nors, kaip žadėjo išankstiniai filmo anonsai, pabaigoje “stogo nenurovė”. Bet tai gal todėl, jog tik pasirodžius titrams norėjosi vėl filmą sukti iš naujo ir dėliotis praleistuosius akcentus bei tiesiog – mėgautis nebegaudant kiekvienos frazės arba tik frazes ir gaudyti.