Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

BORIS VIAN „Raudona žolė”

Kultūra (kt.), Literatūra

Šita raudona žolė tokia niūri.

„Raudona žolė” po aiškaus ir konkretaus romano „Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų” tapo savotišku stebinančiu iššūkiu. Iš aprašo nugarėlėje ir iš nuogirdų apie dar neskaitytą „Dienų putą” žinojau, kad Vianas geba perteikti siurrealistišką atmosferą, tačiau net man, atrodo išbandžiusiam jau įvairiausio žanro literatūrą, „Raudona žolė” tapo nauju skaitymo potyriu.

Puslapiai vertėsi vienas po kito, tačiau mintyse pagauti ir nusipiešti „Raudonos žolės” siužetą bei veiksmo vietas buvo veik neįmanoma. Viskas tiesiog slydo kaip lakus pajūrio smėlis pro pirštus. Visais būdais stengiausi sudėlioti mozaikos gabalėlius, tačiau mozaika ir pabaigus knygą liko miglota. Tačiau tuoj knygą ėmus skaityti iš naujo, kiekvienas sakinys įgavo naują, aiškesnę ir konkretesnę formą. Tad, taip sakant, „Raudona žolė” reikalauja mažiausiai poros skaitymų. Bet nereikia to nusigąsti – abu kartus teksto lengvumas ir imantrumas vežte veža. Toliau skaityti BORIS VIAN „Raudona žolė” →

BORIS VIAN „Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų”

Kultūra (kt.), Literatūra

Atkeršyti — daug svarbiau, ir tai padaryti reikia pačiu žiauriausiu būdu.

„Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų” – lemtingas prancūzui Borisui Vianui kūrinys. Gi būtent per pagal šią knygą pastatyto filmo išankstinę peržiūrą sustojo jauna prancūzo širdis. Bet nereikėjo rašytojo mirties, kad Vernono Sullivano slapyvardžiu parašytas kūrinys užsitarnautų tam tikrą populiarumą.

„Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų” pats Vianas nelaikė literatūriniu šedevru. Šis tekstas nepulsuoja rašytojui būdingu eksperimentiniu siurrealizmu, o skleidžia noir’inę atmosferą ir alsuoja amerikietiška kietojo detektyvo stilistika. Matyt, ne atsitiktinai Vianas vėliau ėmėsi versti Raymondo Chandlerio detektyvus, kuris, greičiausiai, tam tikros įtakos prancūzo kūrybai tikrai turėjo.

Romanas nėra standartinis detektyvas. Tai labiau savotiška keršto istorija. Rasistinio keršto. Būtent ši tematika, kaip skelbia kai kurie šaltiniai, leido kūriniui išpopuliarėti, nes viena Prancūzijos organizacija padavė Vianą į teismą už visuomenės kiršinimą. Teisminis procesas išjudino ne tik Amerikai ir Prancūzijai aktualią rasizmo temą, bet ir Viano (kuris buvo laikomas kūrinio vertėju) knygos pardavimus. Toliau skaityti BORIS VIAN „Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų” →

flashback: THE FASHION WORLD OF JEAN PAUL GAULTIER @ „Barbican Art Centre”, Londonas

Kultūra (kt.), Mada, Menas

Į vieną didžiausių Londone meno centrų Barbican, tiesiai iš Niujorko atkeliavo ekstravagantiškojo prancūzų mados kūrėjo Jean Paul Gaultier drabužių paroda-retrospektyva pavadinimu „Jean Paul Gaultier Mados pasaulis: nuo gatvės stiliaus iki podiumo (The Fashion World of Jean Paul Gaultier/ From the Sidewalk to the Catwalk). Parodoje eksponuojama daugiau negu 165 dizainerio kostiumai.

Jean Paul Gaultier – vienas įdomiausių, drąsiausių kūrėjų mados pasaulyje. Gali nežinot šio dizainerio pavardės, bet jo darbai, puošę aukščiausio kalibro muzikos, šou ir kino pasaulio žvaigždes, kalba patys už save. Per daugiau nei 40 kūrybos metų Gaultier sukaupė nemažą kolekciją: nuo kasdieniam nešiojimui skirtų iki itin ekstravagantiškų apdarų, kuriuos buvo galima matyti kino filmuose, Vogue viršeliuose, muzikiniuose klipuose, šou pasirodymuose ar televizijoje. Dizainerio klientų sąraše puikuojasi Lady Gaga, Kylie Minogue, David Bowie, Depesh Mode, Marilyn Manson, Bjork bei Madonna vardai. Bendradarbiavimas su populiariosios muzikos karaliene, Madonna, dizaineriui atnešė ypatingą naudą. Žymusis korsetas su nusmailintais viršutinės dalies „bokšteliais”, kurį dainininkė vilkėjo The Blond Ambition pasaulinio turo (1990) metu, tapo ikoniškiausiu visų laikų sceniniu drabužiu, atnešusiu didelę sėkmę tiek pačiam Gaultier, tiek Madonai, kuri šį ekstravagantišką rūbą įvardijo kaip moteriškumo ir seksualumo išlaisvinimo simboliu. Toliau skaityti flashback: THE FASHION WORLD OF JEAN PAUL GAULTIER @ „Barbican Art Centre”, Londonas →

Andrzej Stasiuk „Pakeliui į Babadagą”

Literatūra

Norėčiau būti palaidotas tose vietose, kurias aplankiau ir kurias dar aplankysiu. Galva – tarp žaliųjų Zempleno kalvų, širdis – kur nors Transilvanijoje, dešinioji ranka – Čornohoroje, kairioji – Spišska Bialoje, regėjimas – Bukovinoje, uoslė – Rešinaryje, o mintys galbūt kažkur čia… (p. 7).

Sakinį, kuriuo pradėsiu šią recenziją, perrašiau balažin kiek kartų. Nes norėjosi pasakyti tiek daug vienu ypu: kad slapta pavydžiu lenkams, turintiems tokių subtilių eseistų, kad ši knyga atkeliavo ant mano stalo visiškai netikėtai ir įsėdo mintyse ilgam, ir kad labai gaila, kad į lietuvių kalbą išversta tik ši vienintelė lenkų poeto, prozininko ir eseisto Andrzejaus Stasiuko knyga. Tiesiog „Pakeliui į Babadagą“ yra viena gražiausių ir poetiškiausių skaitytų esė. O ir patys lenkai 2005 m. knygą apdovanojo žymiausia savo literatūrine premija „Nikė“. Toliau skaityti Andrzej Stasiuk „Pakeliui į Babadagą” →

Premjera: „Broken Heart Story” (rež. Saara Turunen)

Teatras

Suomė Saara Turunen pati rašo pjeses ir jas režisuoja. Jos į Nacionalinį dramos teatrą atklydęs spektaklis „Broken Heart Story“ (Sudaužytos širdies istorija) – tai moters prigimties analizė, nusakoma hamletiškosios frazės perdirbiniu – būti subjektu ar objektu? Pagrindinė veikėja – bevardė moteris, trokštanti būti rašytoja, tačiau jos siela – visiška priešingybė. Tai kiek naivoka šviesiaplaukė ryškiai raudona suknele, trokštanti meilės – visai kaip Julia Roberts filme „Graži moteris“. Tuo tarpu rašytojai, prisiklijavusiai ūsus (mat, kaip ji juokaudama mesteli, su ūsais geriau sekasi), svarbu rašyti apie komunizmą ir mirtį, dvi, anot jos, svarbiausias temas. Nenuostabu tad, kad dvi priešingybės viename asmenyje niekaip nesusijungia. Toliau skaityti Premjera: „Broken Heart Story” (rež. Saara Turunen) →

KRISTINA SABALIAUSKAITĖ „Silva rerum III”

Literatūra

Nesvarbu, kas esam, ką jaučiam, svarbu, kad gerai ir didingai atrodom patys sau ir žiūrovams savo balagano teatre! (216 p.)

Jeigu jau taip, tai gal ir pradėkim nuo balagano, kurį sukėlė pirmos dvi rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Silva rerum” dalys. Leidėjai trynė rankas iš pasitenkinimo dėl išparduotų tiražų, kritikai niovėsi kaip šunys dėl tekstų kokybės, o skaitytojai mėgavosi neprasta populiariąja literatūra, nekantraudami gauti dar. Ir ne be reikalo Sabaliauskaitė tokia mėgiama – jos vizitine kortele galima laikyti velniškai ilgus, vingrius sakinius, kuriuose autorė ne tik nepameta minties, bet ir sugeba skaitytoją kantriai vesti siužeto vingiais daugiau nei tris šimtus puslapių trunkančiose istorijose. Toliau skaityti KRISTINA SABALIAUSKAITĖ „Silva rerum III” →

GEORGE R.R. MARTIN „Karalių kova“

Kultūra (kt.), Literatūra

Kas negyvas, niekada nemirs

Antrasis nesibaigiančios ir dar nepabaigtos epopėjos “Ledo ir ugnies giesmė” tomas. “Karalių kova”, arba visi nori būti karaliais. Tik to karaliavimo privalumų kaip anksčiau, taip ir čia neįžvelgiau. Paprastai fantastika sukasi apie blogio ir gėrio dvikovas, tačiau George’as R. R. Martinas įrodė, kad įvykiai gali suktis ir apie sostą.

Po “Sostų žaidimo” jau žinojau, ko galiu tikėtis iš GRRM, ir tą gavau su kaupu. Žudynės, politika, išdavystės, sąmokslai, karai, taktika ir, pagaliau, iš po gilaus žiemos miego prabundanti fantasy, kuri ir “Karalių kovoje” dar neįgavo lemiamos reikšmės siužeto posūkiams, tačiau vis dažniau ėmė alsuoti į veikėjų pagaugais nuėjusias nugaras.

Tiesa, pasigedau Kitų. Kur šie dingo? Ar GRRM juos pamiršo, ar jų valanda dar išauš? Sužinosiu, matyt, vėliau. Toliau skaityti GEORGE R.R. MARTIN „Karalių kova“ →

Premjera: „KOSMOSAS+” (rež. Kirsten Dehlholm)

Kultūra (kt.), Teatras,

Kodėl mūsų galaktika vadinama Paukščių taku? Kuo kvepia visata? Ar galima verkti kosmose? Kur juodosios skylės dugnas? Kas yra baltosios nykštukės? Kada mirs Saulė? Į šiuos ir daugelį kitų panašių klausimų atsakymus galima rasti premjeriniame spektaklyje „Kosmosas+“. Šią meninę kosminę odisėją drauge su gausia įvairių sričių specialistų komanda iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos sukūrė danų režisierė, kūrybinės organizacijos „Hotel Pro Forma“ įkūrėja, Kirsten Dehlholm.

Mano nuomone, mūsų šalies teatruose jau labai reikėjo tokio, visomis prasmėmis šiuolaikiško, spektaklio, skirto visai šeimai. Įspūdingos vaizdo projekcijos, šviesos, garso efektai, optinės iliuzijos, gyvai leidžiamas elektroninės muzikos garso takelis, interaktyviai pateikti moksliniai faktai, daug nuostabių net kelių kartų aktorių (tarp jų ir vaikų) ir svarbiausiai – pavykusi visuma. Šie menininkai įrodė, kad teatre puikiai galima derinti ne tik įvairias meno rūšis, bet ir miksuoti jas su mokslais – fizika, astronomija, matematika. Toliau skaityti Premjera: „KOSMOSAS+” (rež. Kirsten Dehlholm) →