Orams kaistant norisi kažko lengvesnio. Ne tik smegenims, bet ir rankai. Tad vis mieliau kartu kompaniją palaiko kišeninis formatas, kurio lietuviškai nėra tiek, kiek norėtųsi. Kita išeitis būtų elektroninės knygos. Štai ir “Vaga” pranešė žengianti į tąją rinką, tik klausimas, ar bus ten iš ko rinkti. Bent kol kas lietuviškų elektroninių knygų kainos ir pasiūla neverti dėmesio. Nekalbant apie mistinį interaktyvumą ir apie tai, jog prieš tai reikėtų įsigyti normalią skaityklę, kaštuojančią ne vieną šimtą litų. Tad grįžtu prie mirusių medžių knygų, paskutiniu metu naujais viršeliais traukiančių akį.

Šviežias kraujas literatūros pasaulyje lietuviškai – jaunos JAV rašytojos Téa Obreht romanas „Tigro žmona“ jau išverstas ir išleistas. Iš Balkanų kilusios autorės (gimusios tik 1985-aisiais) kūrinys pernai laimėjo „Orange Prize for Fiction“, aplenkęs E.Donoghue “Kambarį”.

Romano veiksmas vyksta neįvardytoje, po ilgų karo metų atsigaunančioje Balkanų šalyje, intriguojantys dabarties įvykiai susipina su neįtikėtinais praėjusio amžiaus vidurio nutikimais. Jauna gydytoja Natalija sužino, kad paslaptingomis aplinkybėmis mirė jos senelis, su kuriuo nuo mažens ją siejo ypatingi santykiai. Prisiminusi jo pasakotas istorijas, Natalija įsitikina, kad prieš mirtį senelis ieškojo paslaptingojo „bemirčio“ – nemirtingo žmogaus ir nesenstančio klajūno. Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, balandis] →

Dubline gyvenanti Tana French 2007-aisiais debiutavo romanu “Miškuose” (orig. In the Woods), kuris sulaukė ne vieno teigiamo įvertinimo. Svarbiausias iš jų – Edgar Allan Poe apdovanojimas už geriausią debiutą, katras į kairę ir dešinę lengva ranka nešvaistomas.

Ir tikrai – “Miškuose” yra šiek tiek daugiau nei standartinis mistiškas kriminalinis skaitalas. Knyga savo keistomis paslaptimis įtraukia nuo pat pirmųjų puslapių, pasakojančių apie įvykius, nutikusius prieš dvidešimt metų, kai trys dvylikamečiai išėjo žaisti į mišką ir negrįžo. Policijai pavyko rasti vieną vaiką – į medžio kamieną įsikibusį, krauju aptaškytą berniuką, Adamą Rajaną, kuris dėl patirto šoko prarado atmintį ir negalėjo papasakoti, kas su juo nutiko bei kur dingo kiti du vaikai. Toliau skaityti TANA FRENCH „Miškuose” →

Taip mes stengiamės plaukti pirmyn kovodami su srove, bet ji vis neša ir neėa mūsų laivelius atgal į praeitį.

Šis atvejis iš tų, kai žinojau, jog skaitęs, bet nė velnio neprisimenu. Sakoma, tą pačią knygą galima skaityti kas septyneri aštuoneri metai: po tiek laiko pasimiršta turinio niuansai. Nesu tikrinęs, ar tai suveiktų su kokiu detektyvu ar nuotykiniu romanu, kur akcentas dedamas ant pabaigos įvykių, tačiau su rimtesnio pobūdžio grožine literatūra minėtas pastebėjimas veikia šimtu procentų. “Didysis Getsbis” – dar vienas to įrodymas. Sužiaumojau antrąjį sykį su didžiausiu malonumu, lyg niekad nė nebūčiau laikęs rankose (bet „Perskaitytų knygų sąrašai” gi nemeluoja?). Toliau skaityti F. SCOTT FITZGERALD „Didysis Getsbis” →

Anksčiau ar vėliau krinta kiekvienas, ir visi mes kur nors nusileidžiame.

Užantlantinio rašytojo Roberto Charleso Wilsono mokslinės fantastikos romanas “Kokonas” (orig. Spin) yra tikras gėris – vienas tų, kurie tikrai verti gulėti “Pasaulinės fantastikos aukso fonde”.

2006-aisiais nurovęs Hugo romanas “Eridano” leidimo nugarėlėje turi anotaciją su, iš pirmo žvilgsnio, kiek naivoka idėja – vieną naktį Žemę apsupa kokonas, uždengiantis žvaigždes ir paverčiantis planetą savotišku balzamuotu muziejaus eksponatu, nes laikas už kokono lekia milijonus kartų sparčiau nei Žemėje. Toks piešinys iš karto priminė siužetą P. Andersono romano “Tau faktorius”, kur taip pat buvo galima už lango stebėti vis greitėjantį visatos gyvenimą. Nelabai ką daugiau galima atskleisti, nes žmonių atsakomasis veiksmas ir iš to to išplaukusios pasekmės, iš kurių dar išplaukusios pasekmės, ir kurių dar, ir dar… tikrai buvo netikėtos ir vertos visų iki šiol romaną apipiltų liaupsių. Toliau skaityti ROBERT CHARLES WILSON „Kokonas” →

Vilniaus knygų mugė jau baigėsi. Knygų lentynos pasipildė maža krūvele naujų knygų, leidyklų kišenės – neapskaitytomis pajamomis (dėl to neapskaitymo stovijuojant prie prekystalių buvo piktoka, kad knygų kainos mugės metu kai kuriais atvejais buvo net didesnės nei leidyklų knygynėliuose, kur kasos aparatai tarška su džiaugsmu), tačiau neverkšlenu – išpardavimų buvo pakankamai. Juolab, greičiausiai ne pas mane vieną, dar galima rasti ne vieną dar neatverstą užpraeitos mugės pirkinį, o laikas žingsniuoja į priekį ir baksnoja pirštu į naują krūvelę, kurią norėtųsi ir perskaityti, ir lentynoje turėti.

Lietuvos leidyklos pagaliau atrado Terry Pratchett’ą. Džiugu: gal po kelių metų turėsime bent pusę “Plokščiojo pasaulio” istorijų. “Bonus animus” dar knygų mugėje pristatė pirmąją trilogijos apysaką “Tik tu gali išgelbėti žmoniją”, ir sakosi, kad išverstos jau ir kitos dvi, o leidimo sparta priklausys nuo pirkėjų.

,,Tik tu gali išgelbėti žmoniją“ – pirmoji paaugliams skirtos trilogijos knyga apie Džonio Maksvelo nuotykius.

Atėjo Sunkūs Laikai dvylikamečio Džonio gyvenime. Tėvai nebesutaria, maitintis tenka tuo, ką randi šaldytuve, mokykloje… Na, mokykloje niekad nesibaigia Sunkūs Laikai, nebedžiugina ir laiko užmušinėjimas prekybos centre su trim geriausiais draugais. Telieka kompiuteris ir piratinė žaidimo ,,Tik tu gali išgelbėti žmoniją“ kopija. Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, kovas] →

Nukelkite skrybėles, ponai!

Aprašinėti, pristatinėti Alberto Camus romanus — darbas nedėkingas, nes nieko jau naujo nebepasakysi, šitas prancūzas-alžyrietis jau kiaurai išilgai išnarstytas įvairiausiais rakursais, išfilosofuotas, pagarbintas ir panašiai. Po „Svetimo“ ir „Kryčio“ buvau tapęs Camus fanu, vėliau sustojau ir leidau sau manyti, kad Camus viršūnę jau pažinau. Tas pažinimas su metais slopo, kol pribrendo metas nuskinti ir paragauti „Marą“ (orig. „La Peste”, 1947), apie kurį čia paliksiu savo glaustus įspūdžius.

Romane autorius literatūriškai romano forma pateikia 194. metų vieno Alžyro miesto Orano kroniką. Paprastas miestas, paprasti žmonės, net tuomet į miestą įsisupęs maras dvelkia kasdieniška Dievo rykšte, su kuria kiekvienam vienokiu ar kitokiu pavidalu tenka susidurti. Toliau skaityti ALBERT CAMUS „Maras” →