Tarptautinę teatro dieną – kovo 27-ąją, už 2010-aisiais metais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus premijomis ir atminimo ženklais apdovanosime geriausius šalies teatro menininkus. Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, Auksiniai scenos kryžiai, Boriso Dauguviečio auskaras šiemet bus teikiami Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje.
Pagal Kultūros ministerijos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus pretendentus premijoms turėjo teisę siūlyti teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija bei Scenos meno kūrėjų asociacija.
Kultūros ministerijos ekspertų komisija skelbia Auksinių scenos kryžių pretendentus:
Geriausias 2010-ųjų metų spektaklis:
Maksimo Gorkio „Dugne“. Režisierius Oskaras Koršunovas (Oskaro Koršunovo teatras).
Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“. Režisierius Rimas Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
„Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę. Režisierius Gintaras Varnas (Teatras „Utopia“).
Scenografas ir kostiumų dailininkas:
Adomas Jacovskis – už spektaklio Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ scenografiją (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Laura Luišaitytė – už scenografiją ir kostiumus spektakliams Danielio Daniso „Akmenų pelenai“ (Kauno valstybinis dramos teatras), Mariaus Macevičiaus „Prakeikta meilė“ (Lietuvos rusų dramos teatras), Agniaus Jankevičiaus improvizacijos Roberto Schneiderio romano „Miego brolis“ temomis (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė), „Pati labiausia pasaka“ (Vilniaus keistuolių teatras).
Juozas Statkevičius – už kostiumus ir grimą Leo Fall operetei „Madam Pompadur“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), spektakliui „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“), šokio spektakliui „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką (Anželikos Cholinos šokio teatras).
Kompozitorius:
Marius Baranauskas – už muziką spektakliui Agniaus Jankevičiaus improvizacijos Roberto Schneiderio romano „Miego brolis“ temomis (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė).
Martynas Bialobžeskis – už muziką spektakliui „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją (Teatras „Cezario grupė“).
Liudas Mockūnas – už muziką spektakliui „Prakeiktieji“ pagal Eugene O`Neill`o pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ (Oskaro Koršunovo teatras).
Pagrindinio vaidmens aktorius:
Arvydas Dapšys – už Vyro vaidmenį spektaklyje Yasminos Rezos „Atsitiktinis žmogus“ (Teatras „Mens publika“).
Dainius Gavenonis – už vaidmenį spektaklyje Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras).
Darius Gumauskas – už vaidmenį spektaklyje Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras).
Pagrindinio vaidmens aktorė:
Eglė Mikulionytė – už Antigonės vaidmenį spektaklyje Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras).
Inga Maškarina – už Senelės vaidmenį spektaklyje Mariaus Macevičiaus „Prakeikta meilė“ (Lietuvos rusų dramos teatras).
Goda Piktytė – už Moters vaidmenį spektaklyje Yasminos Rezos „Atsitiktinis žmogus“ (Teatras „Mens publica“).
Nepagrindinio vaidmens aktorius:
Vytautas Anužis – už Piršlio, Generalinio ir Gydytojo vaidmenis spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).
Eimutis Kvosčiauskas – už Raudono nuogaliaus ir Žmogystės su vynuogienojais vaidmenis spektaklyje „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“).
Mantas Vaitiekūnas – už Šopeno vaidmenį spektaklyje Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Nepagrindinio vaidmens aktorė:
Elzė Gudavičiūtė – už Džiuljetos ir Antrosios damos vaidmenis spektaklyje „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“).
Gintarė Latvėnaitė – už Celinos vaidmenį spektaklyje Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Regina Šaltenytė – už Rodikos vaidmenį spektaklyje Erico Emanuelio Schmitto „Jausmų tektonika“ (Klaipėdos dramos teatras).
Opera ir operetė:
Joana Gedmintaitė – už Bruknelės vaidmenį Jono Tamulionio operoje „Bruknelė“ ir už Siuzanos vaidmenį W. A. Mocarto operoje „Figaro vedybos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Kristina Siurbytė – už Madam Pompadur vaidmenį Leo Fall operetėje „Madam Pompadur“ ir Grafienės Vedlau vaidmenį J.Strausso operetėje „Vienos kraujas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).
Sigutė Stonytė – už Grafienės vaidmenį operoje W. A. Mocarto „Figaro vedybos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Choreografija:
Anželika Cholina – už šokio spektaklio „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką choreografiją (Anželikos Cholinos šokio teatras).
Vytis Jankauskas – už šokio spektaklio „Liepsnos virš šaltojo kalno“ choreografiją (Vyčio Jankausko šokio teatras).
Agnija Šeiko – už šokio spektaklio „Paikos mergaitės maldos“ choreografiją (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menininkų grupė „Žuvies akis“).
Baletas ir šokis:
Beata Molytė – už Anos Kareninos vaidmenį šokio spektaklyje „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką (Anželikos Cholinos šokio teatras).
Eglė Špokaitė – už Olimpijos vaidmenį šokio spektaklyje Leo Delibes „Kopelija“ (Scenos meno kūrėjų asociacija).
Giedrė Ubartaitė – už vaidmenį spektaklyje „Mono Tyla“ (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė).
Lėlių teatras:
Etnologinio muzikinio veiksmo šeimai ,,Gandro dovana“ kūrybinė grupė: režisierius ir dailininkas Algis Mikutis, režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, kompozitorė ir idėjos autorė Snieguolė Dikčiūtė (Stalo Teatras).
Spektaklio „Stebuklingas Pelenės laikas“ kūrybinė grupė: režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, dailininkė Viktorija Dambrauskaitė, kompozitorė Aušra Vaštakaitė, aktorė Renata Kutaitė (Klaipėdos lėlių teatras).
Spektaklio „Šeimynėlė iš Didžiosios girios“ kūrybinė grupė: dramaturgė Daiva Čepauskaitė, režisierius Olegas Žiugžda, dailininkė Lesia Lučko, kompozitorius Bogdan Ščepanskij (Kauno lėlių teatras).
Spektaklis vaikams:
Spektaklio „Baltoji stirna“ kūrybinė grupė (Scenos meno kūrėjų asociacija, „trupė liūdi“).
Agnė Dilytė – už spektaklio „Neklausinėk, Julyte!“ režisūrą (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė).
Spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrybinė grupė (Vilniaus Keistuolių teatras).
Debiutas / jaunasis menininkas:
Aktorius ir dainininkas Mindaugas Jankauskas – už Pažo vaidmenį spektaklyje Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras) ir vaidmenį spektaklyje „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“).
Aktorė Monika Vaičiulytė – už Marijos vaidmenį spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“(Klaipėdos dramos teatras).
Režisierė Loreta Vaskova – už spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena“ režisūrą (Šiaulių dramos teatras).
Nacionalinė dramaturgija
Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).
Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
„Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poezją (Teatras „cezario grupė“).
Padėkos premijos ir Boriso Dauguviečio auskaro laureatus skelbsime kovo 27-ąją dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Trumpa įžanga norime pristatyti G. naujai startuojančią rubriką apie meną ir šio reikalo iniciatyvos autorę Indrę Bagušinskaitę. Indrė pasisiūlė praplėsti G. ribas ir apimti daugiau meno sričių, nei vien muziką, teatrą, kiną, literatūrą ir mes su džiaugsmu jai tarėm „kodėl gi ne?!” Tikimės, kad Indrės pavyzdys bus užkrečiamas ir artimiausiu metu sulauksim daugiau iniciatyvių, menui neabejingų G. skaitytojų, kurie panorės nors kartą aprašyti tai, kas džiugina jų širdis Lietuvos ir užjūrių kultūrinėje padangėje.
Labai kontraversiški atsiliepimai. Tokią žinią gaudžiau prieš pradėdamas skaityti. Nenuostabu, sakau baigus. Nenuostabu, nes knyga, pristatoma kaip „pankiška „Hobito“ versija“, talpina savyje ir tai, apie ką viršelyje net puse žodžio neužsimenama. Tikėtina, kad toks užsiminimas dalį mūsų homofobiškos visuomenės atbaidytų ir paskatintų kai kuriuos tėvelius šitą siaubų pasaką primenančio viršelio knygą ištraukti iš paauglio rankų, nekalbant jau apie dovaną Kalėdų ar kitų bėdų proga. Bet, apie viską iš pradžių.
Detektyvų skaitymą laikau maloniu užsiėmimu. Tik ne tokių, kur galabytojas taškosi kruvinu kirvuku, sėja šleikštulį ir baimę, o jo pėdsakais, vis pusvalandžiu vėluodami, seka niolika kriminalistų. Sakau, kad įtempto veiksmo trileriukai duoda visai kitokio pobūdžio peno, nei klasikinis detektyvas su charizmatišku sekliu, kuris mėgsta griežti smuiku, ar pašyti išpuoselėtą ūsą. Po tokių klasikinių kriminalinių skaitinių imi dievinti ne autorių ar knygą, o konkretų personažą su visomis jo keistenybėmis, gudrybėmis ir ypatumais. Keista, tačiau tarp tokių mano liubimčikų nebuvo nei Erkiulio, nei Šerloko, nei Semo, nei Filipo — visų šių priekyje sėdėjo storbambis orchidėjininkas Nero Volfas, ankstesniųjų vertėjų vadinamas Niru Vulfu. 
„Dangaus šaknys“ – jau nebesuskaičiuoju kelintas Romain Gary romanas lietuviškai. Šį verta skaityti dėl Gary, dėl ekologijos, ir dėl preciziškosios vertėjos Violetos Tauragienės vertimo.
Ką tik baigėsi Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija – graži tradicija minint teatro dieną. Esu tikra, kad kai kas iš teatro mylėtojų stebėjo šią ceremoniją gyvai, kai kas — tiesioginę transliaciją per televizorių, tad, daug į turinio subtilybes nesileisiu, tik, prieš surašant visas nominacijas, norisi pagirti šiųmetinių apdovanojimų renginio scenarijų ir režisūrą.
Amžinatilsio Stiego Larssono apdovanojimų kraitelė ir po mirties vis pilnėja. Holivudas šiemet turėtų pristatyti Davido Fincherio režisuotą pirmosios dalies 
„MONO TYLA“ – tai judesio, muzikos ir šviesų sintezė. Šokėja Giedrė Ubartaitė tarsi vienu tonu šneka su Eglės Sirvydytės muzika. Elektroninės muzikos skambesys ne tik įgarsina judesį, bet ir atlieka pasakotojo vaidmenį, o šviesos greičiau yra dekoracijos, negu apšvietimas.