Aktorius Vytautas Leistrumas puikiai žinomas tiek teatro „Atviras ratas“, tiek Keistuolių teatro žiūrovams ir gerbėjams. Žinomas jis ir tiems, kurie labiau domisi muzika negu teatru. Tačiau žinoti ir pažinti – du skirtingi dalykai, tad siūlome susipažinti – aktorius, muzikantas, dainininkas, kompozitorius ir geros dūšios žmogus – Vytautas Leistrumas.
Apie muziką, gyvenimą teatre ir ne tik šnekučiuojamės baigiantis dar vienam kūrybiniam teatro sezonui. Apie gyvenimo esmes ir prasmes kalbamės paprastai, su šypsenomis ir juokais.
Esame pažįstami nuo 2006 metų – tą rudenį su kolegomis įkūrėte savo teatrą, pirmąją ir vienintelę Lietuvoje teatro laboratoriją „Atviras ratas“. Toliau skaityti Teatras, užrašytas natomis: pasikalbėjimas su aktoriumi Vytautu Leistrumu
Magų, arba kitaip – iliuzionistų, darbo užkulisiai paprastiems mirtingiesiems mažai pažįstami. Tiesa, paskutiniu metu iliuzijų „tikrumas“ ir žiūrovų nuostabos šūkiai retėja, magiški numeriai greit išaiškinami ir stebukladariu Koperfildu betiki tik mažvaikiai. Internetas kupinas vaizdžios informacijos apie triukų atlikimo technikas: „triukų griovėjai“ nuplėšė nuo magijos pasaulio didžiąją mistikos skraistę, tačiau tai nereiškia, kad vieno žymiausio ir talentingiausio mago, Hario Hudinio, gyvenimo istorija šiandien nekelia klausimų ir nežavi.
Kauno valstybinio dramos teatro spektaklio „Laimingi“ jau kuris laikas laukiau Vilniuje, netgi buvau pasiruošusi dėl jo nušokti ir iki Kauno. Pasirodo Kaune šis spektaklis irgi nestokoja populiarumo. Bilietų platinimo svetainėse, ties spektaklio „Laimingi” eilute, jau kurį mėnesį nesikeičia užrašas „išparduota”. Tokį populiarumą Kauno valstybiniame dramos teatre pelnė tik R.Kazlo spektaklis „Palata”.
Birželis dar visai neseniai tapo teisėtu teatro sezono pabaigos mėnesiu – daugelis teatrų vis dar linkę paskutinius sezono spektaklius pristatyti gegužę. Tačiau birželis Menų spaustuvėje šiemet atsisveikindamas su sezonu dovanoja ir gražią pradžią, tarsi įvadą į rudens sezoną ir kartu – scenos naujokų krikštą. Iki birželio 22 dienos Menų spaustuvėje bus galima aplankyti spektaklius, premjeras, eskizus – ir tai bet kokiu oru, nepaisant perkūnijos, kaitros ar padidėjusio slėgio.
kuriame savo darbus pristato šiemet bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bebaigianti „Trupė liūdi“ ir Rimo Tumino studentas, magistro pakopos režisūros studijas baigiantis Artūras Areima. Vlado Bagdono ir Sauliaus Bareikio kurso studentai, susibūrę į „Trupę Liūdi“ diplominių darbų programoje parodys šešis spektaklius – „Išvažiuoju“ pagal Aleksejaus Slapovskio pjesę (1 d.), Eugene Ionesco „Plikagalvę dainininkę“ (2 d.), Mindaugo Valiuko „Trintuką“ (4 d.), poezijos spektaklį „Kokia čia teisybė?“ (3 d.), spektaklį jaunimui „Baltoji stirna“ (5 d.) bei grupės „Liūdni slibinai“ koncertą (4 d.). Artūras Areima atveža Kauno valstybiniame dramos teatre sukurtą spektaklį „Laimingi“ (8 d.), kuris pagrindinį vaidmenį sukūrusiai aktorei Tomai Vaškevičiūtei šiemet atnešė „Auksinį scenos kryžių“. 
Kažkas paporino, kad tą pačią knygą galima skaityti kas septyneri metai, bo tiek maksimaliai eilinėje smegeninėje išsilaiko perskaitytas tekstas. Aš sakyčiau, kad jau ir po septynių dienų įspūdis ima blankti, blėsti, dar vėliau ir siužetas kaži kur išskysta, tad po septynerių metų lieka (jei lieka) tik žinojimas, kad tą knygą kažkada skaitei ir atmintyje blaškosi kažkokie netvirti siužeto rėmai.
Režisierius Cezaris Graužinis
