Šiemet čempionatui pateikta 219 pavadinimų vyno. Daugiausia sausų raudonųjų – 112, baltųjų – 66, putojančių ir natūraliai saldžių – po 16, 7 rožiniai ir tik 2 likeriniai vynai.Taip pat buvo varžomasi ir tarp Lietuvos vyndarių asociacijos narių pagamintų vynų. Kartu su „Anykščių vynu“ ir „Voruta“ jų buvo 15. Kaip ir ankstesniais metais, medaliai skirti vynams, įvertintiems 86-iais ir daugiau balų: aukso – 90 ir daugiau; sidabro – 88 ir 89 balai; bronzos – 86 ir 87 balai.
Šių metų varžybos vyko pagal jau nusistovėjusias taisykles, vynus vertino geriausi Lietuvos vyno žinovai: Arūnas Starkus, Gintautas Jašinskas, Orentas Leitonas, Stasas Smolskis, Nauris Našlėnas, Tadas Abišala, Mindaugas Paliukas, Rasa Sužiedelienė, po vieną ar dvi sesijas jiems talkino Mindaugas Jurkynas, Laimonas Gryva, Jurga Karinauskaitė, Linas Vaitulevičius, Arminas Darasevičius, Žydrūnas Krapukaitis, žurnalistės Beatričė Laurinavičienė ir Jūratė Sprindžiūnaitė.
Vertinant lietuviškus vynus dar prisijungė Lietuvos gamintojų ir Lietuvos vyndarių asociacijos atstovai: Vilma Vanagienė („Anykščių vynas“), Linas Čaplikas („Itaina“), Vidmantas Trepkus („Alita“), Raimundas Nagelė (Lietuvos vyndarių asociacija ir Algirdas Lungis (Lietuvos vynininkų asociacija).
Finalas
Į finalą buvo atrinkti vynai, kurie parengiamajame ture gavo 89 ir daugiau balų. Keturiose kategorijose tokių vynų iš viso buvo 78. Finalai vyko baltųjų, raudonųjų, natūraliai saldžių ir putojančių vynų kategorijose. Toliau skaityti 2010 m. Lietuvos vyno čempionato nugalėtojai
Šiandien Vilniuje startuoja kasmetinės „Vyno dienos“, kuriose susitinka vyno mėgėjai, profesionalai, gamintojai ir vyno platintojai. Ši paroda – atvira šventė visiems, kas mėgsta vyną ir trokšta sužinoti apie jį daugiau. Pagrindiniai parodos tikslai lieka nepakitę: paskatinti vartotojus išdrįsti domėtis, ragauti, klausti ir sužinoti apie vyną, pradėti laužyti nežinojimo barjerus, sudaryti sąlygas rasti atsakymus į klausimus, pristatyti kuo daugaiu populiarių ir mažiau žinomų vynų, kurie įvežami, importuojami į Lietuvą arba gaminami Lietuvoje, sukurti įsimintiną šventę miestiečiams ir miesto svečiams, kurioje atsiskleistų vyno kultūros sąsajos su gastronomija, kulinarija, muzika, menu, gamta ir nuoširdžiu žmonių bendravimu.
Naujoji dramos akcija yra kas metai laukiama teatro novatorių. Audronis Liuga jau dvylika metų Lietuvos teatralams suteikia galimybę į teatro meną pažvelgti kiek kitu kampu nei įprasta mūsų teatro scenose. Vienus tai džiugina, kitus glumina, viena aišku – be šito svarbaus įvykio mūsų teatro pasaulis neatrodytų toks pažangus ir įvairus…
Advokato išpažintis arba kaltės anatomija
Plonytė knygutė mena senus laikus ir tolimus kraštus – septynioliktasis amžius Japonijoje. Ten ir tada gyveno toks Hirayama Togo (1642 – 1693), turtingo pirklio vaikas, paauglystėje pradėjęs rašinėti ir dvidešimties metų jau išgarsėjęs tuometiniu poezijos žanru haikai. Vėliau Togo pasivadina Ihara Saikaku, kas reiškia išradingasis. Po žmonos mirties 1675 m. Saikaku meta verslą, keliauja po šalį ir atsiduoda vien rašymui. Haikai pakeičia proza, kiek keistoka, neįprasta, amoralia, apie Edo laikotarpio (1600-1867) Japoniją, apie žmones ir jų silpnybes – taip Saikaku tampa Plaukiojančio pasaulio žanro (
Šių metų gegužės 20-23 d. Vilniuje, Ševčenkos g. 16 kvartale, antrus metus iš eilės vyks „Dizaino savaitgalis“. Jo metu 4000 kv.m. užimančiose erdvėse bus surengta per 50 renginių, skirtų šiandienos Lietuvos ir pasaulinėms dizaino tendencijoms pristatyti.
Žiūrėkit, gerokai sumažinus šį laikraštinio formato leidinio viršelį, gauname „Pravdą”. Tiesą pasakius, jeigu „370“ A3 formato lapus sukarpytume „Pravdos” dydžio lakštais, irgi gautume „Pravdą”. Na, tik ne blizgiu viršeliu. Kaip tai įmanoma?
Visai ne už kalnų (gegužės 4 d.) startuoja tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis