Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

VYTAUTAS STANKUS „Vaikščiojimas kita ledo puse”

Ar bandei kada eiti kita ledo puse? Ne? O aš pabandžiau. Tiesa, ne viena ėjau. Ėjau kartu su Vytauto Stankaus eilėraščių lyriniu herojumi. Pabandžiau ir supratau, kokia to ledo kita pusė slidi.

Einu, o šalia manęs slidinėja ir vienišas herojus. Ne, ne vienišas – vienišasis. Šis žodis daug talpesnis, nes „vienišieji prasideda / … / tame tarpe / kur lieka delnus suglaudus“*. Ar bandei kada sudėti delnus, meldžiantis vienišumui? Ar pajutai, kaip tarp delnų malda pradeda kaisti? Aš pajutau, o pakeleivis guodžia:

parodyk kur skauda –

papūsiu.

Pirmoje knygos dalyje visi eilėraščiai persmelkti skaudančio vienišumo. Apima jausmas, jog į tave visąlaik įsmeigtos geliančios vienatvės akys. Ji tave kviečia ir vilioja dieną – naktį, miegant ar būnant dviese „atskirai mintimis ir slanksteliais / rankom apglėbus kelius“. Ji budi šalia. Ji nepalieka… Toliau skaityti VYTAUTAS STANKUS „Vaikščiojimas kita ledo puse” →

Matthew Fraser, Soumitra Dutta „MANO VIRTUALIEJI AŠ. Kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį“ + laimėk knygą

Šita knyga skirta ne kokiems „gykams“, stovintiems eilėse prie planšetinio kompiuterio „iPad“: ją kaip tik turėtų į rankas paimti visi tie, kurie net nėra girdėję su kuo valgomas Web 2.0 ar kam reikalingas MySpace, Facebook, YouTube, Wikipedia.

Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knyga „Mano virtualieji aš“ pasirodo pačiu laiku. Tiesa, kai ji buvo išleista angliškai (2008-aisiais, orig. „Throwing Sheep in the Boardroom: How Online Social Networking Will Transform Your Life, Work and World“) Facebook turėjo tik 125 milijonus vartotojų. Dabar triskart daugiau. Socialiniai tinklai plečiasi: kuo daugiau vartotojų, tuo sparčiau didėja jų skaičius. Socialiniai tinklai ėmė valdyti pasaulį, o norinčių prisidėti prie bet kokio valdymo tik daugėja. Naujos galimybės, nauji pavojai. Į juos kraustosi verslas, darbas, kultūra, žiniasklaida, politika, teroristai. Kai kas juose praleidžia daugiau laiko nei realiame gyvenime ir, akivaizdu, kad nekreipti į tai dėmesio negalima.

Pasaulis keičiasi, virtualėja, Jean Baudrillard‘as turėtų būti patenkintas Toliau skaityti Matthew Fraser, Soumitra Dutta „MANO VIRTUALIEJI AŠ. Kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį“ + laimėk knygą →

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS ’10“

Jau keturioliktąjį pavasarį, gegužės 4–9 dienomis, vilniečius ir sostinės svečius į pagrindines miesto scenas pakvies didžiausias šiuolaikinio šokio festivalis Baltijos šalyse – „Naujasis Baltijos šokis ‘10“. Lietuvos šokio informacijos centro kartu su „Vilniaus festivaliais“ rengiamame festivalyje šiemet bus pristatytos trupės ir nepriklausomi choreografai iš Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės bei bendras vokiečių ir prancūzų projektas. 17 „Naujajame Baltijos šokyje ‘10“ pristatomų spektaklių bus galima pamatyti Menų spaustuvės, Lietuvos nacionalinio dramos teatro bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro scenose.

„Naujajame Baltijos šokyje“ iki šiol jau parodyta daugiau nei 300 šokio spektaklių, iš kurių trečdalis – lietuvių kūrėjų darbai. Šiemet pristatoma itin plati lietuvių choreografų programa. Pakviesti naujausi jau gerai žinomų choreografių Airos Naginevičiūtės, Loretos Juodkaitės ir Agnijos Šeiko šokio spektakliai, tačiau daug erdvės skiriama ir jaunoms kūrėjoms. Debiutuojanti choreografė iš Klaipėdos Inga Kuznecova pristatys spektaklį „Mikas ir pusryčiai“, tyrinėjantį Toliau skaityti Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS ’10“ →

Maskvos J. Vachtangovo teatro, vadovaujamo režisieriaus RIMO TUMINO, gastrolės Vilniuje

Skubam pranešti, kad tik šią savaitę pasirodė pranešimas apie tai, jog balandžio 19-25 dienomis ( t.y.  jau nuo pačio pirmadienio) Vilniuje viešės J. Vachtangovo teatras, pristatysiantis Rimo Tumino režisuotus spektaklius – Williamo Shakespeare‘o „Troilą ir Kresidą“ ir Antono Čechovo „Dėdę Vanią“ – bei aktoriaus Jurijaus Kraskovo monospektaklį pagal Nikolajaus Gogolio „Pamišėlio užrašus“. Gastrolių metu, kurios simboliškai dedikuojamos Vilniaus mažojo teatro dvidešimtmečiui, bus pasirašyta abiejų teatrų bendradarbiavimo sutartis.

Abu Rimo Tumino J. Vachtangovo teatre sukurti spektakliai sulaukė išskirtinio rusų publikos ir kritikos dėmesio. „Dėdė Vania“, kuris bus rodomas balandžio 19 ir 20 dieną Nacionaliniame dramos teatre, vienareikšmiškai pripažintas reikšmingiausiu šio sezono Rusijos teatro įvykiu. Rusų spauda net rašė, esą Rimas Tuminas jiems atvėręs tikrąjį Čechovą. Šiame spektaklyje Rimas Tuminas įkūnija savąją komedijos sampratą, todėl čia visi veikėjai ne tik vieniši ir nelaimingi, bet ir komiški. Šio abejingų nepaliekančio spektaklio bendraautoriai – scenografas Adomas Jacovskis ir kompozitorius Faustas Latėnas. Vaidina Vladimiras Simonovas, Ana Dubrovskaja, Jevgenija Kregždė, Liudmila Maksakova, Sergejus Makoveckis ir kitos rusų teatro žvaigždės. Toliau skaityti Maskvos J. Vachtangovo teatro, vadovaujamo režisieriaus RIMO TUMINO, gastrolės Vilniuje →

Geriau vėliau, negu niekad, arba įspūdžiai iš spektaklio „Bėganti su vilkais”

Spektaklio „Bėganti su vilkais“ premjera oficialiai įvyko prieš metus. Ir tai toli gražu iš pirmo žvilgsnio neatrodytų kaip didelė naujiena, nes kartais ir  mes, visai atsitiktinai, praleidžiam reikšmingus kultūrinius įvykius mūsų padangėje. Kartais patys teatrai (ypač valstybės išlaikomi) skiria mažiau dėmesio savo spektaklių populiarinimui, kartais pats pro akis praleidi teigiamą gerbiamo kritiko įvertinimą, kol kažkas jos ant pasidabruotos lėkštutės nepateikia. Todėl kai kurios premjeros ateina ir praeina su kur kas mažesniu furoru nei „Nuodėmių miestas“ ar „Urvinė moteris“ ir, būtent, apie tokius, visai atsitiktinai atrastus, perliukus norisi garsiai rašyti g-taske, tikintis, kad šis įspūdžių pasidalinimas bus lygiai taip pat kažkam naudingas, kaip ir mums patiems.

Rusų dramos teatras ilgą laiką buvo teatro kritikų apleistas sodas. Jame tiek daug buvo šiukšlių, jog per ilgą laiką nelabai kas benorėjo po jas kapstytis. Pradėjus vadovauti Jonui Vaitkui teatras akivaizdžiai pasikeitė. Naujas vadovas nepabijojo kviestis įvairesnius režisierius, eksperimentuoti, su vietine teatro trupe jungiant bendram darbui skirtingų teatrinių patirčių kūrėjus, aktorius. Inspiruotas naujų administracijos darbuotojų, pagyvėjo ir pačio teatro kontaktas su visuomene. Tad šiandienai galima drąsiai sakyti, kad Lietuvos rusų dramos teatras atgauna vėl lankomo teatro įvaizdį. Toliau skaityti Geriau vėliau, negu niekad, arba įspūdžiai iš spektaklio „Bėganti su vilkais” →

GRAHAM SWIFT „Vandenų žemė”

Vaikai, kurie paveldėsite pasaulį, ši istorija negraži. Ne tokia, kokias rodo laimingų pabaigų filmai ir pasakoja gyvenimu skatinančios džiaugtis knygos. Ji bjauri kaip gyvenimas. Kaip šlykščios lietuviškosios pseudopublicistinės televizijos laidos. Čia istorija apie Fenlandą, tokį pelkyną rytų Anglijoje, apie tikrą gyvenimą tame krašte.

Historia, kaip žinome, turi dvejopą reikšmę: 1) tyrinėjimas, žinojimas; 2) a) praeities įvykių pasakojimas, istorija; b) bet koks pasakojimas, aprašymas, sakmė. Anglų romanistas Graham‘as Swift‘as suplaka tas reikšmes į vieną, įspraudžia į dumbliną žemę ir apsupa vandenimis, taip sukonstruodamas savo geriausią (sakyčiau – klasikinį, jei ne faktas, jog knyga parašyta 1983 m.) intelektualųjį romaną „Vandenų žemė“ (Waterland).

– Ir neužmiršk, – sakydavo mano tėvas, tarsi manydamas, kad jau kitą akimirką atsistosiu ir išeisiu ieškoti laimės į platųjį pasaulį, – kad ir ką sužinosi apie žmones, kad ir kokie blogi jie pasirodys, kiekvienas jų turi širdį ir kiekvienas kadaise buvo kūdikis, žindantis motinos pieną… Toliau skaityti GRAHAM SWIFT „Vandenų žemė” →

Interviu su Giedriumi Savicku: Didžiuotis lietuvišku teatru

Giedrius Savickas nelaiko savęs televizijos aktoriumi, ir tuo labiau – žvaigžde. Aktorius visada troško vaidinti teatro scenoje ir didžiuojasi vaidinąs žymiausių Lietuvos režisierių – Andželikos Cholinos, Igno Jonyno, Oskaro Koršunovo – spektakliuose. Balandžio 15 d. O. Koršunovo režisuotame spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ aktorius G. Savickas atliks vieną iš pagrindinių – Romeo vaidmenį. Šia proga nusprendėme pakalbinti aktorių apie jo teatrinę veiklą ir vieną romantiškiausių vaidmenų teatro, kino istorijoje.

Vaidyba kine, televizijos laidose ir vaidyba teatro scenoje – ar gali aktoriui užtekti vieno be kito?

Aišku gali, tai priklauso tik nuo žmogaus. Ypač jauni žmonės, norintys būti aktoriais, dažnai nesupranta šios profesijos esmės. Aktorius jiems, visų pirma, asocijuojasi su televizija ir jaunuoliai tikisi dirbti ne teatro scenoje, o puikuotis televizorių ekranuose. Jauniems atlikėjams iš karto norisi šlovės, o šlovė ir pinigai jiems atrodo greičiausiai pasiekiami būtent televizijoje, kine. Toliau skaityti Interviu su Giedriumi Savicku: Didžiuotis lietuvišku teatru →

PREMJERA! Spektaklis „ERDVĖ TARP MŪSŲ”

Šį pavasarį, balandžio 15 ir 17 dienomis “Menų spaustuvėje“ pristatomas intriguojantis šiuolaikinio teatro spektaklis „Erdvė tarp mūsų“. Spektaklį kuria aštuoni Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos (LMTA) dainavimo katedros studentai ir jų vaidybos dėstytojas – garsus ir talentingas aktorius bei režisierius Sakalas Uždavinys. Toliau skaityti PREMJERA! Spektaklis „ERDVĖ TARP MŪSŲ” →