Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

Projektas 2% arba atsiimkit mokesčius iš valstybės ir panaudokit juos kultūringai.

Vakarų fronte nieko nauja – kol negauni kelių šimtų eurų sąskaitos už G. serverio planą ir kitas malonias paslaugas, tol paprašyti savo skaitytojų 2% nuo valstybei jau sumokėto GPM pervesti mums, liežuvis neapsiverčia. Vis tas drovumas.

Bet kartą jau pradėjau… Jeigu patinka tai, ką daro g-taškas, o savo 2% dar nepervedei filatelistų sąjungai arba pašto balandžių draugijai (ir, davai, nepradedam „per vėlai pasakėt, aš jau…” – deklaraciją iki gegužės galima pataisyti), investuok juos į mus. Pinigai paklius į pelno nesiekiančios agentūros „Nomoshiti iniciatyva” sąskaitą (užrašą „G. yra „Nomoshiti” projektas” galit matyti šio puslapio apačioje), kuri užsiima socialiniais ir/ar kultūriniais projektais. Parama bus panaudota kultūringai. Milijono surinkt neplanuojam (o ir nereikia), tačiau kiekvienas euras svarbus ir, visų pirma, parodo, kad esam kažkam reikalingi.

Jeigu nori/ gali prisidėti, štai ką reikia padaryti: Toliau skaityti Projektas 2% arba atsiimkit mokesčius iš valstybės ir panaudokit juos kultūringai. →

Spektaklis „Brunonas ir barbarai“ arba kas tie lietuviai?

Gintaras Grajauskas – poetas, eseistas, prozininkas, muzikantas ir šiaip – kūrėjas, kurio mintys ir darbai įkvepia ne vieną pilietį pažvelgti į savo egzistenciją tarsi iš šalies. Šįsyk talentingo rašytojo pjesė „Brunonas ir barbarai“ įkvėpė režisierių Liną Mikutą sukurti to paties pavadinimo spektaklį, kuris nagrinėja vieną svarbiausių Lietuvos istorijos datų – šv. Brunono Kverfurtiečio nužudymą. Būtent nuo jo visai neseniai garbingai atskaičiavome savo, kaip tautos, gyvavimo tūkstantmetį.

Spektaklis „Brunonas ir barbarai“ Vilniuje bus parodytas vieną kartą – balandžio 6 d. 19 val. Menų spaustuvėje.

Jauno režisieriaus Lino Mikutos sukurtas spektaklis prieglobstį rado Šilutės kameriniame teatre – čia jis kartu su šešių jaunų vilniečių aktorių komanda (Paulius Čižinauskas, Tomas Stirna, Josif Baliukevič, Tadas Gryn, Lina Rastokaitė, Renius Juodzevičius) bandė pirmiausiai sau patiems atsakyti į klausimą, ką reiškia Lietuvos tūkstantmetis. Toliau skaityti Spektaklis „Brunonas ir barbarai“ arba kas tie lietuviai? →

JEVGENIJ ZAMIATIN „Mes”

“<…> niekas nėra “vienas”, bet tik “vienas iš mūsų”. Mes tokie vienodi…”
Евге́ний Ива́нович Замя́тин (1884-1937)

Mes, visi kaip vienas, judam tame pačiame vežime. Keliamės, rengiamės, valgome, mylimės, dirbame, ilsimės. O dabar įsivaizduokime, kad kiekvienam kasdieniškam veiksmui yra nustatyta seka: žadintuvas skamba tik 7 ryte, nuo 8 iki 16 ir nuo 17 iki 21 triūsiate visuomenės labui, o 22 ½ skambutis pasako, kad laikas gultis. Turite privalomus pasivaikščiojimu, tiksliai sureguliuotą maitinimosi grafiką. Asmeniniams reikalams skirtas laikas nuo 16 iki 17 ir nuo 21 iki 22 ir tai idealistiškai svajojate, kad būt gerai tas 86 400 sekundes išnaudot tobulos valstybės reikalams, o ne beprasmiams individualiems veiksmams.

Taip bent svajoja D-503, vienas iš daugelio Vieningosios Valstybės matematikų, Jevgenijaus Zamiatino romano „Mes“ herojus. Zemiatinas pasakoja apie utopiją, miestą-valstybę Žemės ateityje. Dviejų Šimtų Metų Karas, po kurio išgyveno tik 0.2 procento gyventojų, jau praeity, miestus jungę keliai seniai užžėlė, o sėslumą užtikrina Žaliosios Sienos. O kam keliauti kažkur? Laimės formulė atrasta ir visiems prieinama. Toliau skaityti JEVGENIJ ZAMIATIN „Mes” →

BENO ŠARKOS foto parodos ir audiovizualinės poezijos projekto pristatymas.

Savotišku uostamiesčio kultūros simboliu tapęs aktorius ir režisierius Benas Šarka jau bene 15 metų išlieka ištikimas savo kūrybinėms vertybėms nuolat laužyti visas taisykles ir išlikti nepataisomu rimtojo lietuviškojo teatro „enfant terrible“. Kovo 28 dieną, sekmadienį, 17 valandą Menų spaustuvėje įvyks du renginiai, atskleidžiantys šio unikalaus kūrėjo dvasią: fotografijų paroda (autorius Gedmantas Kropis) ir audiovizualinės poezijos projekto „Šiaurė“ pristatymas (aut. Aivaras Ruzgas, Virginijus Malčius ir Benas Šarka).

Fotografijų ciklą įkvėpė šiais metais pasirodęs Mykolo Vildžiūno dokumentinis filmas „Šarka2“ – pasak fotografo Gedmanto Kropio, filmo kūrėjai pasiūlė jam fotografuoti filmavimo procesą. Tačiau jį patį labiausiai sudomino pasakojimai apie Beną ir intriguojanti pavardė – Šarka. „Jo mono spektakliai, gyvenimo būdas, ekspresija – visa tai labai fotogeniška,“– sako fotografas,– „Šarka labai paprastas žmogus, nors skraido aukštai. Toliau skaityti BENO ŠARKOS foto parodos ir audiovizualinės poezijos projekto pristatymas. →

EMILY DICKINSON „Pusiaudienio krantai” (The Banks Of Noon)

Emily Dickinson : „Kai skaitant knygą visas mano kūnas atšąla taip, kad jokia ugnis niekada neįstengtų jo sušildyti, žinau, kad tai poezija. Jei fiziškai jaučiuosi taip, tarytum mano viršugalvis būtų nuimtas, žinau, kad tai poezija. Pagal tai ją atpažįstu. Ar yra dar koks nors kitas būdas?“

Yra dar tų atpažinimo būdų. Tikrai yra. Ir nebūtinai poezija turi kūną sužvarbinti ar nurauti skalpą. Nieko blogo, jeigu eilės įkvėps gyvybės, šilumos ar atneš šypseną. Tik tokia samprata nebuvo būdinga Emily Dickinson ir tai stipriai jaučiasi jos kūryboje.

Emily Dickinson – XIX amžiaus pabaigoje (1830-1886) mažame Amerikos kaimelyje gyvenusi netekėjusi atsiskyrėlė. Nekokia dievobaiminga vienuolė, o namisėda senmergė, vėliau – tiesiog moteriškė, šeimininkaujanti tėvų namuose, aplinkinių vadinama ekscentriška, nors ši tik mėgo rengtis baltai ir sėdėti užsidarius. Ir rašyti laiškus seniems draugams, kurie ją buvo gyvai matę dar seniau. Ir rašyti eiles „į stalčių“. Daug eilių. Toliau skaityti EMILY DICKINSON „Pusiaudienio krantai” (The Banks Of Noon) →

Gabrielės Labanauskaitės kūryba internete

Įprastai pjesės yra rašomos scenai. Dar – Lietuvoje ypač retai pasirodančių rinkinių pavidalu. Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė pasirinko Lietuvoje kol kas neįprastą, originalų savo kūrybos pristatymo būdą – kovo 22 d. viešumoje startavo jos kūrybą pristatysiantis internetinis puslapis www.galdrama.lt

Labanauskaitė Gabrielė – dramaturgė, poetė, prozininkė, literatūros kritikė, vertėja. Gimė 1980 m. pajūryje, Klaipėdos universitete studijavo lietuvių ir suomių kalbas. 2002 m. penkis mėnesius dramaturgiją ir poeziją studijavo Parmos universiteto (Italija) filosofijos ir literatūros fakultete. Toliau skaityti Gabrielės Labanauskaitės kūryba internete →

Ketvirtadienį su specialia 10-mečio kolekcija startuoja „MADOS INFEKCIJA”

Kovo 25 d. 19:00 Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, prasidėsiantis festivalis „Mados infekcija“ žiūrovus pasitiks unikalia kolekcija, kitos tokios, pasak organizatorių, galėsime tikėtis tik dar po dešimties metų. Šią dieną bus pristatyta 10 metų retrospektyvinė įsimintiniausių ir reikšmingiausių įvairių dizainerių modelių kolekcija.
Simboliška, kad festivalio atidarymo kolekcija taps „Mados infekcijos“ 10-mečio retrospektyva. Ji sudaryta iš 10-ies dizainerių, dalyvavusių ankstesniuose festivaliuose, darbų. Pasak Sandros Straukaitės, retrospektyvoje pateikiama 30 įsimintiniausių įvairių dizainerių modelių, kurie leis apžvelgti kūrybinį kelią, nueitą per dešimt festivalio gyvavimo metų.
„Retrospektyva leis žiūrovams pamatyti, kaip evoliucionavo dizainerių darbai, kartu jų asmenybės bei pats festivalis. Toliau skaityti Ketvirtadienį su specialia 10-mečio kolekcija startuoja „MADOS INFEKCIJA” →

Antradienį startuoja NOA`10-šiuolaikinių operų festivalis

Kovo 23-28 dienomis vyks 3-iasis šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios Operos Akcija). Šiemet festivalis išaugo pirmųjų bandymų rūbą, todėl pirminis pavadinimas „Trumpametražių operų festivalis” tapo nebetinkamas, kadangi didžiąją dalį 2010 metų programos sudaro „pilnametražiai” kūriniai. Padidėjo ne tik operų trukmė, bet ir jų skaičius – per šešias festivalio dienas bus pristatytos net devynios operos. Be to, festivalis toliau plėtos edukacinių projektų programą. Šių metų NOA repertuare sau tinkamas operas atras ne tik suaugusieji, bet ir vaikai; čia nestigs kultūrinių pramogų visai šeimai.

2010 metų festivalis siūlo itin didelę tematinę įvairovę: nuo dokumentinės operos, grįstos pokario išeivių šeimos istorija iki pasakojimų apie samių tautos šamanę, nuo Vienos pokylio intrigų iki mergaitės skriaudžiamos katytės likimo. NOA įsiveržė ir į platesnę žanrinę erdvę: greta į operos konvencijas įtaikančių darbų, solistams ir instrumentalistams skirtų šiuolaikinių operų, festivalio organizatoriai kviečia susipažinti ir su kino bei animacinės operos žanrais. Toliau skaityti Antradienį startuoja NOA`10-šiuolaikinių operų festivalis →