Prieš „Calendar” dar galima ir reikia pasidžiaugti, jog Motorama paleido ir leido pagaliau paprastiems mirtingiesiems įsigyti jų debiutinį albumą „Alps” kompakto pavidale. Iš pradžių jį platino tik koncertų metu, bet kadangi grupės kelias nekirto Lietuvėlės teritorijos, jo įsigyti tokiu būdu nepavyko. Užtat dabar perleistas diskas atėjo su netikėtais priedais akims (žrieti antrą paveikslą), kurių paskirtis iki šiol nelabai suvokiama, ir ausims – trys gabalai, nepatekę nei į pirmąjį ilgagrojo leidimą, nei į naująjį albumą: „One Moment”, „Empty Bed” ir „Far Away From The City”. Atsiklausyti sudėtinga. Toliau skaityti MOTORAMA – Calendar [Talitres Records; 2012]
Temos Archyvai: Albumai
KOSHEEN – Independence [2012]
Opa. Opa. Opa. Kosheen buvo ir lieka gerai. Net po to, kai sužinojau – o tas nutiko visai neseniai – jog jie yra britiškas reikalas. Kažkodėl Kosheen man nuo pat jų pradžios asocijavosi su vokiečiais, gal kad „Resist” buvo išleistas su blizgančiu BMG lipduku ant viršelio, bet čia nuklydimai atėję į galvą tik užsidėjus naująjį albumą „Independence”.
Iš pradžių bijojau, nes į ausis patekusios Kosheen DJs muzikinės kentampliacijos ūpo nekėlė, bet gal ir neturėjo kelti, bo tai visai kitam reikalui skirtos kompozicijos. Kosheen buvo ir liko vokaline grupe, kurios išskirtinis veidas – skandinantis Sian Evans vokalas (kartais ima pyktis, kad jis „pagrąžinamas” ir užgožiamas efektų liūtimi) ir kietas bytas. Toliau skaityti KOSHEEN – Independence [2012]
PET SHOP BOYS „Elysium” [2012]
Liaudyje girdėjau tokią tiesą, jog jeigu pats nesugalvoji, nebijok paklausti kitų. Nebijau, tai klausiu – ką jūs apie visą tai manote? Tik pirmiau dar išdėstysiu samprotavimus, kaip jau tikriausiai suvokėte pagal užvadinimą, apie paskutinįjį „gyvūnėlių pardavinėtojų” albumą „Elysium”.
Kai jie paleido pristatomąjį gabalą „Invisible”, žavėjausi klipo idėja ir forma, norėjau ir tebenoriu turėti tokį kūrinį kompiuterio užsklandoje (beje, gal kas žino, kaip tai pasidaryti?) arba kaip elektroninį paveikslą ant sienos, ten net muzikos gali nebūti – ir taip veikia, kaip lėtai sukamas kaleidoskopas iš vaikystės, kurį nuleisdavau tik pavargus akiai ar rankoms. Magiškai gražu. Toliau skaityti PET SHOP BOYS „Elysium” [2012]
CRAFT SPELLS – Gallery EP [2012]
Pernai Craft Spells turėjo visai gražų albumą „Idle Labor” su hitu „After The Moment” priešakyje.
Šiemet paleido šešių takelių mini albumą „Gallery” ir tai yra puiki proga vėl prasukti šią grupę iš JAV, į savo skambesį sudėjusią The Radio Dept., The Pains of Being Pure at Heart, New Order, The Embassy, Wild Nothing ir kitokius panašius projektus su saldžiabalsiais atlikėjais.
Neieškodami naujų receptų Craft Spells duoda dar vieną minkšto skambesio synth, indie/dream pop įrašą, kurio pirmieji penki takeliai klausosi visai smagiai. Tik paskutinysis, titulinis „Gallery” kiek iškrenta iš ritmiško konteksto. Toliau skaityti CRAFT SPELLS – Gallery EP [2012]
MERCURY PRIZE 2012 nominantai
Neaiškinsiu, kodėl man patinka britiška Mercury nominacija, kurios pilnas pavadinimas dabar skamba Barclaycard Mercury Prize. Tiesą sakant, jau keli metai iš eilės man labiau patinka nominantų sąrašas nei laimėtojas, todėl visas dėmesys jiems, nebojant, ką paskelbs pačiausiu lapkričio 1-ąją.
Taigi, žiūrim, ką turim:
Alt-J – An Awesome Wave
Ketveriukė pučia į ausis kokybišką mišinį iš šiuolaikiškos ritmikos ir archaiškesnio, kiek folkiško dainavimo. Visumoje labai geras albumas, kiek zanūdnas, bet šiais dubstepinio skambesio laikais skamba visai gaiviai ir šviežiai. Toliau skaityti MERCURY PRIZE 2012 nominantai
TIRED TAPE MACHINE – Between Raindrops [2012]
Vieno žmogaus iš Švedijos, Petter’o Lindhagen’o, projekto pavadinimas „Tired Tape Machine” pasiskolintas iš vienos pirmųjų Smog kasetės pavadinimo, o albumas “Between Raindrops” TTM diskografijoje laikomas antruoju. 2009-aisiais išleistas debiutinis „Somewhere Safe” skleidė lyrišką ir ramią instrumentinę nuotaiką. Dabar gi “Between Raindrops” iš minimalios foninės ambientinės melancholijos veržiasi kiek aštresniais eksperimentiniais perkusijomis džiazuojančiais post-rokiniais tonais ir kur ne kur įlipdytu vokalu. Toliau skaityti TIRED TAPE MACHINE – Between Raindrops [2012]
PERFUME GENIUS – Put Your Back N 2 It [Matador; 2012]
Fortepijoninių baladžių kūrėjas iš JAV Mike Hadreas, pasislėpęs po Perfume Genius pavadinimu, dar metų pradžioje pristatė savo antrąjį albumą „Put Your Back N 2 It”, kurį jau galima laikyti ištvėrusiu laiko išbandymą ir vertą turėti savo kolekcijoje.
Antrasis darbas, lyginant su debiutiniu „Learning” (2010), kuris buvo paprastas, instrumentiškai plikas, savižudiškai liūdnas ir geras, skamba pilniau ir brandžiau, nes į pagalbą prie fortepijono pasitelkta ir gitara, ir violončelė, ir mušamieji (su John Parish), ir trombonas, ir pritariamieji balsai, ir Minotaur Shock programavimas. Bet tai tik priedėliai, pasireiškę atskirose kompozicijose, o ne žingsniuojantys per visą albumą. Todėl Perfume Genius genialiai išlaikė savitumą ir toliau skleidžia jau pažįstamą fortepijoninio pagrindo grožį. Toliau skaityti PERFUME GENIUS – Put Your Back N 2 It [Matador; 2012]
SONATA ARCTICA „Stones Grow Her Name” [2012]
Viena garsiausių Suomijos power metal grupių Sonata Arctica išleido septintąjį albumą „Stones Grow Her Name”, kurį tuoj vieni pradėjo maišyti su žemėmis dėl popsiškumo, kiti – įvertino kaip geriausią darbą, įrašytą po gitaristo Jani Liimatainen’ui pasitraukimo iš grupės 2007-aisiais, treti jame neįžvelgė nieko kitoniško.
Iš tikro Sonata Arctica jau ne pirmą kartą akivaizdžiai popsėja, lengvėja, praranda melodingo „jėgingojo” ir simfoninio metalo bruožus, brenda į progresyvo vandenis, įkomponuoja pop ir bluegrass (!) elementų – vienžo, ieško kažko naujo. Kažko, kas lieka toli toli nuo stipriųjų senųjų „Wolf & Raven”, „Kingdom For A Heart” ar „The Cage”. Per tas paieškas Sonata Arctica iš metalovos grupės su lengvais elementais pavirto į lengvo skambesio kolektyvą su metalovais elementais. Ir man tokia Sonata Arctica taip pat patinka. Toliau skaityti SONATA ARCTICA „Stones Grow Her Name” [2012]