Duok, Dieve, daugiau tokių įrašų. Chikiss – kolektyvas iš Rusijos, Sankt Peterburgo, puikiai tinka vienoje lentynoje su neseniai minėtais Belika. Chikis – grupė, kurioje pirmu smuiku griežia vokalistė, muzikos ir tekstų autorė, klavišininkė, namudinio projekto Сабля moteriškoji pusė, Галя Чикис, todėl nenorom Chikiss imi gretinti su Zemfira (Земфира) ir Ночные Снайперы. Bet tai tik pirmas įspūdis, kilęs iš vokalinio atlikimo. Chikiss muzikoje liūdesio ir melancholijos kur kas mažiau, nei pas minėtuosius, ši grupė kuria vasarišką, spalvotą nuotaiką.
Nieko blatno: tik mušamųjų ritmas, fortepijonas ir švelnus moteriškas vokalas – lengvumas ir gražumas nunešantis į 80-ųjų sovietinės estrados laikus, kai populiarios buvo dainelės apie meilę, dangų, mergaitę ir berniuką. Veik apie tai ir dainuoja Chikiss, tik ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyt. Chikiss net mp3 skamba kokybiškai, akustiškai gyvai ir greičiau džiaziškai, nei popsiškai. Dainų albume tik aštuonios, tačiau Toliau skaityti CHIKISS – Медленно [Soyuz; 2010]
Kol kas internete praktiškai nėra jokios statistinės informacijos apie Belika, net MySpace grupė ar projektas neturi, o LastFM 
Debiutinis švediškai pasivadinusios grupės Dag För Dag albumas „Boo“ skamba vien angliškais tekstais. Dag För Dag – tai amerikiečiai brolis ir sesuo (Sarah ir Jacob Snavely) po ilgo blaškymosi tarp Europos ir JAV pagaliau, apsistoję Stokholme, per pora metų įrašė tikrai kokybišką indie roko albumą. Tiesa, giminaičiams dar talkina būgnininkas Chuck Bukowski, kas, matyt, daro grupę įdomesnę ir pilnesnę nei nuobodieji White Stripes.
Visų pirma ne tik albumo pavadinimas, „nugvelbtas“ iš „
Švedijos kolektyvas Shout Out Louds jau po antrojo albumo 
Neperdaugiausia prisiminimų nostalgijos šitame albume, daugiau – meilės gražiai pop muzikai. Atėjo jis pas mane tarp kažkurio Scooter‘io ir Modern Talking atsigavimo albumų. Bet atėjęs liko iki šiol ir vis smagu nuo tokios muzikos karts nuo karto nupūsti dulkes. Ir stebėtis, kad net po metų pusantrų nepasimiršta takelių seka, dainų žodžiai ir pabaigus klausyti norisi pakartot dar ir dar. Gaila, kad to nebegaliu pasakyti apie pastarųjų metų įsigytus įrašus.
Penktasis britų dueto Goldfrapp albumas “Head First” negali palikti abejingo nei vieno šokių muzikos mėgėjo. Nežinia, kaip tai priims seni grupės fanai, kuriems labiau prie širdies buvo lyriškoji – dominuojanti Goldfrapp pusė, bet jau ir anksčiau kolektyvas su tokiais kūriniais kaip „Strict Machine”, „Train“, „Ooh La La“ įrodė, kad moka kurti ne tik „kalnų muziką”. Tik Goldfrapp šokis niekada nebuvo koks gryno house pavyzdys, o visad varijuodavo tarp blizgančio electroclash‘inio disko ir minkšto moteriško synthpopo. Dėl savo nugludinto puošnumo ir blizgesio net norisi tokiai muzikai klijuoti glam disko etiketę.