Gana senokas reikalas: dar kovo pradžioje išleistas ir gerokai nuklausytas debiutinis Polly Scattergood albumas neįmantriu vardiniu pavadinimu „Polly Scattergood“. Netempia šis albumas iki aukščiausios kartelės, nenusirita ir iki vidutiniško, bet šis darbas tikrai daug žadantis ir vietomis pragysta tokiomis gaidomis, kad tik laikykis.
Polly Scattergood vokale telpa labai daug: Lily Allen, Kate Bush, Tori Amos, Bjork ir dar keliolika žinomų moteriškų žvaigždžių atskambių, bet, būtent, tas panašumas tai į vieną, tai į kitą duoda minusą – taip ji praranda savitumą, kuris prieš dešimt penkiolika metų, manau, būtų sutinkamas su daugiau liaupsių. Dabar klausai ir sakai sau „o čia varo kaip ta”. Toliau skaityti POLLY SCATTERGOOD – Polly Scattergood [Mute Records; 2009]
Dar ir dabar, su dideliu pasigėrėjimu žiuriu Pearl Jam koncertą „Pinkpop“ festivalyje 1992 metais, kuriame šie vyrukai, scenoje kartais elgdamiesi kaip tikri bepročiai (žinoma, gerąja prasme), su didele energija atlieka savo pačius seniausius kūrinius; kuriame grupės vokalistas Eddie Vedder‘is nuo filmavimo kameros stovo iš velnias žino kokio aukščio neria tiesiai į minią; kuriame Pearl Jam – dar neseniai prasimušusi „grunge“ grupė iš Sietlo, 1991 metais savo debiutiniu albumu „Ten“, pardavimų skaičiumi įstengusi aplenkti Nirvana šedevrą „Nevermind“, ir taip užsitikrinusi pasaulinę šlovę. Ir taip jau beveik 20 metų. Nuo minėto „Pinkpop“ koncerto laikų iki dabar nemažai kas pasikeitė: „PJ“ išleido visą eilę albumų, sulaukusių dažniausiai teigiamų vertinimų, grupė išgyveno ne vieną savo kūrybos periodų (kas atsispindi albumuose), pelnė milžinišką šlovę pasauliniu mastu (antrojo albumo „Vs“. jau 
Iki albumo „+370 (Goal Of Science)“ pasirodymo Jurgos naujos dainos, girdėtos koncertuose, leido manyti, kad kitas (dabar jau šis) albumas bus greičiausiai skirtas užsienio rinkai ir skambės daugiau angliškai nei gimtąja kalba. Smagu, kad šis spėjimas nepasitvirtino, nors ir nebuvo visiškai klaidingas: lietuviškos ir angliškos kūrybos santykis – pusė ant pusės, lietuviškų dainų tekstai albumo knygutėje pateikiami ir angliškai, albumo pavadinimas angliškas. Lyg užšifruotas teigimas – „mano dainos gali skambėti ir angliškai”. Tai gal reikėjo daryt dvi albumo versijas, lietuvišką ir anglišką?
“Fever Ray” manau nereikėtų pristatyti kaip naujieną. Albumas išleistas 2009 kovo mėnesį. Tačiau nuo tada šis grupės „The Knife” narės Karin Dreijer Andersson solo projektas nenustoja suktis mano grotuve. Todėl pamaniau, kodėl gi neatidavus „Fever Ray” duoklę ir neparašius apie jį čia? Taigi, tie kurie žino šį albumą gali negaišti brangaus laiko ir neskaityti, kam tai naujiena – susipažinkite.
Dar vienas gražiausias šių metų albumas. Dar vienas albumas, kurį reikia klausyti garsiai. Dar vienas įrodymas, kad genialu – kas paprasta.
Būna taip, kad lauki lauki kažko laukiamo ir tada: klausai čiut čiut, prasuki, paklausai, sekantį kūrinį vėl – čiut čiut, ir taip pramėtai visą albumą, kol apkramtęs nusprendi, ar verta leisti nuo pradžių. „The Resistance“ negalėjau prasukti. Ne, ne negalėjau, o nenorėjau. Sėdėjau sudribęs ir žiopčiojau, bijodamas praleisti mažiausią niuansą.
Editors naujas albumas ne už kalnų. Ne, aš jo nelaukiu, bet šis pastebėjimas iškėlė klausimą, o ką gi veikia jųjų mokytojai – Interpol. O Interpol, paskelbę apie ketvirtojo albumo įrašus, dalyvauja kitose vietose: būgnininkas Sam Forgarino sudalyvavo projekte 