Algirdas Fediajevas – muzikantas, keliautojas, nemažai rašęs apie muziką, o dabar lendantis į filosofijos vandenis, pernai žiemą išleido solo albumą „Vieškeliu į Araratą“. Vos 200 egzempliorių tiražu išleista kompaktinė plokštelė, talpinanti aštuonias kompozicijas, įrašyta nedidelėje įrašų studijoje Bratislavoje, o albumo viršelis – spontaniškas latvių menininkės Renāte Miļūne darbas. Algio teiraujuosi apie kelionių adrenaliną, muzikos favoritus ir ateities planus.
Kaip pristatytum savo albumą?
„Vieškeliu į Araratą“ – pirmasis mano albumas, išleistas prieš pusmetį. Šis albumas man – šiek tiek metaforiškas: žodis „vieškeliu“ nukelia į kelionės vaizdinį, nurodo į gyvenimo kaip kelionės filosofiją. Araratas yra aukštumos, kažkas paslaptinga ir mistiška, o vieškeliu pereinama per daug įvairiausių dalykų – duobes, nesėkmes, purvą – mėgstamą mano kūrybos motyvą. Juk elementaru, jog gyvenimas nėra paprastas. Albume Toliau skaityti [interviu:] Muzikantas Algirdas Fediajevas: „Pasaulyje daug problemų yra sugalvota“
Jeigu kas nors ant mano miesto numestų atominę bombą, geriausia būtų slėptis Antakalnio muzikos įrašų turgelyje. Ta vieta nepavaldi nei laikui, nei ekonomikai, nei apokalipsei. Tenykščiai Vyciokai ir Ženios nenužudomi nei bomba, nei kontrabandinėmis cigaretėmis, nei limonadu Darida, atskiestu pigiausiu brendžiu.
A break in music is still music: a span of time in which to act. It’s the basis for breakdowns, breakbeats, and break dancing. On paper a break seems like next to nothing, but in practice it can be the moment when everything comes to life.
Kaip tas paukštis, lizdą krausim, kaip tas medis, augsim. Nebus plyno lauko, kai tavęs sulauksiu,- lauksiu.
Happy songs for happy zombies
Foninis albumas. Bet kad jis toks mielas, kaip kačiukai feisbuke, tai norisi būtinai paminėti raštu. O ir skaičiuojant melomaninius viščiukus metų pabaigoje bus paprasčiau.
As soon
Kolektyvas iš Čikagos Verma per gerus ketverius metus išsigrynino ir po slogių eksperimentavimų trance/drone‘iškose stoner roko ūkanose apsistojo labiau apčiuopiamuose tyruose. Žinoma, tas „labiau apčiuopiamas” labai sąlyginis pasakymas, nes albumas „Sunrunner” kaip ir ankstesnė grupės kūryba turi tų pačių ingredientų, tik visuma skamba per plauką lengviau ir linksmiau.