Temos Archyvai: Muzika

CFCF – Outside [Paper Bag Records; 2013]

Kanadiečio CFCF (a.k.a. Michael Silver) albumas „Outside” nešoka aukščiau bambos ir neskalambyja ypatingais varpais, tačiau labai arti turėtų pritraukti visus Active Child fanus. Net norėtųsi teigti, kad „Outside” sėkmingai gali vadintis Active Child „You Are All I See”  pusbroliu, kuris veda klausytojus panašiais, sakraliai mistiškos atmosferos apgaubtais, labirintais.

CFCF minkštas vokalinis tinklas nepriekaištingai įsikomponuoja į kiek grubesnį minimalios elektronikos foną. Keletas muzikinių sluoksnių su šaltu ritmu, niūriais tembrais, elektrine progresyvaus roko gitara („Find”, „This Breath”) ir gyvos gamtos elektronine imitacija ir turime vientisą, gražų, kokybišką mediatyvios nuotaikos ir kosminės energijos pripildytą įrašą, kuriame slypi ir netikėtas Bonnie ‘Prince’ Billy „Strange Form of Life” koveris.

httpv://www.youtube.com/watch?v=HdYnJpkMuLk

Jump Out Of The Train

Beyond Light

Rekomenduoju „Outside” panarplioti užsimerkus ir su ausinėmis.

https://www.facebook.com/cfcfmusic

PLACEBO – Loud Like Love [2013]

“My computer thinks I’m gay”

Daugiau nei savaitė iki oficialios išleidimo datos (13-09-16) nutekėjęs septintasis Placebo albumas „Loud Like Love” yra labai gerai. Bent ta prasme, kad vėl ausyse suku nuo iki ir nesinori nei grįžti prie senųjų Placebo įrašų, nei pakeisti į kitą atlikėją.

O reikia pripažinti, jog kažkur po 2006-ųjų „Meds” buvau jau numojęs į Brian’ą Molko ranka ir sakiau, kad šitą reikalą išaugau kaip „Linkin Park”, „Franz Ferdinand” (klausėt, kokią nuobodybę pateikė „Right Thoughts, Right Words, Right Action”?), „Garbage” ir kitus paauglystės dievukus, kurie nebesuspėja koja kojon su neaprėpiamos muzikinės rinkos pasiūlos lyderiais, sėdi ant praėjusių laikų hitų ir nebepateikia naujų skanėstų, kuriuos norėtųsi sukti nuo ryto iki vakaro. Toliau skaityti PLACEBO – Loud Like Love [2013] →

PACIFIC UV – „After the Dream You Are Awake” [2013]

Shadows of the past will melt with the new snow

Amerikiečiai Pacific UV eina tik jiems vieniems žinomu keliu, nesidairo į praeitį, numoja ranka į visus savo post-rock ir shoegaze gerbėjus, kurių po „Pacific UV” (2002) ir „Longplay 2” (2008) tikrai netrūko, ir patiekia melodingą, lėtos ritmikos, dainingą, pavadinimą atitinkantį albumą „After the Dream You Are Awake”.

Po blankaus, taip pat kosminių gitarinių ūkanų stokojančio „Weekends” (2012) per netikėtai trumpą laiką pasirodęs naujasis darbas stebina minkštu synthpopiniu skambesiu ir gausiomis moteriško ir vyriško vokalo eilėmis.

httpv://www.youtube.com/watch?v=4pFD2bvXcaY

American Lovers

Vienok elektroniniai muzikos posūkiai nepradangino grupės skleidžiamos svajingos atmosferos ir, nors ir kitoniškame amplua, vis dar leidžia Pacific UV priskirti prie tų atpalaiduojančių, nuraminančių ir leidžiančių panirti į muzikinį grožį įrašų. Smagu ir tai, kad veik visi kūriniai kabina taip, lyg būtų sukurti orientuojantis ne į išskirtinį snobišką melomaną, o į radijo stočių klausytoją, kuris po poros perklausų daugumą kūrinių jau įsimena ir gali pritarti niūniuodamas. Tačiau ir tai nepanaikina fakto, kad devyni „After the Dream You Are Awake” takeliai tik kiek ilgiau nei pusvalandį trunkančiame albume esti kokybiška pop muzika, kurią išgirsti per radijo imtuvą būtų vieną atgaiva. Net šį, kiek naivokai ir paprastai pergrotą Bilio gabalą:

httpv://www.youtube.com/watch?v=VHbDzx7fqi8

Eyes Without A Face

httpv://www.youtube.com/watch?v=HssWzK8VamE

Russians

http://www.pacificuv.com/

https://www.facebook.com/pacificUV

http://pacificuv.bandcamp.com/album/after-the-dream-you-are-awake

BIBIO – Silver Wilkinson [2013]

Kuo toliau, tuo labiau „Silver Wilkinson” imu mėgti ir mylėti. Pirmi kartai lyg ir kėlė ranką išmėsinėjimui – norėjosi velniop pasiųsti visus energingesnius ir čaižesnius albumo takelius, kurie atrodė griauna lengvą, vasarišką voratinklio gijomis pinamą atmosferą, tačiau dabar jau nesinori nieko išmesti, nieko ištrinti. Bibio (oi, kaip negražiai žiūrisi lietuviams šis pavadinimas) šiųmetis albumas yra puikus toks, koks yra. Nuo skandinaviška gaiva dvelkiančio Kings of Conveninece aido „Dye The Water Green”, „Sycamore Silhouetting”, „Raincoat” ar prancūziškai Air’iškų „Mirroring All” ir „Business Park” iki karštesnius, The Avalanches primenančius, ritmus skaičiuojančių „A tout A l’heure”, „You” ir „Look At Orion!”. Toliau skaityti BIBIO – Silver Wilkinson [2013] →

flashback: DEPECHE MODE „Delta Machine Tour 2013” @ liepos 27, Vilniaus Vingio parkas

Buvo daug garso ir žmonių.

Pastarųjų net per daug. Bet parkas platus, tai nesistumdėm. Kiti ir nespėjo stumdytis – prastovėję valandą prie bankomato, valandą prie alaus, bestovint prie toi-toi suprato, kad koncertas jau ir baigėsi. Gi prasidėjo viskas žiauriai per anksti – dar šviesulys net prieblandos nežadino, kai šitie seniokai išėjo iš užkulisių ir banaliai pakvietė į savo pasaulį.

Prisijungėm, nors kol mikrafo neperėmė Martinas ir akustiškai nesutraukė „Shake the Disease”, nukeldamas į „101” laikmetį, įsivažiuoti buvo sunkoka. Man trūko šviesų. Egis, manau, paantrintų.

Kita vertus, scenografija buvo parengta stilingai, su skoniu, minimaliomis detalėmis išgaunant maksimalų efektą. Kaip sakiau, besikilnojančios šviesos buvo pfff, bet iš anksto parengtos vaizdo projekcijos su simboliniais D ir M trikampiais (naujojo albumo gabalams) ir gyvo vaizdo perteikimo montažas (senesnių albumų gabalams) buvo tokie, kad kiekvieną kompoziciją galėjai stebėti ekranuose kaip atskirą meno kūrinį. Vienok, stovint užu fanzonės tas video miksavimas trukdė pilnavertiškai matyti, kas vyksta scenoje. Va čia ir supranti, kodėl verta labiau pakratyti kišenes: tik fanų garde gali vienu metu mėgautis ir muzikorių judesiais ir vaizdo operatorių profesionalumu. Toliau skaityti flashback: DEPECHE MODE „Delta Machine Tour 2013” @ liepos 27, Vilniaus Vingio parkas →

flashback: POSITIVUS 2013 @ liepos 19-21, Salacgrīva

Jei būčiau Girts Majors ar kas nors iš jo komandos žmonių. Net jei būčiau rūstus scenos ar baro apsauginis. Jei būčiau tas vyrukas trečią parą iš eilės pilstantis gėrimus vis labiau į nebūtį išeinantiems festivalio dalyviams. Jei būčiau ta reklamos mergina trečią parą besišypsanti visiems pro šalį einantiems. Jei būčiau nors pirštu prisidėjęs prie šio festivalio rengimo ir kas nors man pasakytų, kad kažkas buvo negerai, iš karto panaudočiau siunčiamąją nuosaką. Ir gal dar pavymui kokį japonišką judesiuką išmesčiau.

Jei man kažkuriuo metu norėjosi, kad vietoje jokios žinutės negebančių perduoti Twenty One Pilots ar Charli XCX į sceną ateitų kokie nors Foals ar vėl sugrįžtų Stornoway, tai tebuvo mano santykio su esama situacija klausimas. Jei negaliu pakęsti vienodos ir nieko trečią parą iš eilės nesakančios muzikos, tai – mano problema. Tikrai ne organizatorių, kurie ir taip iš kailio neriasi, kad Positivus išliktų didžiausiu ir geriausiu renginiu Baltijos šalyse. Konkurencija, sunku prisikviesti grupes, – sako Girts Majors. Vasarą vyksta daug festivalių. Toliau skaityti flashback: POSITIVUS 2013 @ liepos 19-21, Salacgrīva →

Vaidas Stackevičius: tuo metu, kai mūsų kaimynai sutelkę jėgas veikia bendrai, lietuviai konkuruoja tarpusavyje

Palaikantys lietuvišką muziką (ir šiaip mūsų šalies patriotai) kartas nuo karto vis pakankina save (ir aplinkinius) klausimu, kodėl mūsų populiarioji muzika niekaip neatveria durų į užsienį, ko mums trūksta? Na, nebūtinai į didžiąsias Vakarų rinkas, bet net Centrinė ar Rytų Europa ir tos nekrenta mums po kojomis.

Pastaraisiais mėnesiais su „biplanais“ turavome po Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją, Latviją, šiose kelionėse buvo galimybė kiek iš šono ir kitomis akimis pažvelgti į mūsų situaciją, o bendravimas su kaimynais atskleidė įkvepiančių pavyzdžių, kuriais norisi pasidalinti plačiau.

Bet apie juos truputį vėliau… Pirmiausia reikėtų nuvyti tradicinę lietuvišką savigraužą, nes jau yra tekę dalyvauti tokio pobūdžio diskusijose „ar mūsų populiarioji muzika yra prastesnė už kaimynų?“. Padėjęs visą patriotiškumą į šalį, galiu atsakyti, kad tikrai ne. Toliau skaityti Vaidas Stackevičius: tuo metu, kai mūsų kaimynai sutelkę jėgas veikia bendrai, lietuviai konkuruoja tarpusavyje →