Temos Archyvai: Muzika

Andrius Mamontovas – Koncertas PARK WEST CHICAGO [DVD, 2009].

Muzika

Jeigu nauji lietuviški CD yra retenybė, tai muzikiniai DVD (praleidžiant valinskyną ir TV šou) yra lyg mažas stebuklas šioje mažoje šalyje. Žinau, atmintis mane dažnai paveda, bet niekas be Aistės ir Skylės “Povandeninių kronikų” galvoje nesisuka. Ar yra kas?

Todėl, kaip pilietis, praleidęs visus “Geltona. Žalia. Raudona.” koncertus ir jau vargiai besuspėsiantis į benuvažiuojantį 1000 koncertų turą, džiaugiuosi išpakuodamas dovanų gautą DVD: Andrius Mamontovas – KONCERTAS PARK WEST CHICAGO. Daiktas parduodamas tik dabar vykstančio turo metu ir kaip myspace teigia pats Andrius “The NEW DVD “Koncertas Park West Chicago” is available at my shows only.(i’m still deciding if it’s gonna hit the stores this autumn)”, tad jeigu domina, apsilankykit paskutiniuose turo koncertuose Tauragėje, Kretingoje, Šventojoje, Palangoje ir Vilniuje.

Tai.. Ar vertingas daiktas? Toliau skaityti Andrius Mamontovas – Koncertas PARK WEST CHICAGO [DVD, 2009]. →

Nostalgija: Swans „The burning world“ [1989, MCA Records, UK]

Albumai,

Man šio albumo istorija siekia 1994 – uosius metus, kuomet pirmą kartą viešėjau Anglijoje, dar tada tik pradedančioje tapti naujosios lietuvių kartos emigrantų meka. Tuomet atsitiktinai pataikiau į kažkokį nuobodaus ir pilko priemiesčio „blusų“ turgelį, kuriame kauštelėjęs dėdė pardavinėjo rankšluosčius ir kompaktinius diskus.

Pasirinkau šį albumą „nostalgijos“ rubrikai dėl kelių priežasčių: Pirma, anuomet Swans klausėsi nedaugelis melomanų, tuo tarpu autobuse, kuriuo vykome į kelionę, kartu važiavo ir mergaitė Živilė, kurios „Walkmane“ sukosi kitas Swans albumas. Jokiu būdu nebūčiau pamanęs, kad kažkas ir kažkur. Štai taip. Paprastai. Kokiu žaviu atsitiktinumu tai bevadinčiau, Živilės ir mano keliai išsiskyrė, į Maskvą vėliau man buvo nepakeliui. Antra, tai bene labiausiai klausytojui „draugiškas“ Swans albumas, kurį įmanoma išklausyti visą ir paspausti „repeat“. Ir galiausiai, trečia – tai „juodų“ gyvenimo periodų garso takelis, lydėjęs nuo tylaus ir ramaus liūdesio iki vienišų apsvaigusių desperacijų. Toliau skaityti Nostalgija: Swans „The burning world“ [1989, MCA Records, UK] →

Interviu: ŠARŪNAS MAČIULIS apie sugrįžimą, muziką ir demoną – alkoholį.

Muzika, ,

Su Šaru susitinkame šviesų trečiadienio rytą ir įsitaisome lauko kavinėje prie pat Vilnelės. Apsimiegojęs padavėjas, tušti staliukai, šalia plaukianti upė ir vaiskus vasaros dangus. Tikrai nesitikėjau, kad Šaras į susitikimą ateis įsispraudęs į juodą nudrengtą fraką, užsimovęs apkarpytas odines pirštines ir gal net nešinas gitara. Žmogus, su kurio sveikinuosi, greičiau primena turistą ar atsipalaidavusį vilnietį: šortai, marškinėliai, maskuojanti liemenė, tamsūs akiniai ir paprastas, į solidų amžių kopiančio vyro aksesuaras – skrybėlė. Tikras Lietuvos roko atsargos karininkas. Tikrai nesitikėjau, kad vienuoliktą ryto Šaras, kaip pridera tikram rokeriui, užsisakys neįskaitinį alaus bokalą dienai pradėti. Jis paprašo vaisinės arbatos, o aš, kiek sudvejoju, užsimiršęs atsiklausti ar galiu rūkyti. Tik nesitikėjau dar vieno – jog beveik dvi mūsų pokalbio valandos prabėgs kaip trumpas pleptelėjimas ir, kad mėlynoje mano diktofono kasetėje Sony EF-90 neliks tuščios vietos.

Jau netrukus, rugpjūčio 7-8 d., „Poliarizuoti Stiklai“ gros „Tamsta“ festivalyje. Pasak Šaro tai bus didžiausias viešas grupės pasirodymas per paskutinius, 7-8 metus. Tik neatsistosi scenoje ir nepasakysi –  va čia aš, – svarsto Šaras. Reikia tą atgimimą-sugrįžimą padaryti visai kitos kokybės lygmenyje. Yra net toks posakis – kartais geriau nepamatyti jaunystės stabo, kad juo netyčia nenusiviltum. Panašiai kažkada jaučiausi per Alice Cooper koncertą Vilniuje. Tada buvo toks ažiotažas, bet per koncertą viskas atrodė taip sakant… „nedo-zashybys“. Toliau skaityti Interviu: ŠARŪNAS MAČIULIS apie sugrįžimą, muziką ir demoną – alkoholį. →

VOODOO RHYTHM įrašai – muzika vakarėliui sugadinti.

Albumai, ,

Toks užrašas puikuojasi ant Šveicarijos įrašų kompanijos Voodoo Rhythm išleistų plokštelių. Tai yra viena tų mažų muzikos leidybos organizacijų, kurios produkciją galima pirkti lengva ranka, prieš tai neklausius albumų. Žinau žmonių kurie taip daro su 4AD, Rough Trade ar kitomis, jau kultinius prekės ženklus turinčiomis kompanijomis. Ir nelygu artistas.

Pasirinkau trumpai pristatyti šios kompanijos produkciją dėl kelių priežasčių. Pirmoji yra ta, jog prieš trejus metus du artistai, besiglaudžiantys po Voodoo Rhythm stogu lankėsi bei grojo Vilniuje. Tai šveicaras Reverend Beat Man (užmuškite mane, bet jis kažkuo primena Adolfo Hitlerio muzikinius bandymus, jei pastarasis būtų bandęs, žinoma) ir prancūzas King Automatic (žmogus –orkestras, sugebantis įrodyti, kad balaganui sukelti nereikia girtų suomių apsiginklavusių gitaromis kompanijos). Neužmirštamas reginys bei garsas. Šie abu vyrukai užsiropštę ant Cafe De Paris baro ir pasistatę ten savo arsenalą, tuomet nukėlė užeigos stogą. Toliau skaityti VOODOO RHYTHM įrašai – muzika vakarėliui sugadinti. →

ANDRIUS MAMONTOVAS. 1000 koncertų turas @ Utena, 2009-07-26

Muzika, , , , , ,

Sekmadienio vakaras. „Utenio“ stadionas Utenoje. Didelės kamšaties nematyti, tačiau žmonės traukia nesustodami. Ir visai jaunučiai, ir pagyvenę. Be didelių juokų, be girtų šūkavimų. Ne, nematyti niekur skiauteriuotų galvų, bet publika margų margiausia.

Kelios minutės po septynių ir nematomo Andriaus balsas skelbia: „koncertas prasideda“. Scenoje vienas iš kelių turo apšildytojų – Kazimieras Likša. Nieko toks jaunuolis. Persisėmęs mamontoviškų manierų tiek judesyje, tiek vokaliniame atlikime, tiek savo tekstuose, mamontoviškos ševeliūros tik trūko. Ir netik. Nežinotum, kur ir ką girdi, tai pagalvotum, kad vyksta nežinomų „Foje“ dainų karaoke vakarėlis – viską gadino baisiai nešvarus ir nedainingas Likšos vokalas. Visa kita tvarkoje, kokios trys dainos buvo net įdomu, paskui dėmesys nuklydo ir liko tik prisiminimas, kad paskutinis kūrinys vadinosi „Pasitrauk“. Toliau skaityti ANDRIUS MAMONTOVAS. 1000 koncertų turas @ Utena, 2009-07-26 →

LEON SOMOV & JAZZU „Updated” [Silence, 2009]

Albumai, , , , , , ,

Mano gyvenime pagaliau vėl nutiko kelis mėnesius nebūtas įvykis – kad ir kaip neigiamai vertinu Jazzu  sužvaigždėjimą, visgi nusipirkau lietuvių atlikėjų Leon Somov & Jazzu albumą “Updated”. Žinoma, pirma buvo “torentinės” versijos perklausa, po kurios pasakiau “gerai, man tinka”. Ne, nebuvo didelės euforijos, tačiau albumas kokybiškas ir svarbiausia – klausomas nuo pradžios iki galo.

Didelių pasikeitimų nuo „Offline EP“ (2007)  nepastebima, šiek tiek mažiau kompiuterinių eksperimentų su vokalu, daugiau dainavimo, visa kita išliko tokiame pačiame  lygyje.

Aštuoni kūriniai plius tris remiksai neprailgsta, gražiai susilieja į vientisą lengvos elektronikos masę. Lengvumą neša Jazzu (Justė Arlauskaitė) vokalas. Jos patirtis „Pieno lazeriuose“ velkasi iš Jazzu paskos: dainavimo maniera ir kompiuterizuotas vokalo tembras dažnai primena Giedrės Kilčiauskienės daržą su Roisin Murphy sodinukais, žinoma, yra ir pačios pasodintų gaidų. Toliau skaityti LEON SOMOV & JAZZU „Updated” [Silence, 2009] →

Sekmadienį Rotušės aikštėje atgims pasaka „Eglė žalčių karalienė”

Kultūra (kt.), Muzika, , ,

Unikaliame gamtos kampelyje Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, tarp vaizdingų gamtos peizažų, senųjų lietuvių liaudies papročių dvi savaites vyksta kūrybinė stovykla. Čia susirinkęs lietuvių jaunimas iš viso pasaulio repetuoja roko operą „Eglė – karalienė žalčių.”

02

Projektas, kuriam vadovauja žinomas prodiuseris Gediminas Zujus, tęsiasi jau trečius metus. Per šį laiką pastatymą kūrė penki režisieriai, muziką rašė devyni kompozitoriai, tokie kaip M.Basanov, D.Pletniovas, L.Rimša ir kt.

Roko opera jau aplankė Vokietiją, Belgiją, Angliją, o šį sekmadienį, liepos 26 d. 20.30 val. atgims ir Vilniaus Rotušės aikštėje.

Baikeriai, fejerverkai, fakyrai, lazerinės projekcijos, talentingi ir entuziastingi jaunieji atlikėjai – tai tik keli fragmentai, kuriuos atskleidžia operos kūrėjai. Tereikia ateiti ir pamatyti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=1Ohmflu2Wvg

Daugiau informacijos: www.semas.lt

Lengvam vasaros klausymui: Nouvelle Vague „3”.

Albumai

Jei tiesiate ranką į savo fonoteką ir vaiskią vasaros dieną ieškote paklausyti ko nors gaivaus bei lengvo, šis albumas bus kaip tik. Žinoma, jei neturite išankstinių nuostatų prieš originalių muzikos kūrinių perdirbinėtojus. Pritariu, kad dalis jų yra neverti dėmesio, kiti gi kartais nustelbia pačius autorius. Tačiau man prie širdies yra tie, kurie puikiai pažįstamą kūrinį padaro kitaip. Ir Nouvelle Vague patenka į šią kategoriją.

Tai yra jau trečiasis šio tarpatautinio komercinio projekto albumas, kurį kaip jau įprasta, sudaro išimtinai aštuntojo – devintojo praeito amžiaus dešimtmečio post punk kūrinių perdirbiniai. Daugelį jų nelengva atpažinti, juolab kadaise agresyvius ar žemus vyriškus vokalus dabar yra pakeitę mielų ir „imamų“ prancūzaičių balsai, o geležines gitaras ir būgnų kalimą – jaukūs akustiniai instrumentai. Sakysite – nuobodi ir jau daug kartų girdėta formulė, tačiau šis produktas puikiai paruoštas vartojimui – vientisa melancholiška nuotaika, ramiai plaukiantys ritmai ir, pasikartosiu, žavūs, net seksualūs, tarsi iš septyniasdešimtųjų metų filmų nužengusių aktorių vokalai. Toliau skaityti Lengvam vasaros klausymui: Nouvelle Vague „3”. →