Žymų Archyvai: Andrius Mamontovas

Subject: nuo Andriaus :)

Redakcijos skiltis,
Mieli bičiuliai.
Nežinau kaip jūs, o aš jau labai pasiilgau Gatvės Muzikos Dienos.
Jau nebekyla abejonių, kad Gatvės Muzikos Diena yra reikalinga ir visų laukiama šventė visoje Lietuvoje. Po truputi tai tampa gera tradicija, o gerų tradicijų paleisti ir praleisti negalima.
Todėl jau ketvirtą kartą kviečiu visus, šių 2010 metų gegužės 1 dieną išeiti į savo miesto ar miestelio gatves ir pripildyti gražią pavasario dieną muzikos garsais.

Priminsiu trumpai Gatvės Muzikos Dienos sumanymą:
Kiekvieną pirmąjį gegužės šeštadienį, visi kas tik turi kokį muzikos instrumentą ir gali išgauti juo garsą ar triukšmą – išeina į savo miesto gatves ir groja.
Dalyvauti gali visi. Nesvarbus nei grojančiųjų amžius, nei muzikos stilius, nei padėtis visuomenėje, nei profesionalumas, nei kiti subjektyvūs ar objektyvūs veiksniai. Svarbiausia – pripildyti savo miestą muzikos garsais ir tapti to grojančio miesto dalimi. Tam nereikia nei scenų, nei specialių scenarijų ar programų. Ir….be jokios abejonės, viskas, ką praeiviai įmes jums į kepurę – jūsų :)

Gatvės Muzikos Diena yra šventė, kurią mes, Lietuvos žmonės, dovanojame sau patys, be jokių „iniciatyvų iš viršaus”.

Registracija www.gatvesmuzika.lt puslapyje prasidės neužilgo (visi kas norite pakliūti į specialų tai dienai ruošiamą muzikinį miesto žemėlapį, turėtumėte užsiregistruoti iki balandžio 28-os dienos).

Organizacinis komitetas taip pat kreipsis į visų Lietuvos miestų savivaldybes su prašymu sudaryti palankias sąlygas tą dieną grojantiems gatvėse.

Taip pat www.gatvesmuzika.lt ir www.myspace.com/gatvesmuzikosdiena rasite daug nuotraukų su puikiais ankstesnių metų GMD momentais, o taip pat ir visus kontaktus norintiems tapti savanoriais, organizatorių pagalbininkais.

Su pagarba,
Andrius Mamontovas

ANDRIUS MAMONTOVAS. 1000 koncertų turas @ Utena, 2009-07-26

Muzika, , , , , ,

Sekmadienio vakaras. „Utenio“ stadionas Utenoje. Didelės kamšaties nematyti, tačiau žmonės traukia nesustodami. Ir visai jaunučiai, ir pagyvenę. Be didelių juokų, be girtų šūkavimų. Ne, nematyti niekur skiauteriuotų galvų, bet publika margų margiausia.

Kelios minutės po septynių ir nematomo Andriaus balsas skelbia: „koncertas prasideda“. Scenoje vienas iš kelių turo apšildytojų – Kazimieras Likša. Nieko toks jaunuolis. Persisėmęs mamontoviškų manierų tiek judesyje, tiek vokaliniame atlikime, tiek savo tekstuose, mamontoviškos ševeliūros tik trūko. Ir netik. Nežinotum, kur ir ką girdi, tai pagalvotum, kad vyksta nežinomų „Foje“ dainų karaoke vakarėlis – viską gadino baisiai nešvarus ir nedainingas Likšos vokalas. Visa kita tvarkoje, kokios trys dainos buvo net įdomu, paskui dėmesys nuklydo ir liko tik prisiminimas, kad paskutinis kūrinys vadinosi „Pasitrauk“. Toliau skaityti ANDRIUS MAMONTOVAS. 1000 koncertų turas @ Utena, 2009-07-26 →

MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (2 dalis – „Kolekcijos vertė”)

Muzika, , , , , , , , , , ,

(tęsinys, pradžia – čia)

TAI KIEK GI KAINUOJA?

Vertinant muzikos įrašų kolekcijas svarbu suprasti, kad atskirų įrašų verčių suma retai kada sutaps su visos kolekcijos ar jos dalies verte. Taip yra todėl, kad pavyzdžiui, vienos grupės diskografija be vienos retos plokštelės gali būti verta tiek, kiek – ta viena reta plokštelė, kurio trūksta. Plokštelės turėtų būti renkamos tikslingai: tam tikro muzikos stiliaus, laikmečio ar tam tikro atlikėjo. Klaidinga manyti, kad turint pinigų, nusipirksi iš muzikos įrašų parduotuvės kelis tūkstančius skirtingų albumų ir per dieną tapsi kolekcionieriumi. Didžioji dalis taip įgytų plokštelių bus tokios, kurių niekam nereikia, ir už jas niekas neduos net trečdalio sumokėtos kainos. Įrašų kolekcijos vertė – ne kiekis, o renkamos muzikos kokybė, leidimų retumas, limituoti leidimai, plokštelės su autografais, pilnos diskografijos ir t.t. Visgi kolekcionavimas prasideda dažniausiai įsigyjant pavienius egzempliorius, o ne iš karto visą diskografiją. Toliau skaityti MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (2 dalis – „Kolekcijos vertė”) →

MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (1 dalis – „Filofonistai”)

Muzika, Vinilas, , , , , , , , , , ,

Mažai kur sutinkamas terminas „filofonistas“ kilo iš dviejų graikiškų žodžių; philos – bičiulis, mėgėjas, phileō – myliu, mėgstu ir phōnē – garsas, kas sudėjus reiškia garso įrašų mėgėją, kolekcionuotoją.

Onorė de Balzakas prieš pusantro amžiaus paleido sentenciją, kad „Pomėgis kolekcionuoti – pirmoji proto sutrikimo pakopa”. Šią tiesą tik jau kitais terminais linksniavo ir tebelinksniuoja psichoanalitikai, anot kurių kolekcionavimas atlieka kompensacinę psichologinę funkciją (sublimacija), yra gyvenimo tikslo ar prasmės pakaitalas, o įvairius daiktus kaupiantis asmuo yra eilinis ligonis, kuriam pasireiškia Diogeno sindromas. Nežinia, ką šiuo klausimu pasakytų tokie visuomenėje žinomi „ligoniai“ kaip Stasys Brundza, Edmundas Armoška, Vidmantas Staniulis ar Gitanas Nausėda, kurie turi sukaupę nemažą krūvą, vieniems – nenaudingo šlamšto, kitiems – neįkainojamų vertybių. Toliau skaityti MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (1 dalis – „Filofonistai”) →