Temos Archyvai: Muzika

MORRISSEY @ Ryga, „Sapnu fabrika”, 2009 07 05.

Atvykus į vietą „Sapnų fabrikas“ dar gerbėjų nepriėmė, nors maža saujelė ištikimiausiųjų stypsojo prie durų lyg tikėdamiesi tuoj užgriunančio anšlago. Prisiminiau geriausius „Foje“ laikus, kai net brandūs žmonės gyveno pasidabinę mamontoviška skiautere. Rygoje tokių mačiau keletą: tik šį kartą tai buvo morisėjiškos bangelės imitacijos, kurios ant pačios žvaigždės galvos jau išretėjo ir veik išnyko.

moz1

Apšildymas su „Doll & the Kicks” nebuvo pats blogiausias. Ne, albumo jaunuoliai neįtikino nusipirkt, bet keli šmotai tiktų į savaitės grojaraštį. Nepretenzingas gitarinis indierokas su paklaikusia vokaliste leido manyti, kad gal savo gyvavimo pradžioje taip draskėsi ir panašaus balso tembro Gwen Stefani. Tik “lėlytės“ aukštas vokalas rėžė ausį iki skausmo. Įtikinėjau save ir kitus, kad tai specialiai apšildantiesiems sukurtas garso operatorių brokas. Pasirodo, klydau: su vidutiniais dažniais nebuvo susitvarkyta viso koncerto metu, tai ausis labiau pavargo, nei mėgavosi muzika. Toliau skaityti MORRISSEY @ Ryga, „Sapnu fabrika”, 2009 07 05. →

Festivalis “Tamsta Muzika”, rugpjūcio 7-8 d., Varėnos rajonas.

Tema apie TAMSTA MUZIKA 2010 YRA ČIA:

https://www.g-taskas.lt/festivalis-%E2%80%9Etamsta-muzika-2010%E2%80%9C-%E2%80%9Ckam-keliauti-toli-jei-gali-nekeliauti-toli%E2%80%9D/


Įspūdingais koncertais garsėjantis gyvos muzikos klubas „Tamsta“ jau nebeišsitenka savo erdvėse sostinės senamiestyje. Vasarą atostogaujančio klubo šeimininkai nusprendė ištikimiausius savo lankytojus suburti atviroje erdvėje – jau rugpjūčio 7-8 dienomis „Tamsta“ kviečia atvažiuoti į vaizdingais peizažais garsėjančią Dzūkiją.

(Jeigu norit laimėt du kvietimus į festivalį, spauskit čia).

Vandenų apsuptame, Varėnos prieigose esančiame „Dainų slėnyje“ vyks pirmasis ir tikrai ne paskutinis festivalis „Tamsta“ muzika 2009“.

„Idėja surengti festivalį ore sklandė dvejus metus. Taip jau sutapo, kad įgyvendinti ją ryžomės tik šiemet. Viliamės, kad sunkmetis nepakiš mums kojos ir ištikimiausi klubo lankytojai bei draugai atvyks į Varėnos rajoną pasiklausyti muzikos po atviru dangumi“, – sako viena festivalio organizatorių Ona Skernevičiūtė. Toliau skaityti Festivalis “Tamsta Muzika”, rugpjūcio 7-8 d., Varėnos rajonas. →

Nauji lietuviški CD: SUTARTINĖS PARTY / Pristatymas Vilniuje 07 05.

sutartinesparty Prieš porą savaičių dienos šviesą pagaliau išvydo vienas įdomesnių lietuviškų projektų – „Sutartinės party”. Kodėl sakau pagaliau?

Projektas, kurio pagrindas lietuviško folkloro (daugiausiai sutartinės) supynimas su šiuolaikine muzika, debiutavo dar 2003 metais Berlyno šiuolaikinės muzikos festivalyje „MaerzMusik“. Būta ir pasirodymų Lietuvoje, tačiau fizinį kūną CD pavidalu „Sutartinės party” įgavo tik dabar ir, svarbiausia, kad projektą realiai bus galima pačiupinėti liepos 5 d. Vilniuje 20 val. Katedros aikštėje, Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės rėmuose.

Už muzikinę/idėjinę „Sutartinės party” pusę atsakingi yra Linas Rimša (be kitų dalykų, Aistės dainos „Strazdas” autorius) bei Linas Paulauskis, tačiau prie albumo skambesio prisidėjo ir daugiau žinomų vardų: Aistė Smilgevičiūtė, Liudas Mockūnas, Svaras. Toliau skaityti Nauji lietuviški CD: SUTARTINĖS PARTY / Pristatymas Vilniuje 07 05. →

Festivalis POSITIVUS 2009 m. liepos 17-18 d./ laimėk kvietimus

Vasara – muzikos festivalių metas. Keliadienė programa leidžia vienu bilietu „nušauti“ kelias grupes. Ypač smagu, kai festivaliai vyksta vos už kelių valandų kelio automobiliu. Matyt dėl to nemažo lietuvių dėmesio sulaukia Latvijoje vykstantis festivalis „Positivus“. Šiemet tai bus jau trečiasis „Positivus“. G. galite rasti įspūdžius ir iš daug žadėjusio bei tiek pat davusio pirmojo festivalio , ir iš pernykščio, stebinusio tokiais vardais kaip Fat Boy Slim, Travis, Manic Streat Preachers, British Sea Power.  Šiemet „Positivus“ kuklesnis, tačiau jame nebūti būtų kvaila.

Visą programą galite rasti čia.

Didžiausios festivalio žvaigždės: Moby ir Sinead O‘Connor. Nesinori daug apie jas taukšti. Moby ką tik pristatė naują albumą „Wait For Me“, o vien jo gyvas pasirodymas tikrai vertas visos festivalio kainos. Toliau skaityti Festivalis POSITIVUS 2009 m. liepos 17-18 d./ laimėk kvietimus →

„Nesiginčysime dėl skonio“.


Dažnai tokia fraze baigiasi bet kuri aštresnė diskusija dėl klausomos muzikos ar lankytino koncerto pasirinkimo. Jei atsidursite tokio ginčo akivaizdoje, pravartu žinoti keletą dalykų, kurie padėtų tokį ginčą baigti taikiai bei išlaikyti pagarbą sau ir savo pašnekovui.

Savęs identifikacija

Visi save skirtingai identifikuojame skirtingoje muzikoje. Prisiminkite ar mokykloje kartais nerašėte dainų žodžių į slaptus sąsiuvinukus? Ar kartais būdami vienumoje (atskirais atvejais šiek tiek įkaušę) nerašinėjote sms draugui/draugei su citatomis iš dainų tekstų (Tam ypač tinka The Cure ir Depeche Mode)? Ar kartais beprasmiškai ginčydamiesi dėl muzikinio skonio nedaužėte sau į krūtinę: „Aš!! Aš užaugau su Andriumi Mamontovu! Jis visas dainas apie mane dainavo!“? Kodėl pasirinkote šiuos atlikėjus? Toliau skaityti „Nesiginčysime dėl skonio“. →

Way to Blue: Songs Of Nick Drake / Birmingham 2009 05 16


Ne, aš ten nebuvau, bet internetas suteikia galimybę nors iš tolo pačiupinėti tai, kuo gegužės 16 d. kvėpavo Birminghemas – prisiminimais apie Nick Drake.

Taip ir neišpopuliarėjęs būdamas gyvas (pasitraukė iš gyvenimo 1974 m. būdamas 26), ilgainiui tapo kultiniu veikėju, kurį NME įvardino, kaip vieną iš 20 įtakingiausių muzikantų/grupių 20 amžiuje (greta „The Beatles”, „Joy Division”, David Bowie, „Radiohead”, etc.).

Minėta datą, minėtame mieste susirinko tokie britų scenos veikėjai, kaip Beth Orton, Graham Coxon, Camille O’Sullivan, Vashti Bunyan, Robyn Hitchcock, Jack Steadman, Kate St John, Neil MacColl, Zoe Rahman, Leo Abraham, Martha Wainwright ir uždainavo. Vieniem pavyko geriau, kitiem mažiau, vieni įrašai geresni už kitus, o trečiųjų visai nėra, bet visa tai turėtų pasirodyti ganėtinai šilta ir miela tiek Nick Drake, tiek koncerte pasirodžiusių atlikėjų gerbėjams. Sudedu, ką pavyko rasti: Toliau skaityti Way to Blue: Songs Of Nick Drake / Birmingham 2009 05 16 →

MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (3 dalis – „Lietuviškos produkcijos vertė”).

Tęsinys. Pradžia – čia.

LIETUVIŠKOS PRODUKCIJOS VERTĖ

Lietuviškosios muzikos įrašus galima skirstyti į du etapus: prieškario ir pokario.

Kipro Petrausko, Danieliaus Dolskio, Antano Šabaniausko, Viktoro Dineikos ir daugumos kitų lietuvių prieškario įrašai šelako plokštelėse buvo daromi Anglijoje („His Masters Voice“), Vokietijoje („Odeon“, „Vox“), Rygoje (“Bellacord Elektro“) ir Kaune, firmų „Odeon“ (1924 m.) ir „Columbia“ (1931 m.) įrengtose studijose. Yra žinoma, kad iki 1940 m. lietuviškas šelako plokšteles įrašinėjo 14 firmų, kuriose iš viso buvo įrašyta per 2000 lietuviškų plokštelių. Šiandien didžiausią jų kolekciją, pagrinde sudarytą iš A. Motiekos perduotos kolekcijos, turi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vertingiausios iš minėtųjų yra Vokietioje leistos plokštelės, kurių matricos kartu su įrašų gamyklomis buvo susprogdintos per Antrąjį Pasaulinį karą. Senosios lietuviškos šelako plokštelės turi neįkainuojamą vertę ir yra tikras raritetas, už kurį galima prašyti ne vieno šimto lito, tačiau situacija tokia, kad pardavėjų nėra, nes abejojama, kad dar jų būtų išlikę. Anot A. Motiekos: „pavyzdžiui, Antano Šabaniausko 1933-34 metų „Columbia“ firmos įrašytų trijų plokštelių ne tik neįmanoma gauti, bet niekas net nežino, kas juose įrašyta: tik pagal katalogus aišku, kad tai Šabaniausko įrašai“. Toliau skaityti MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (3 dalis – „Lietuviškos produkcijos vertė”). →

MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (2 dalis – „Kolekcijos vertė”)

(tęsinys, pradžia – čia)

TAI KIEK GI KAINUOJA?

Vertinant muzikos įrašų kolekcijas svarbu suprasti, kad atskirų įrašų verčių suma retai kada sutaps su visos kolekcijos ar jos dalies verte. Taip yra todėl, kad pavyzdžiui, vienos grupės diskografija be vienos retos plokštelės gali būti verta tiek, kiek – ta viena reta plokštelė, kurio trūksta. Plokštelės turėtų būti renkamos tikslingai: tam tikro muzikos stiliaus, laikmečio ar tam tikro atlikėjo. Klaidinga manyti, kad turint pinigų, nusipirksi iš muzikos įrašų parduotuvės kelis tūkstančius skirtingų albumų ir per dieną tapsi kolekcionieriumi. Didžioji dalis taip įgytų plokštelių bus tokios, kurių niekam nereikia, ir už jas niekas neduos net trečdalio sumokėtos kainos. Įrašų kolekcijos vertė – ne kiekis, o renkamos muzikos kokybė, leidimų retumas, limituoti leidimai, plokštelės su autografais, pilnos diskografijos ir t.t. Visgi kolekcionavimas prasideda dažniausiai įsigyjant pavienius egzempliorius, o ne iš karto visą diskografiją. Toliau skaityti MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJOS (2 dalis – „Kolekcijos vertė”) →