Ilgai ieškota knygutė. Iš sentimentų ir nostalgijos. Klaipėdos kraštui, nuo jūros sklindančiam jodui, Viliui su Kontrabanda, Exem’ais (nors pats Ančeris ir nesižavi pastaruoju dalyvavimu). Smalsu buvo pažiūrėti, kaip meistriškasis gitaristas guldo rifus ant popieriaus. Smalsumas patenkintas, klausimas atsakytas ir tas atsakymas yra – gana vidutiniškai. O ir pats Vilius teisinasi, kad nelaiko savęs profesionaliu rašytoju, kad stygomis žongliruoti sekasi daug geriau.
„Eilės į kelionę” turi gražų dizainą – skylę viršelyje, iš kurios lyg pro iliuminatorių matosi susiliejęs veidas, o viduje randame šimtą puslapių su įvairiausių formų nuotrupomis. Kartais tai vienas sakinys, kartais trieilis haiku, kartais dzeniška istorija. Juose visiška temų mišrainė (normalu, kai surinktas dešimties metų rezultatas): nuo gamtos iki interneto, nuo budizmo iki sijono. Tokia rinkinio eklektika nesiduoda perskaitoma vienu prisėdimu, bet gal ir gerai – taip „Eilės į kelionę” ilgiau groja. O labiausiai įstrigo galvoje ir prašėsi pakartojamos šios kompozicijos:
