Darių Žvirblį galima vadinti buvusia Atikos širdimi, kuri galėjo plakti ir toliau tuo pačiu pavadinimu, tačiau keliems grupės muzikantams nusprendus mesti garsų skleidimo veiklą, Darius subūrė naują komandą ir Atikos vardą paliko užmarštyje.

Kurį laiką Darius skelbė, jog ieškos naujai grupei pavadinimą ir įrašinės naują albumą, tačiau vietoj to pateikia pirmąjį solinį EP „Pudelis už borto”.

Ypatingai nauju jo nepavadinsi, nes čia sudėtos šešios dainos, parašytos tarp 2001-2015-ųjų, tik įrašytos visos šiemet. Su neaiškia „šuniška” mintimi pristatomas albumas nėra lietuviškos muzikos metų bomba, juolab kad jaučiasi tas, per niolika metų pabarstytas, kūrybinis palikimas, kurį tematiškai susieti yra gan sudėtinga. Toliau skaityti DARIUS ŽVIRBLIS „Pudelis už borto” [EP, 2015] →

Sekantys mūsų muzikinių naujienų Feisbuko puslapį šį veikėją jau gali būti girdėję. Jei ne, tai ilgėjantys vakarai bus pati puikiausia proga pasinerti į Xavier Soquet, pasivadinusiu ORCHIDÉE NOIRE (nesu prancūzų kalbos žinovas, bet gali būti, jog tai reiškia kažką panašaus į juodąsias orchidėjas), muzikinę tamsą.

ORCHIDÉE NOIRE jau turi ir naujesnį skaitmeninį albumą „Vestiges” ir prieš tai turėjo daug man labiau patikusių ir nepatekusių į mini albumą „insomnie faire” gabalų, tokių kaip naktinį „J N V I” ar skerdikišką „Abscisses et Désordonnées”. Žinoma, tai perlai tarp visokių ne tokių sėkmingų ambientinių bandymų, kuriuos rasti internete nebus sudėtinga. Toliau skaityti ORCHIDÉE NOIRE „insomnie faire EP” [2015] →

Po vasaros vidury išgirsto „Timmerdalen”, kompozicijos, pavadintos vieta, kurioje gimė visas šio albumo pagrindas, tikėjausi mažos bombos, kuri turėjo sprogti išgirdus visą albumą „This is head”. Išgirdau ir niekas nesprogo – dėl per didelio skaičiaus lėtai tampomų kompozicijų, bet tai nereiškia, jog naujasis švedų indierokerių albumas nesiprašo būti klausomas atsukus garso rankenėles iki galo.

Ketveriukė trečiajame albume nutolo nuo anksčiau būdingo, The Delays primenančio dainingumo, džiugumo ir susikoncentravo į muzikinę dalį, kuri naujojo įrašo visumą pavertė gan niūroku, psichodeliniu, krautrokiniu mišiniu, skaniai atskiestu ūkanotu kosminiu ambientu, čaižokais gitarų rifais ir vaiduokliškais vokalais. Toliau skaityti THIS IS HEAD – This Is Head [2015] →

Viską išsprendžia atviras žodis. Uždega šviesą danguje.

Tad paatviraukime.

Visų pirma, man jau albumo priešistorė yra neskani. Vien tuo, jog AM surengė koncertinį albumo pristatymo turą „Degančios akys”, kurio metu (ok, patikslinu – antroje turo pusėje) buvo teigta, jog bus galima įsigyti patį albumą. Kur jau ten. Čia Lietuva. Čia albumą galima pristatyti koncertiniu turu net albumo dar neįrašius. Taigi, turas baigėsi rugsėjo 5-ąją, albumas pasirodo internetuose – spalio 2 d. ir vėl prasideda naujas pristatymų maršrutas. Tik šįkart po didžiuosius miestus, kuriuose, tikėtina, anas provincinis „puodų pardavinėjimas neparodant puodo” nebūtų taip sklandžiai praėjęs. Toliau skaityti ANDRIUS MAMONTOVAS – Degančios akys [2015] →

we’re never growing young

Po siaubingo industrinio triukšmo pripildytų dviejų albumų, kuriuos daug klausomesniais paversdavo kiti (tarp jų CFCF ir Crystal Castles) kompiliacijose „Disco”, amerikiečiai HEALTH įrašė trečiąjį albumą „Death Magic”. Su šiuo įrašu HEALTH jau lipa iš alternatyvaus pogrindžio ir netruks tapti nauju jaunimėlio trendu. Žiūrėk, dar vienas panašus ilgagrojis ir jų koncertų salės nebesutalpins norinčiųjų patekti. Nenustebsiu net jei mūsų radijo stotys išdrįs kokį „L.A. Looks” prasukti.

O tas posūkis iš alternatyvos į pop, iš triukšmo į melodingumą padarytas paprastai – prie visų sintezatorinių čaižumų Toliau skaityti HEALTH – Death Magic [2015] →