Tobias Lindholm vis tvirčiau leidžia šaknis danų kinematografijoje ir greta scenarijų rašymo T. Vinterberg’ui („Submarino”, „Medžioklė”) pateikia jau antrąjį savo režisuotą filmą. Pirmas buvo „R” (2010) – kieta kriminalinė drama, kurią galėjome pamatyti kažkuriame Lietuvos kino festivalyje, ir kuris buvo režisuotas kartu su Michael Noer.
„A Hijacking” („Užgrobimas”) – jau pilnai solinis Lindholmo darbas, Danijoje sulaukęs aukštesnių kritikų įvertinimų nei kostiuminis Oskarui nominuotas „Karališkas romanas”. Toliau skaityti [namų kino teatras:] A HIJACKING / KAPRINGEN (rež. Tobias Lindholm, 2012)
PES, aka Adam Pesapane, kuria skanius trumpulius iš visko. Į jo patiekalus kaip ingredientai patenka granatos, dolerių banknotai, kazino žetonai, žaidimo kauliukai, kubikas rubikas ir kitos spalvotos, iš pirmo žvilgsnio nevartojamos, gėrybės. Tačiau PES verda iš jų spagečius, gamina salotas ir kitaip džiugina skrandį.
Vos praeitą savaitę Kanuose įvyko europinė “Didžiojo Getsbio” premjera, o jau kitą dieną šį ilgai lauktą „gliancinį“ malonumą akims ir ausims galėjo patirti ir Lietuvos žiūrovai.
Visi, ko gero, dar pamenam tą, grandiozinį, Vilniaus mero A. Zuoko planą – pastatyti Vilniuje metro. Tai vat, čia aišku ne visai į temą, tačiau neseniai pažiūrėjau vengrų kilmės režisieriaus Nimród Antal filmą 
Pradedant kalbėti apie kino filosofiją, norom nenorom į pirmas gretas išeina prancūzų filosofas Gilles’is Deleuze’as ir dvi jo knygos – „Kinas 1: vaizdinys-judėjimas“[1] ir „Kinas 2: vaizdinys-laikas“[2]. Šios knygos yra tas pagrindas, nuo kurio atsispyrus galima kurti savas teorijas, susijusias su kinu, su kino filosofija, su politika ir taip toliau. Šios Deleuze’o knygos – tai „sodas išsišakojančiais takais“[3], kurios leidžia tyrinėti kiną įvairiausiais rakursais ir rasti bendrus taškus su filosofija, paverčiant kino filosofiją viena iš įdomiausių filosofijos atšakų. Būtent šeštame „Kinas 2“ skyriuje „Melo potencija“ išskirtinio Deleuze’o dėmesio susilaukė amerikiečių kino režisierius Orsonas Wellesas ir nemenka jo sukurtų filmų dalis. Iš kur toks dėmesys šiam režisieriui, kurio filmai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti banalūs ar moralizuojantys?
Septynių režisierių – nuo kojas režisieriaus amplua apšildančio Benicio del Toro iki profesionalo Gaspar Noé – sukurptas trumputes istorijas vienija karšta, ritminga ir visada pulsuojanti gyvenimu Kubos žemė.