Balandžio 3 d. (ketvirtadienį) prasideda „Kino pavasaris 2008”. 9 programos, 2 retrospektyvos, virš 100 filmų. Per ašaras klausti ar reikėjo tiek daug jau vėlu, tad belieka pasiknisti po filmų aprašymus, kritikų apžvalgas, peržiūrėti trailer’ius, kai kuriuos filmus tiesiog prisiminti, pajungti į darbą intuiciją ir susidėlioti preliminarų žiūrėjimo planą. Jeigu užsuksit čia jau festivalio metu – pažadam, jog rašysim dienoraštį, kuriame bus tikri įspūdžiai iš visų matytų filmų. O kol kas…

MEISTRAI

Iš šios kategorijos vėliau matysime bent du filmus – Woody Alleno „Kasandros prakeiksmą” ir Wong Kar Wai („Meilės laukimas”) „Mano vaivorų naktys”. Abu pamatyti verta, bet po festivalio… Ypač džiugina Wong Kar Wai darbas, kuris nors ir nėra kažkas Tokio (labai tinka lengvam, maloniam atsipalaidavimui po darbo), yra retas kokybiškos romantinės dramos/ komedijos pavyzdys.

Iš likusių primygtinai rekomenduoju Fatih Akino („Galva į sieną) „Iš kitos pusės”. Emigrantai, susikertantys gyvenimai – tai tik filmo elementai, kurie mažai ką pasako apie ypatingai gerą scenarijų ir jo įgyvendinimą. Perliukas Toliau skaityti Kino pavasaris 2008: apžvalga, rekomendacijos [papildyta]. →

Kol už lango vyksta žaidimas „užsnigau-nutirpau”, tikrąjį pavasarį budins kinas. Trumpam kiek užmiršęs tris tęstinius kino festivalius, noriu priminti, kad ekranuose mūsų laukia keletas vis dar besisukančių ir dar tik debiutuosiančių filmų. Šiandien, rytoj, po savaitės, kitos.

Skalvija, pavyzdžiui, paskyrė porą dienų prisiminti civilizacijos iššūkius. Sako, gamtai ir mums. Tiesa, šiandien paskutinė diena, tačiau visgi mūsų laukia dar 3 dokumentiniai filmai. „Linėjaus ekspedicija” paskirta kiek kitaip paantrinti Al Gore pastangoms įteigti pasauliui, jog pabaigą kuriame patys, ir ieškoti būdų, kaip mokslo pagalba pagerinti gyvenimą nežudant planetos. Kita dokumentika – antiglobalistų džiaugsmas – argentiniečių „Korporacija” apie tai, ką šiais laikais gali didelės bendrovės ir kaip siekia savo tikslų. Trečiasis – po „Migruojančių paukščių” sėkmės sukurta antra dalis „Migruojantys paukščiai 2: imperatoriaus kelionė„, kurioje susipina dokumentika, gamta ir netgi drama netgi „vaidinant” pingvinams. Nors filmas nepretenduoja išvyti žiemos, tačiau nemačiusiems gali būti geras poilsis prieš kiaušinių varžybas arba nostalgija Lolo nuotykiams: Toliau skaityti Kinas pasitinkant pavasarį →

Jei dar nesugalvojai, ką veiksi balandžio mėnesį, sufleruoju: „Kino pavasaris 2008“ ir „Vilniaus kino šortai“. Pastarieji sulauktų visiško finansinio kracho, jei ne tokie entuziastai kaip aš ir, tikiuosi, tu.

Truputį juokauju, nes turint noro galima spėti visur. O bent jau pamėginti tai padaryti verta, juolab, kad „Vilniaus kino šortai“, kaip ir priklauso trumpametražių festivaliui, vyks trumpiau nei „konkuruojanti firma“ „Kino pavasaris“. Balandžio 10-13 dienomis „Skalvijoje“ galėsi pamatyti geriausius dar nespėjusių išgarsėti, bet labai perspektyvių kino studentų darbus iš 32 valstybių. Į 12 programų bus suskirstyti 78 filmukai, kurių sąrašą MS Excel formate gali parsisiųsti iš čia.

Pripažįstu – mažai ką sakantis sąrašas, todėl iškalbingesniam susipažinimui siūlau porą trailer‘ių: Toliau skaityti Vilniaus kino šortai – trečiąkart Skalvijoje. →

Čia įrašas tiems, kurie: a) per šventes iš namų eiti nenori; b) nuo švenčių šventimo pavargo; c) nori pasižiūrėti gražios animacijos. Bendras britų, norvegų ir lenkų darbas adaptuojant Prokofjevo „Petia ir vilkas” šiemet savo kategorijoj (geriausias trumpas animacinis filmas) gavo „Oskarą”. Internetas gal ir ne pati geriausia vieta įžvelgti animacijos technikos subtilybes, bet… Kol pletko apie šio kūrinio atvežimą nėra – kas belieka? Trumpas trailer’is susipažinimui yra čia, o pažiūrėti visą filmą (30 minučių) galite čia.
http://www.breakthrufilms.co.uk/peterandthewolffilm/

p.s. jeigu domina tokie „trumpuliai” – apsilankykit http://indieshorts.blogspot.com/

Spaudos konferencijos metu kalbėdamos apie filmą visai šeimai „Tėja”, organizatorės (aišku, kad moterys!) neatsargiai pasidžiaugė, jog į jį galės ateiti mamos su vaikais. Iš dalies tai atspindi tai, kad bent jau į kultūrines pramogas su vaikučiais mūsuose dažniau eina mamos, iš kitos pusės – bent jau pagrindinė festivalio programa (greta pagrindinės programos orientuotus į santykinai naujus filmus, festivalyje dar bus parodyta Ingmaro Bergmano juostų apie moteris bei Veros Chytilovos filmų retrospektyvos) yra labiau moteriška negu vyriška.

Greta festivalio premjeros – Janinos Lapinskaitės filmo „Šokanti ant stogų” – matysime vietinės reikšmės festivalyje už geriausią scenarijų apdovanotą „Tavo gyvenimas per 65 minutes”. Filmo istorija kiek labiau romantiška negu minima oficialiame aprašyme, bet greta geros muzikos ir siužetinių užsukimų lenda ir pritemptumas, jaunatviškas lėkštumas.

„Keliaujantis žmogus” iš reklaminio klipo atrodo labai atsmoferiškas, lėtas, bet „Variety” kino kritikas teigia, jog perdėm paviršutiniškas – neatskleidžiantis nei istorinių aplinkybių, nei veikėjų charakterių šiame pasakojime apie tai, kiek mažai žmogus palieka po savęs (o vis tik eisiu įsitikint!).

„Meilės instaliacijos” režisierė Maja Weiss yra pasižymėjus Berlyno kino festivalyje už filmą „Varuh meje” (apdovanojimas už kino formos praplėtimą), tad vien dėl to gali būti įdomu pasižiūrėti į ką panašus filmas, kuriame kuriamas filmas, kuriame kuriamas filmas. Aišku, su romantiškomis gaidelėmis. Toliau skaityti Moterų filmų festivalis ŠERŠĖLIAFAM. Kovo 7-14 d. [programa/ klipai, etc.]. →