Sunku tuo patikėti, bet nuo to laiko, kai pasirodė Sufjan Stevens albumas „Illinois” praėjo jau penkeri metai. Sunku, nes per tiek laiko, atrodytų, pasikeičia visa pop atlikėjų karta – nuo pirmo hit singlo iki žinučių apie jų apsilankymus psichiatrinėse ligoninėse arba suėmimus už narkotikų laikymą. O kur dar bendras muzikinis triukšmas, tūkstančiai naujų atlikėjų… Žinoma, taip galima svarstyti tik nežinant, jog 2005 darbas „Illinois”, greta Antony And The Johnsons „I Am a Bird Now”, buvo tų metų muzikinių albumų top3. Prie progos puikūs reitingai atbuline data buvo priklijuoti ir ankstesniems Sufjan Stevens darbams: „Michigan”, „Seven Swans”. Ir jau buvo visiškai nesvarbu ar Sufjanas ką nors įrašinėja ar ne – jeigu neįrašinėja, būdavo puiki proga parašyti apie tai, kad jis neįrašinėja. Galiausiai, kiek publikacijų ir interviu sulaukė jo 5o valstijų projektas (pradedant „Michigan”, „Illinois” Sufjan Stevens žadėjo įrašyti po albumą apie kiekvieną JAV valstiją) – kiekvienas pirstelėjimas buvo aprašytas. Toliau skaityti Sufjan Stevens – All Delighted People EP [2010, Asthmatic Kitty].
Temos Archyvai: Albumai
Arcade Fire – „The Suburbs“ [2010, Merge].
Kai galvoje pradedi dėlioti pavadinimus, supranti, kad „Arcade Fire“ yra dalyko vadinamo indie priešakyje. Na, kas dar? „Animal Collective“? „Xiu Xiu“, „Deerhoof“, „Coco Rosie“ ir panašūs su kone kiekvienu darbu sugeba šmėkštelėti metų pabaigos geriausiųjų -tukuose, tačiau vargiai tuo pačiu sulaukia rimtesnio masių palaikymo. Tad nenuostabu, kad iš atitinkamų nuotaikų šešėlio pasirodantis trečiasis „Arcade Fire“, laukiamas springstant seilėmis ir daužant į tuščias lėkštes peiliais bei šakutėmis.
Kai prieš porą mėnesių (?) „The Suburbs“ anonsavo to paties pavadinimo singlas ir jo B pusė „Month Of May“ tegalėjai kramtyti šakutę – tai nė iš tolo nebuvo panašu į „No Cars Go“. Panašiu metu pasirodęs „We Used To Wait“ nuteikė viltingai, bet tada jau išvis nebežinojai ko gali tikėtis galutiniame rezulte, kuris, pasirodo, „The Suburbs“ atveju ir yra pats svarbiausias. Toliau skaityti Arcade Fire – „The Suburbs“ [2010, Merge].
ALINA ORLOVA – Mutabor [Monaco; 2010]
Sako, jau antrą savaitę tai perkamiausias lietuviškos muzikos albumas „Bomboje”. Turbūt tai turėtų džiuginti? Ir visgi, po „Laukinis šuo dingo„, po žiniasklaidoje plačiai aprašytų sėkmingų pasirodymų Rusijoje, Prancūzijoje, Anglijoje tikiesi vėl ryškaus žingsnio į priekį, kaip buvo nuo lyrinių baladžių prie „Dingo”.
Albumą anonsavęs singlas „Šilkas” nuteikė tikrai taip – įdomu, gražu, neįprasta, vokalo ir aranžuočių eksperimentai – tęsiami. Bet singlas – tai viena kregždutė, o kaip dėl viso pavasario? Mano kuklia nuomone – gerai, bet ne puikiai. Klausyti tikrai malonu, tikrai yra ką (nors „Šilkas” ir labai gožia kitas dainas, jos jaukinasi sudėtingiau), bet jeigu tikėjausi, kad „Mutabor” bus trečias žingsnis, tai greičiau antras su puse, o gal net su ketvirtadaliu. Nes – pirma, tekstai pradeda nykti, tiksliau – lieka tik jų trupiniai, po vieną ar pusantro posmo. Toliau skaityti ALINA ORLOVA – Mutabor [Monaco; 2010]
O.CHILDREN – O.CHILDREN [Deadly People; 2010]
Ketveriukė iš Londono, rodos, tik paleido pirmąjį savo albumą „O.Children“, o skamba jis lyg būtų ištrauktas iš senų roko grandų kolekcijos. O.Children kaži ar taps populiaresni už Sisters Of Mercy, bet jei šiandien pasiūlytų kas rinktis tarp šių grupių, ramia sąžine nueičiau pakaifuoti kartu su O. Children ir, matyt, akis išvertęs spoksočiau į vokalistą Tobi O’Kandi (anksčiau kvailiojusį nieko vertoje grupėje „Bono must die“). Kol kas niekaip negaliu įtikėti, kad šis liaunas ir aukštas juodaodis, iš išvaizdos luptas reperis, greta trijų baltaodžių muzikantų traukia tokiu baritonu, kad kūnas eina pagaugais.
O. Children pavadinimas nugvelbtas Toliau skaityti O.CHILDREN – O.CHILDREN [Deadly People; 2010]
RASPUTINA – Sister Kinderhook [Filthy Bonnet; 2010]
Esti pasauly grupių, kurios reikalingos tik tam, kad per jas tam tikros asmenybės galėtų reikšti savo idėjas. Šios asmenybės atsiriboja nuo kitų grupės narių įtakos, o pakeitusios idėjinę koncepsiją labai lengvai keičia ir grupės narius. „Mauras atliko savo darbą – mauras gali eiti“. Garsiausias tokios filosofijos sekėjas ne kas kitas kaip Trentas Reznoras iš legendinės neva industrial grupės Nine Inch Nails. Panašiai ir su Rasputina – per 19 egzistavimo metų grupėje išliko tik Melora Creager, pati kadaise ragavusi pakeleivės duonos su tokiais kolektyvais kaip Nirvana ar Marilynu Mansonu.
Ji įkūrė grupę kaip savo dvasinį buduarą, kuriame sukabinti svyruoja vaiduokliški korsetai, nuo sienų žvelgia šimtmečio senumo nuotraukos ir išdidus aukso amžių menantis karalienės Viktorijos atvaizdas, o naktis sklaido primirštus kolonijinės Amerikos istorijos puslapius. Toliau skaityti RASPUTINA – Sister Kinderhook [Filthy Bonnet; 2010]
GIL SCOTT-HERON – I’m New Here” [XL Recordings; 2010]
Gil Scott-Heron albumas „I’m New Here“ gali šiemet būti tiek tarp pervertintųjų, tiek tarp neįvertintųjų. Gil Scott-Heron nėra naujokas muzikos pasaulyje: prieš 30-40 metų, užsitarnavęs „repo krikštatėvio“ ir „juodojo Bobo Dylano“ titulus, juodaodis dainius paskutinįjį dešimtmetį nardė po narkotikų/kalėjimų/gydyklų pasaulį. Tad tas pasakymas „aš čia – naujokas“ iš dalies yra teisingas.
Tituliniame kūrinyje „I’m New Here“ (pagal Billy Callahan – „Smog“ tekstą) poetiškasis dainius sako, kad visada gali apsigręžti („No matter how far wrong you’ve gone / You can always turn around“). Tikėkimės, kad šitas prašviesėjimas nebus Gil‘ui vienkartinis ir paskutinis – jis tikrai dar turi ką ištraukti ir papasakoti iš savo patirties bagažo. Toliau skaityti GIL SCOTT-HERON – I’m New Here” [XL Recordings; 2010]
Jam Jam – „Ir viskas bus kitaip” [2010].
Viena akim skaitau Ore.lt interviu, kuriame jie kalbina „Jam Jam” vokalistą Liudą, viena ausim klausau birželio 15 d. oficialiai išleidžiamo grupės debiutinio albumo „Ir viskas bus kitaip” ir kloju karštus įspūdžius.
Nesu grupės šaknų žinovas, tačiau man, kaip įtariu ir daugeliui, „Jam Jam” asocijuojasi su viename iš realybės šou „Dangus” pasirodžiusiu piliečiu – Liudu Belicku. Jeigu tik neklystu, jis ten berods pirmasis išsišoko nutaręs, kad reik pavaryt ne koverį, bet savo kūrybą. Tada (prieš kiek tai buvo laiko, 3 metus?) nuskambėjo ir į albumą įtraukta daina Toliau skaityti Jam Jam – „Ir viskas bus kitaip” [2010].
THE PICTURESQUE EPISODES „Constellations“ [2010]
the Picturesque Episodes albumas „Constellations“ – vieno žmogaus, Dariaus Gerulio, muzikinis eksperimentas. Jau šeštasis lentynoje. Legalaus parsipūtimo nuoroda guli projekto MySpace.
Žinoma, įstabiausia tai, kad ši eksperimentinė post-rokinė konsteliacija yra lietuviškas darbas, kiek paskęstantis jūroje panašios muzikos, bet turintis tikrai stiprių momentų. 80-ies minučių kelionę galite patys įvertinti, o čia pateikiu internete rastą Dariaus pristatymą:
„Brangusis klausytojau,
kuris tykoji paskendęs beribės informacijos liūne ir kurioziškuose pasaulio bei mūsų šalies politiniuose, kultūriniuose, socialiniuose ir vertybių revanšuose. Ar nesijauti pasiklydęs? Ar nesijauti suklaidintas aplinkos veiksnių, kurių pats negali pakeisti? Aš – jaučiuosi pasiklydęs. Toliau skaityti THE PICTURESQUE EPISODES „Constellations“ [2010]