Nedulka lentynoje šitų švedų antrasis albumas „Our Ill Wills” (2007), nors po to sekęs „Work” (2010), reikia pripažinti, buvo silpnokas ir neįdomus. Tačiau kolektyvas per savo muzikavimo laiką jau rado receptą, kuriuo gali papirkti klausytoją, ir sėkmingai tuo naudojasi – veik vien pačių jėgomis prodiusuotas albumas „Optica” rodo puikią grupės formą ir primena „Our Ill Wills” tęsinį.

„Optica” nestebina jokiu novatoriškumu, eksperimentais ar nebūdingu grupei skambesiu – Shout Out Louds toliau kepa dainingas, melodingas, indie pop/rokines dainuškas, kurios nepretenduoja į pretenzingumą, tačiau sueina lengvai, neįkyriai ir prasukus kartą dešimtą dar nepabosta. Toliau skaityti SHOUT OUT LOUDS – Optica [2013] →

Dar negirdėjus „Blue Hawaii” muzikos, šių atlikėjų pavadinimas sukūrė išankstinį nusiteikimą, kuriame viršų ėmė surfas ir bangų mūša su galbūt keletu ukulelės akordų, bet tokie lūkesčiai subyrėjo sulig pirmaisiais akordais. Duetas iš Kanados, Alexander Cowan ir Raphaelle Standell-Preston („Braids” balsas), pateikia visiškai ne havajietišką ir ne girdėtą „Braids” skambesį, nors nepaneigsi, jog moteriškas Raphaelle vokalas prašosi šių grupių palyginimo: „Blue Hawaii” taip pat nestokoja muzikinio eksperimentavimo, tik čia pirmu smuiku groja ne gyvas garsas, o elektronika.  Toliau skaityti BLUE HAWAII – Untogether [2013; Arbutus Records] →

Regis muzika šiais laikais savo ateities ieško tolimoje praeityje ir vienas iš tūkstančių to įrodymų – antrasis vyrukų iš Čilės, Föllakzoid albumas „II“.

Užtenka pasižiūrėti į albumo viršelį ir jo turinį galima beveik nuspėti. „II“ yra tikras septyniasdešimtųjų krautrock vaikas – ilgos, tamsios, sinkopuotos kompozicijos, kurias Follakzoid sugrojo labiau delay pedalais nei tikrais instrumentais. Tačiau tai tik sustiprina albumo nuotaiką, nes „II“ – tamsių galaktikų užkaborių garso takelis.

httpv://www.youtube.com/watch?v=xRgsp6J_97E Toliau skaityti FOLLAKZOID – II [2013] →

Atėjo laikas duoti ataskaitą bent už tą pusmetį, kai čia minėjau ne vieną metų tope atsiradusį albumą. Ir jeigu reiktų keliais sakiniais nusakyti, kuo šie muzikiniai metai skiriasi nuo ankstesniųjų, mano atsakymas būtų nuspėjamumu. Net mylima technika metų gale susisiurbti visus topus ir atsirinkti perliukus nedavė trokštamo rezultato – prie jau turimo sąrašo pridėjo tik 3-5 pavadinimus. O sąrašas gavosi gan ilgas – apie 30 albumų. Ir čia jau net atmetus n darbų, kuriuos per metus klausiau ne vieną ir ne du kartus. Vieni jų jau užsitarnavo vietą tiek širdyje, tiek ausyse, dėl kitų dar nepavyksta iki galo apsispręsti. Toks ir topas – su užkandžiais, pagrindiniais patiekalais ir desertu. Metų eigoje, kaip dažniausiai būna, topas judės, tikėtina, kad dar ir pildysis, bet čia jau post factum reikalai – eikim prie stalo:

#Entrée

Alt-J – An Awesome Wave | Mokykloj sakydavo išmok … kad žinotum kaip, kad pažadintas naktį, kiek bus du kart du.  „Alt-J” skambesiu yra būtent tokia grupė –  su vokalu paleidus, kad ir naują dainą, net naktį žinočiau kieno tai darbas. „Mercury” apdovanojimas jų rankose ir tikrai pelnytai.

Toliau skaityti Geriausių 2012 metų albumų meniu [paulius.rymeikis] →