Akivaizdu, kad dvi, Lietuvoje labiausiai konkuruojančios, telekomunikacijų kompanijos nusprendė, jog šiuolaikinis šokis/baletas yra geriausia dovana savo ištikimiesiems klientams.
Prieš gerą mėnesį “Omnitel” padovanojo savo “auksiniams” klientams, vieno iškiliausio choreografo, Maurice Bejart, sukurtą, šokio spektaklį “Ballet for Life”. Vieni džiaugėsi neeiline galimybe pamatyti pasaulinio lygio pasirodymą, kiti piktinosi, kad komerciškumas ir Siemens arenos angarai nustelbė Bejart choreografijos charizmą bei magiją..
Kita telekomunikacijų kompanija savo rėmimo strategiją nukreipė lietuvių menininkų pusėn. Pernai “Bitė Lietuva” savo dešimtmečio proga su A.Cholina pristatė šokio spektaklį “ZMONES:)” pagal aranžuotą lietuvių liaudies muziką su savita tautinių šokių traktuote. Ta pati kompanija nusprendė tęsti bendradarbiavimą su šia choreografe, ir šių metų liepos mėn. Juodkrantėje jau tradiciniu tapusiame renginyje “Bitėlendas” pristatė antrąjį kartu inicijuotą spektaklį “Fantazija penkioms stichijoms”.
Šis spektaklis jau spėjo apkeliauti pusę Lietuvos miestų, ir tik gruodžio 10d. viešai buvo pristatytas pirmą kartą Vilniaus publikai (neskaitau uždarų renginių). Be abejonės, bilietai buvo išpirkti jau kelios savaitės prieš spektaklį. Publika Andželiką Choliną myli. Ir ne be reikalo, nes stebint jos darbus, akivaizdu, kad ji kuria meną ne vien dėl savęs, kaip mėgsta propaguoti daugelis šiuolaikinių menininkų, o pirmiausia – dėl publikos.
Pirmoje dalyje žiūrovus šildė „Bolero” – 20 minučių choreografinė miniatiūra, kurioje septyni vyrai atskleidžia skirtingas emocines būsenas, apnuogina savo mintis, gyvenimo paslaptis. Šis spektaklis nėra naujas, bet dėl pastatymo neilgos trukmės, nuolatos yra prijungiamas prie kitų pasirodymų.
Po pertraukos sulaukiame to, ko čia ir beldėmės lietingą pirmadienio vakarą. Jau eidama į spektaklį žinojau, kad joje bus eksploatuojama gana populiari mūsų renginių (tiek viešų, tiek komercinių) tema – keturios skirtingos gamtos stichijos: vanduo, žemė, oras, ugnis, ir penktoji – žmogus. Prieš metus “Sostinės dienų” uždaryme Kalnų parke stebėjome muzikinę misteriją „ZAP.Keturi elementai”. Tad turiu prisipažinti, kad dėl pačios idėjos inovatyvumo iš karto buvau nusiteikusi skeptiškai.
Kaip ir žadėjo anonsiniai pranešimai, spektaklyje šį kartą siužeto nėra. „Fantazija penkioms stichijoms“ – tai spektaklis apie gamtą. Čia dalyvauja 14 baleto artistų ir vienas iš geriausių ACH teatro solistų – Andrius Žužžalkinas, kuris šiame spektaklyje sukūrė Žmogaus vaidmenį. Jis išbūna scenoje visą laiką ir pasakoja apie Žmogaus susidūrimus su gamtos stichijomis, kurios yra jo paties vidaus išraiška.
Be šokėjų šį kartą scenoje išvydome ir šiek tiek “sintetikos” – skystųjų kristalų ekraną, o jame specialiai šiam spektakliui sukurtą video projekciją. Projekcijoje vaizdas keičiasi su kiekviena stichija: čia įspūdingos vandens versmės, čia besiskleidžiantys žemės žiedai, čia dangaus platybės ir aitrūs ugnies liežuviai. Turiu pasakyti, kad projekcija šitam spektakliui pridėjo didžiausią pliusą. Ji stipriai pagyvino, praturtino šokėjų choreografiją ir tai labiausiai sveikintinas žingsnis, kuriuo pasiryžo choreografė papildyti savo darbą.
Pirmą kartą Anželikos Cholinos spektaklyje dalyvauja cirko akrobatės: D.Puškoriūtė ir E.Dagilytė. Šių akrobačių įvedimas į spektaklį buvo antras koziris, kurį verta pagirti. Imituojant ugnies stichiją, dvi merginos pakibusios ant audinio skirtingose ekrano pusėse, sinchroniškai išdarinėjo tokius nuostabiai gražius triukus, kad net pačią, tikrai daug visko mačiusią įvairiuose renginiuose, privertė iš nuostabos suploti rankomis viduryje spektaklio. Akrobatė lyg pūkas suposi lanke ir antrojoje dalyje. Būtent tada pajutau A.Cholinos meistriškumo jėgą. Ji privertė šias akrobates tapti šokio dalimi. Jos ne šiaip išdarinėjo cirke mums įprastus matyti triukus, o jos šoko – ore! Ritmingai pleveno savo plastiškais kūnais ir virto kuo tik reikėjo – ugnies liepsnomis ar vėjo nešiojamu pūku, debesimi…
Dabar tapo madinga spektakliams kostiumus užsakinėti pas įžymius visuomenėje dizainerius. Šį kartą išimties nebuvo – spektaklio kostiumų autoriumi debiutavo Kęstutis Rimdžius, šiuo metu pats pasinėręs į šokių projektą LTV. Kiek žinau, K.Rimdžiui tai buvo pirmas išbandymas teatre. Apie kostiumus galiu pasakyti, kad nieko ten labai ypatingo nebuvo, išskyrus tai, kad jie priminė šilkinius trumpus naktinukus. Tačiau būtina pagirti vieną detalę panaudotą vandens stichijos kostiumuose,- tai veidrodinės šukelės, kurios nuostabiai spindėjo scenoje it rasos lašeliai.
Kažką reikia užsiminti ir apie choreografiją, nes tai juk šokio spektaklis – kaip bebūtų! Visas spektaklis būtų beveik nuostabus, jeigu šokėjai būtų idealiai atidirbę sinchroną tose vietose, kur jis yra būtinas. Būtent to trūko, kad šis spektaklis virpintų mane iki galo. Na taip, A.Žužžalkinas atšoko savo žmogiškąjį vaidmenį kaip reikiant. Tačiau visumoje kažkokių choreografinių stebuklų tikrai nebuvo. Pabrėšiu, kad man patiko šio spektaklio harmoninga penkių elementų visuma – choreografija (tiek ant žemės, tiek ore), video projekcijos, apšvietimo, kostiumų ir muzikos sintezė.
A.Cholina yra puiki ne tik choreografė, bet ir režisierė. Ji geba padaryti iš paprastų dalykų įspūdį darančias scenas.. Daug kas ją kaltina komerciškumu, bet aš pasakysiu ką kitą – ji sugeba kurti gražų meną, o tai irgi talentas. Ji žino, kur nukreipti prožektorius, ar kokią muziką parinkti, kad scena atrodytų efektingesnė. Ji eina su laiku ir nebijo pagyvinti pasirodymus naujai iškeptomis televiziniuose projektuose šokių žvaigždėmis, ar pasikviesti įspūdžiui padidinti cirko artistes. Bet ji juk nekviečia Minedo, o galėtų..?! Tad jei ir naudoja kokias komercines gudrybes, ji tai daro su dideliu talentu, ir nieko jei neprikiši.
Nepaisant išankstinio pesimistinio nusiteikimo, su malonumu praleidau tas 35 minutes. Gavau dozę tikrai gražių įspūdžių. Po maratono festivalių ir šiaip įvairių pasirodymų iš užsienio, džiaugiuosi, kad ir lietuviškas produktas gali suteikti gerų emocijų.
Šio mėnesio kitų A.Cholinos spektaklių repertuarą rasite čia
Dėkoju už išsamumą. Kaiup bebūtų šauniai aprašyta, tik dar kartą supranti, jog TAI reikia matyti. Perskaitymo neužtenka…
Iš viso būtų sveika lyginti ne vien su Vakarų žvaigždėmis, kaip sakei, bet ir su J.Smorygino spektakliu, ar dar kuo mūsiškiu. A.Cholinos meną mačiau tik kartą ir … tai buvo jos debiutas. Blogai…
Bet suspėti tiesiog neišeina. Štai išmananti bičiulė gyrė seną J.Vaitkaus „Madam Bovari” spektaklį. Yra ir filmas, vertas išryškinimo čia. Neprisėdu…
Bet šiandien vėl teks vėluoti į koncertą, susidarant prastas patekimo sąlygas, nes pamatyti irgi reikia…
Žodžiu, tik parodei dar vieną vertą dėmesio kryptį. Bet vis dėlto… palauksiu ir V.Jauniškio išvadų. Geriau iš kelių šaltinių dėlioti maršrutus…
P.S. manyčiau vietoje Minedo reikėjo palyginimui rinktis kažką natūraliau, pvz. Pakso moteris, ar pan.
Arunai, idomu kuri A.Cholinos spektakli matei? Nes man irgi daugiau nei puse is matytu buvo tik siaip sau.
Bet sis reginys tau patiks. Jame nera super duper choreografiniu stebuklu (kaip pvz. pas L.Juodkaite), bet cia sukaltas geras šou reginys. O tai tavo skoniui ;) Jis nepanasus i visokius „Tango in fa” ar „Bernardos Albos namus”, nes darytas komerciniais sumetimais ir siekiant itikti net paciam inoringiausiam (o kartu gal ir visai meno nesuprantanciam :D) uzsakovo klientui. Todel jis tiesiog gražus, be jokiu užsleptu filosofiniu minciu – penas akims ir tiek.
Ai kazkaip uzmirsau tas paksaites, bei nenoriu, kad g-tasko redakcija butu uzdaryta dar pacioje zydejimo pradzioje :D
Bet pastaba buvo taikli, dekui ;)
Jo, kas komerciška, tai man „turi patikti”…
Džiaugčiausi, jog kriterijus būtu, „kas gerai”… Įžiuriu šiuo požiūriu g-tasko užsiduotas ribas – kad tik išpropaguoti, kas neturi masių palaikymo. O tas, kas turi, tai jau, reiškiasi – fe…
Mačiau laikomą vienu iš sėkmingesnių jos spektaklių „Moterų dainos”. Padarė „komercinės spekuliacijos” įspūdį, nors ir negalėčiau didžiai supeikinėti. Bet išėjau iš dramtetrio kiek sugyžusios nuotaikos…
Pergyvenu, kad neteko dar pamatyti Loretos J., išskyrus nugirstu pasikeitimu nuomonėmis apie vieną „Šokių festivalio” spektaklį. Gerai, jog nugirdau jos nuomonę, galėjau tada ramus eiti į Kongresų rūmus, į iškilų džazo koncertą vykusį tuo pačiu metu.
Bet dar nesiruošiame abu mirti – pamatysiu ir ją šokančią…
Arunai, nera čia ko įsižeidinėti. Ne gi tau atrodo, kad A.Cholina neturi masių palaikymo? nes tada kodel apie ja rasome g-taske? Mes visi uz gera produkta, nesvarbu ar jis turi palaikyma masini ar ne. Bet aisku stengiames iškelti dienos švieson ir alternatyviają kultūra, kuriai komerciniai portalai užveria duris. Juk apie Bejarta parašė visi kas tik netingėjo, tad butinybes rašyti ir mums, nebuvo didelio poreikio. O kiek parašė apie „Pievu” ar „Skyles” albumu pristatymo koncertus, Naujosios dramos akcijos spektaklius, nekalbu apie koncertus uzsienyje ir pan.? tad nepyk, kad mes baisiai nesiveržiame i „Užburta fleita”, ten juk ir taip visi veržiasi, ir taip visi apie šį ivyki informuoja.
Tiesiog sakydama kad „tau patiks”, turejau omenyje, kad žinau jog geras šou tau patinka. Man irgi jis patinka. Zinau, kas i tai ziuri pernelyg snobiškai, tiems ir nerekomenduociau.
Tai tik tiek.
Įsižeidimų čia jokių nebuvo.
Viską jūs gerai darote. Tik tas cinkelis, kad jei jau „visiems rūpi”, tai kažkuo būtinai blogiau už alternatyvą. Visaip būna…
Keista, jog nematytą a.a. Bejartą iš karto priskyrėte „didžiąjai komercijai”. Kaip pažiūrėsi. Būtinai įteiksiu tamstelei jo pastatytą P.Čaikovskio „Spragtuką”. Žinoma, ten bus komercijos. Įvertinsite patys…
Bet teigti, jog Aistės su Skyle išleistas dabar tas CD yra nekomercinis, negalėčiau. Nesutinku. Ištisai klausau jo dirbdamas (kartais kaip foną). Juk tai ir yra „komercinio naudojimo” požymis. O ir finansiškai jis tikrai bus komercinis, ir viso promotiono ir daugybės „pristatomųjų” koncertų atžvilgiu. Taigi, laikausi savo – kriterijus yra gerumas, o ne „formatai”. „VERŽIMASIS” irgi šiaip sau rodiklis – į Nekrošių juk veržiasi ne mažiau. Teatromanų atžvilgiu, jo spektakliai pakankamai komerciški. O Večerskio spektakliai skiriasi tuo, kad yra „negeri” skonio atžvilgiu. O ne todėl, kad „veržiasi” ar „komercija”.
Mano kriterijus „geras dalykas” yra nepalankus, nes jūs seniai padarę išvadą, jog „imu viską iš eilės, kas papuola”, ir atsieit, nesidomiu giliai. Jeigu narplioti visas dviejų valandų programos atsiradimo aplinkybes, kureju „atramas”, taip – dažnai į tai nekreipiu demesio ir nestudijuoju. Žiuriu tik TAS 2 VALANDAS, kas gavosi. Nes matai, gilus isigilinimas i DOMINANCIA sfera issaukia kita blogybę – toje sferoje bandai „būti” kiek galima giliau ir… renkiesi i save visokius „otskokus” is tos srities. Cia jokiu budu netaikau konkreciai kam kitam, destau bendrus poziurius…
Geras pavyzdys butu kinas – atrodo domiuosi ir ziuriu kuo daugiau. Nieko panasaus. Visomis imanomomis priemonemis stengiuosi atsijoti, isvengti nevykusiu, prastu dalyku. Cia jau mano problema, kad ir nepataikau, ir …visko buna. Tenka staigiai apleisti sale… Bet jokiu budu nesiurbiu kino tik todel, kad TUO DOMIUOSI. Taigi reziume – geriausia dometis (tiksliau susidurti, patirti, kartais „išgyventi” ) GERAIS dalykais, nepriklausomai, ar jis „komercinis, ar undergroundinis, ar kinas, ar teatras”, ar zinai ta sriti nuo seno, ar dar kitaip. Todėl niekada niekur nesakau kokiam žmogui, kuris domis kad ir Pokeriu (ar poezija), kuris yra man svetimas – aš tuo nesidomiu. Sakysiu – „aš apie tai nieko nežinau. Gerai būtų prie progos sužinoti, kai bus galimybė…”
Si litanija, ar tirada issaukta tuo, kad „uzsikodave” – „AS TUO DOMIUOSI, AR TUO NESIDOMIU, prarandame fantastiskai idomius, isskirtinius reiskinius, kuriuos suteikia sostinė. Drasiai galima tvirtinti, jog i NEMIEGANTI miesta New Yorka del jazz klubu nera ko trenktis – visi „ju veikejai” reguliariai atvezami cia… I New Orleana, žinoma, trenktis, kai jis neapsemtas, del jazzo verta. Is jo neatvezama „niekas”…
Arunai, tai kad tu klausai „Skyle” darbe kaip fona, tai komerciskumo kriterijus?
as gi nesakau, kad mes specialiai nerašome apie kazka kokybiško, vien dėl to, kad apie tai rašo visi kiti. Ka daryti, jei mes tokios natūros čia susirinke, kurie bijo eiti i masinius renginius. As nejuokauju ir nesitycioju, as rimtai. Tiesiog as pati tikrai neivertinsiu tos operos ir neparašysiu apie ja apzvalgos. Jei tu gali – prašau, rašyk. O kas kur vaikšto ir pagal ka renkasi – kiekvieno asmeninis reikalas. Man labiau patinka nueiti i mažiau dalyku, bet be skubos. Dar idomu atradineti perliukus, buti vienai is tu trisdešimt Lietuvos zmoniu, kurie visgi pamate nuostabiai fantastiska darba „Ijul” dramos akcijos festivalyje ir kai vel sis spektaklis bus atvežtas i Lietuva, buti ta kuri kitiems parekomenduos ji pamatyti. Tau norisi begioti uzdusus ir aprėpti kuo daugiau (gerų) dalyku ivairesnese sferose – nu tai prašau. Abi musu pozicijos turi savu privalumu ir savu minusu. Jau šimtą kartų apie tai diskutave ir nenoriu vel iš naujo šios diskusijos pradėti. Ši svetainė yra apie GERUS dalykus, nepaisant ju populiarumo masėse ir taskas. Niekada specialiai neignoravom geru, bet ir taip populiariu dalyku. Jei turi irodymu, kad buvo priešingai tai prašom pateikinėti konkreciai.
Reklamovom tiek Uzburta fleita, tiek Bežarta, tiek Fabre. O kad nera norinciu rašyti apie tai, čia jau kitas reikalas, bet nemanau, kad del „principo” ar „formato”..
Ijul dalykelis, kurį „pražioplinau”. Kažkodėl nesupratau jūsų reklamaos.
Bet vėl jaučiasi pozicija – va 30 žiūrovų tai COOL. Jei žiūrovų 3000, tai jau… ne tas. Man absoliučiai jokio skirtumo erdvė. Svarbu MENO ar KOMERCIJOS išskirtinumas. Kažkodėl prie tų 30 žiūrovų vengrų Hamletas kažkaip ne taip pakiliai jūsų buvo aptariamas…
Taip, po šios dienos ko ne atsitiktinai pamatyto MASINIO reginio, tikrai nebesinori ginčytis…
Arūnai, tu pats sau prieštarauji:
1. „jaučiasi pozicija – va 30 žiūrovų tai COOL. Jei žiūrovų 3000, tai jau…”
2. Kažkodėl prie tų 30 žiūrovų vengrų Hamletas kažkaip ne taip pakiliai jūsų buvo aptariamas…
Todėl siūlau nustot čia ieškot baubų, kurių čia nėra.
Arunai, tu nematei net Bejarto mano idetos reklamos ir manau, kad nematei ir „Uzburtos fleitos”, tad kur jau tu matysi „Ijul”, kuri is vis nezinomais vardais kalbejo..
Tad va butent, kad vengru teatras viena karta gali pasirodyti super, kaip ir ta pati Cholina ar dar kazkas, o kitas pasirodymas gali buti jau ne toks ispudingas.. bet mes to ir neslepiam. mes neaikciojam, kad ka bedarytu Koršunovas, Fabre, Cholina ar Kretakorai viskas yra super. Tad is kur tau ta paranoja? Ir tu vedi visa sita diskusija apie komerciniu renginiu ignoravima g-taske, po tema apie kone komerciskiausia paskutiniu metu matyta rengini. Apie ka mes kalbam?
Mes kalbam, kad kai vienu metu vyksta tikrai g-tasko vertas, žymiai geresnis dalykas, yra sugebanciu butinai papulti i žymiai menkesnį dalyką. Imkim Luką – spjovė jis į tą Scanoramą, kada vyko Vilnius City jazz. Kuris renginys vertingesnis, net nėra abejonių. Apie tai aš ir tenorėjau pasakyti.
„Užburtos fleitos” tokio pristatymo, dėl kurio matytum, kad „tai renginys geresnis”, tikrai nebuvo. „Ijul” buvo geras pristatymas, bet mane apgavo lietuviškas šifras rusiškame žodyje. Maniau kažkokia nesąmonė, todėl ir apsižioplinau. Atvažiuos vėl, ištaisysiu. Jeigu kada pakvies daną Donky, galėsite ir jūs ištaisyti praleidimą, kaip ir Lukas, kuris pervargo ir praleido ryškiausią draivinio stiliaus pasirodymą.
Šiaip pristatymai g-taske labai cool. Deja, as visiskai nevertinu tokių, kaip. sakykim, sukurtu ir kažkur rodomų filmų „must see”. Kada jie papuls į mūsų erdves, tada ir kalbėsime. Todėl kažkokius išankstinius projektus, leidybines perspektyvas ar kūrėjų sapnus, išties kaip mat pamirštu. Domiuosi šia diena – ar parašysiu, ką vakar pamačiau priklauso, ar pasiūlys šiandien abonentą į kašę BMW klube. Greičiausiai pasiūlys. Rytoj nepatogu su sportinio totalizatoriaus dalyviais neiti į Bowlingą. Kas poryt, man visai neaišklu. Todėl jei žinote, kada kovo mėnesį bus IJUL, nerašykite. Parašykite prieš dieną. Tada įsidėmesiu ir nepraleisiu. Gyvename šiuo momentu…
Iš vis, čia rašiau, nes nėra gerai, jei po tokiu išsamiu straipsniu nevyksta „diskusijos”. Juk apie Choliną kalbėjom, ar ne?
Arunai, norejai pasakyti kad kai renginys vyksta geresnis TAVO nuomone. Tau kartais neatrodo, kad ne visi yra tokio plataus interesu spektro kaip tamsta ir ne visi yra tokie spontaniski, ir ne visiems patinka tai kas tau patinka. Kad as jei ta diena esu pakvietus eiti kompanijona i scanoramos atidaryma, tai visai neprivalau mesti visko ir lekti isdegus akis i Bejarta, kuris galbut ir buvo vertingesnis lyginant vertingumu, bet klausimas ar gausiu ten pigesniu bilietu ir pan.. Nes tuo metu man veikia ne tik kokybiniai kriterijai, bet ir mano susiplanavimo, nusiteikimo, patogumo ir pan. neneigsiu, kad kartais ir interesų prioritetai daro savo. Bet tikrai ne del to, kad vienur as gausiu vyno taure isgerti o kitur ne, kaip tamstai kartais atrodo. Tad tas atsidurimas kaip sakai „menkesniame” renginyje kartais buna nulemtas ne vien kokybiniu kriteriju, o tik del to, kad džiazas ar opera nera mano prioritetines sritys kurios mane domina. Ir aš ten artimiausiu laiku ir nesiveršiu, nors neneigiu kad tai vertinga.
O del pareklamavimo, matai mes tau vienam atskirai negalim reklamos deti, kas vyksta butent siandien (si info visada buna menesio renginiu skiltyje) Nes visi kiti, noretu reklama renginiu matyti tada kai dar yra bilietu ir laiko pasiplanuoti normaliai, kulturingai vakaro praledima, tikriausia kazka pakviesti kartu ir pan.
Suprantu, kad tau tai sunku suprast, bet pabandyk – ne visi tokie kaip tu.
Va, šitas komentaras tai baisiai patiko! Labai protingai viską susakei. Pastebėjau, jog paprasčiausiai rašydami raštu, ne visai susikalbame, kas norėta TUO pasakyti – taigi tik nesusigalvok, jog aukščiau rašiau bent su kruopelyte ironijos.
Jeigu yra kiti interesai, o ne vien „svėrimas”, kur galėtų būti geriau, įdomiau (aš gi oi kaip dažnai nepataikau tik šiuo aspektu lygindamas), tada jokių planų, susitarimų keisti, žinoma, neverta.
Dar kartą džiaugiuosi, jog gera gavosi diskusija, nors, mano pastangų dėka, nuklydusi nuo temos. Bet tai realu – juk be tavęs nieks nėra matęs to spektaklio, tai ir paistome į lankas…
Protingai susakiau, kad visi tenkiname skirtingus poreikius? Ok, ir man smagu kad kazkas paaiskejo. Nors tiksliai nezinau kas :)
Per LTV 2 19.40 val. bus rodomas šis spektaklis (jo „gabalai”, tikriausiai).
Prieš tai, 19.15 val. spec. laida apie Eimunto Nekrošiaus gastroles Sankt Peterburge.