Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

ADOLFO BIOY CASARES „Morelio išradimas“

Žmogus, kaip ir mylėjimasis, neatlaiko ilgos įtampos.

Pristatant argentiniečio Adolfo Bioy‘jaus Casares‘o romaną „Morelio išradimas“ būtina pradėti nuo šio kūrinio atsiradimo datos – 1940-ųjų. Būtent tada ši knyga originalo kalba išvydo pasaulį. Tad tuo, ilgu keliavimu iki lietuvių skaitytojų, man priminė Jevgenijaus Zamiatino romaną „Mes“, ir tai, matyt, ne atsitiktinai – kaip „Mes“ atvėrė horizontus ne vienam antiutopiniam romanui, taip „Morelio išradimas“ paleido į literatūrą virtualaus pasaulio, kuriame siela, atmintis ir siluetai gali gyventi amžinai, idėją. Gaila, jog tos pirmapradės literatūrinės idėjos mus pasiekė tik dabar. Žinoma, geriau vėliau, negu niekad.

„Morelio išradimas“ prasideda Casares’o tėvynainio, garsiojo Jorge’o Luis’o Borges’o, prologu, kurį iš pradžių vertinau atsargiai ir kiek skeptiškai, nes romaną Borges’as pavadina „tobulu“. O kaip gi kitaip galėjo vienas rašytojas atsiliepti apie kito rašytojo, draugo ir ne vieno kūrinio bendraautoriaus knygą? Toliau skaityti ADOLFO BIOY CASARES „Morelio išradimas“

RICHARD FLANAGAN „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“

Richard Flanagan laikomas svarbiausiu savo kartos australų rašytoju, už šeštąjį romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ apdovanotas prestižine „Man Booker premija“. Romano pavadinimas „pasiskolintas“ iš XVII-ojo amžiaus Japonijos poeto Bašio klasika tapusios knygos tokiu pačiu pavadinimu „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ (orig. Oku no hosomichi), kurioje kelionių proza mainoma su haiku, pasakoja apie poeto ilgą kelionę pėsčiomis iš Tokijo į Šiaurės Japoniją.
Richardo Flanagano romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ išleido leidykla „Baltos lankos“, vertė Violeta Tauragienė.

Lietuviškojo leidimo Flanagano knygos „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ anotacija sako, jog tai romanas „apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, meilės ilgesį ir neįmanomybę“, bet aš pridėsiu dar, kad tai romanas ir apie meilės bei žiaurumo prigimtį, apie atmintį, kuri vėliau ar anksčiau išblunka, kad ir kokia skaudi bebūtų.
Remdamasis autentiška, archyvine medžiaga, Richardas Flanaganas poetiškai, jautriai ir įžvalgiai pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo-Birmos geležinkelį, kurį tiesiant dėl nepakeliamų darbo sąlygų – sumušimų, bado, choleros, opų, polineurito, – žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Toliau skaityti RICHARD FLANAGAN „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“

SU TONG „The Boat to Redemption“, arba Froidas, perskaitytas Kinijoje

Sovietų Sąjungoje sekso nėra. Ši nuostata tapo jau praėjusios epochos truizmu. Tačiau ideologija taip lengvai nemiršta, todėl komunistinę estafetę dabar tęsia Kinijos Liaudies Respublika. O kaip sekso tema vertinama šiame proletaro rojaus kampelyje? Atsakymą galima pabandyti atrasti kinų rašytojo Su Tong‘o romane „The Boat to Redemption“.

Su Tong’as yra vienas žymiausių Kinijos rašytojų. 2011 metais jis buvo tarp pretendentų laimėti Man Booker International prize, o romanas „The Boat to Redemption“ apdovanotas Man Asian Literary prize. Pats autorius šį romaną įvardina kaip svarbiausią savo kūrinį. Knyga yra sukurpta iš kelių neatskiriamų naratyvų, o romano veiksmas vyksta Kinijos kultūrinės revoliucijos metu. Žmonių gyvenimus keičianti politinė tvarka kaip tik ir tampa pirma pagrindine knygos tema.

Romane pasakojama kaip Toliau skaityti SU TONG „The Boat to Redemption“, arba Froidas, perskaitytas Kinijoje

JULIAN BARNES „Laiko triukšmas“

Šiuolaikinio anglų rašytojo, Man Booker premijos laimėtojo Juliano Barneso naujų knygų laukia viso pasaulio literatūros gurmanai. Štai jau turime rankose Barneso penktąjį išverstą į lietuvių kalbą (jau išleisti šie kūriniai: „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ (2006), „Flobero papūga“ (2011), „Pabaigos jausmas“ (2013), „Gyvenimo lygmenys“ (2015)), romaną „Laiko triukšmas“ („The Noise Of Time“, 2016 m.), kuris buvo išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The Guardian“, „The Times“, „Observer“, pakilo į „The Sunday Times“ bestselerių sąrašo pirmąją vietą. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“, vertė Nijolė Regina Chijenienė.

Naujasis romanas – sovietinį režimą pašiepianti satyra, kurioje rašytojas su subtilios ironijos doze pasakoja kūrybos (ne)įmanomybę totalitarizmo akivaizdoje, istorijos įkalinto žmogaus kompromisus su sąžine, nuolatinį balansavimą tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Tai pasakojimas apie menininką, kompozitorių Dmitrijų Šostakovičių, pardavusį sielą partijai, kad galėtų kurti. Toliau skaityti JULIAN BARNES „Laiko triukšmas“

NEIL GAIMAN „Niekurniekada“

Garbanotojo anglo, Neilo Gaimano, pristatyti kaip ir nebereikia – lietuviškai turime tiek jo šedevrą „Amerikos Dievai“, tiek vaikus gąsdinančias „Koralainą“ ir „Kapinių knygą“, tiek ne per seniausiai siaubingai linksminusią knygą „Gera lemiantys ženklai“, parašytą kartu su amžinatilsiu Terry Pratchettu, kuris, matyt, įkvėpė Neilui drąsos imti ir vienam pačiam parašyti kažką didesnio. Taip, „Niekurniekada“ yra pirmasis Gaimano solo romanas, sukurptas telekanalui BBC parašyto scenarijaus pagrindu. Pagal scenarijų BBC sukūrė niekam tikusį šešių dalių serialą, kurio filmavimas režisieriaus ir prodiuserio iniciatyva vykdavo maždaug taip:
– Ee, Neilai, klausyk, mes tą sceną išmesim, nes kažkokia užtempta gaunasi.
– Viskas tvarkoje, aš tą sceną įdėsiu į romaną,- atsakydavo scenarijaus autorius.

Taip radosi bukas serialas ir nepalyginamai geresnė knyga apie paprastą žmogelį, Ričardą Meihju, atvykusį iš periferijos į Londoną dirbti finansų draudimo versle. Darbas buvo darbu, kol vieną vakarą Toliau skaityti NEIL GAIMAN „Niekurniekada“

20 naujų knygų, kurių verta ieškoti Vilniaus knygų mugėje 2017


Kasmetinei knygų mugei artėjant leidyklos viena po kitos pristatinėja naujas knygas, kurių aprašai vienas už kitą labiau intriguoja, todėl galva netrunka apsisukti nuo šių gausos ir įvairovės. Kad nepasiklysti šimtų leidyklų stendų labirintuose ir tūkstančiuose knygų, siūlom rekomendacinį sąrašą į kokias knygas – naujienas būtų pravartu atkreipti dėmesį šių metų Vilniaus knygų mugėje. Be abejo, kad šis sąrašas subjektyvus ir nebaigtinis, bet sudarytas patyrusių skaitytojų, tad tikimės,  kad bus kažkam naudingas.

Vilniaus knygų mugės renginių programą rasite čia. Toliau skaityti 20 naujų knygų, kurių verta ieškoti Vilniaus knygų mugėje 2017

[premjera:] ROMEO IR DŽIULJETA (chor. Krzysztof Pastor) @ LNOBT

Nelabai apdairu apžvalgą pradėti nuo minties, jog nemėgstu baletų ir savo noru į juos nevaikštau.
Tad pasakysiu švelniau: nesu klasikinio baleto mėgėja ir visi žino, kaip gerai jaučiu modernų šokį.

Tai, kad šįkart savo noru nuėjau į baletą, lėmė viltis pamatyti ką nors modernesnio operhauzo scenoje. Pavykęs modernas mane maloniai nustebino, nes nors ir vyliausi, bet iš pradžių kažko ypatingo ar prikaustančio dėmesį nesitikėjau. Vis gi ne tik dėmesį prikaustė, bet ir krūtinę prieštaringų, nerimstančių jausmų pripildė. Paskutinįkart tokį paveikų ir efektingą modernų baletą buvau mačiusi prieš porą metų Oslo Operos teatre (Operahuset). Dabar, Vilniuje mes turime puikų modernaus baleto pastatymą su paveikia ir išpildyta choreografija.

Toliau skaityti [premjera:] ROMEO IR DŽIULJETA (chor. Krzysztof Pastor) @ LNOBT

JO NESBØ „Raudongurklė“

Trečioji pažintis su Hariu Hūle, kuri jo kūrėją, Jo Nesbo, išgarsino visame pasaulyje. Vienas Norvegijos skaitytojų klubas šį romaną net pavadino geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Nesiimu antrinti, nes „Raudongurklė“ sukėlė dviprasmišką įspūdį ir labiau Nesbo ir Hūlės pamilti neprivertė. Tiesą sakant, nelabai mylėjau ir iki tol, nes kas nors rašytojui (ir Hūlei) vis pakišdavo koją tapti originaliu, savu ir mielu širdžiai.

Kažkur teko užmatyti kito skaitytojo išlietą apmaudą, jog pirmieji šimtas „Raudongurklės“ puslapių buvo juodas gumos tempimas. Visiškai su šia mintimi sutinku ir dar galiu paantrinti – ne šimtą, o visus du šimtus puslapius buvo nuobodoka. Keistai ilga įžanga. Lyg ne detektyvinio romano – lavonų tenka laukti ilgai, ne taip kaip „Tarakonuose“ ir „Šikšnosparnyje“. Nesbo šįkart atsisako kriminalinio detektyvo struktūros ir bando sukurpti trilerį, kuris, mano manymu, nėra labai pavykęs. Toliau skaityti JO NESBØ „Raudongurklė“