DOUGLAS ADAMS „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ ir „Restoranas visatos pabaigoj“

Remember the future. („Atminkite ateitį“*) ir The universe is subjective („Visata yra subjektyvi“*). Taip 1986-aisiais rašė Allenas Ginsbergas „Kosmopolito sveikinimuose“. Skaitant šį eilėraštį man prieš akis iškilo Douglaso Adamso penkių dalių trilogija apie „Keliautojo autostopu gidą po galaktiką“. Tiesiog ėmė ir suėmė toks jausmas, jog Ginsbergas rašydamas apie kosmopolito pasaulėvoką buvo paveiktas Adamso kosminių anekdotų.

Deja, išgūglinti mano hipotezę patvirtinančios informacijos nepavyko, bet radau, jog yra manančių, kad šiedu kūrėjai visgi turi bendrumą – greičiausiai rašydavo nemenkai apsinešę. Kas dėl Ginsbergo, tai nėra ko abejoti, o štai Adamsas kažkaip nepanašus buvo į latrą ar narkašą, nors nosies galas ir priminė hobitą. Žinoma, įspūdis apie apspangimą kyla natūraliai savaime – skaitant Adamso kūrybą. Joje nesveikumo tiek, kad vežimu vežk. Bet tas nesveikumas toks sveikai optimistiškas, jog niekaip negalėtų būti gimęs iš vaistukų paveiktos sąmonės klejonių. O štai Thomas Yorke’as iš Radiohead pats prisipažino, jog dainelė „Paranoid Android“ gimė po vieno nutikimo bare ir turint galvoje Adamso sukurtą personažą.

Toliau skaityti DOUGLAS ADAMS „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ ir „Restoranas visatos pabaigoj“

G.eriausios 2017 metų knygos

Atrinkome g.eriausias ar labiausiai dėmesio, mūsų manymu, vertas verstines knygas išleistas 2017m. Sąrašo eiliškumas atsitiktinis. Tikimės atrasite ir sau įdomių skaitinių!

1. Wiesław Myśliwski „AKIRATIS“. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

„Akiratis“ – nors ir netrumpos apimties, bet neįmanoma jos nepamilti dėl nuostabios  kalbos, kuria aprašomi kasdieniai, rodos visai žmonijai būdingi dalykai, virsta stebuklingu, jaudinančiu tekstu. Knyga buvo apdovanotaa prestižine Lenkijoje Nikės literatūrine premija.
Skaityti recenziją čia.

2. Patti Smith „TIESIOG VAIKAI“. Leidykla „kitos knygos“.

Knygą parašė garsi amerikiečių dainininkė, bet tai visai nesvarbu.. nes ši, nepaprastai poetišku, skaidriu, intymiu tekstu parašyta biografinė knyga yra ne apie muziką, o apie sielų giminystę, apie menininko ir žmogiškosios savasties paieškas, svajonių siekimą ir apie 7-ojo ir 8-ojo bohemiškąjį Niujorką.
Skaityti recenziją čia. Toliau skaityti G.eriausios 2017 metų knygos

G.eriausi 2017 metų filmai

Šiemet mano repertuare vyravo „sugrįžimų“ filmai. Bent toks liko metus apibendrinantis įspūdis. Nes: tėvas grįžta pas dukrą, sūnus – pas komoje gulintį tėvą, žmonos išvarytas sūnus – pas tėvus, garsi aktorė sugrįžta į gimtinę, buvęs vyras bet kokia kaina nori sugrįžti pas žmoną, sesuo atvyksta į brolio laidotuves ir pan. Toks siužetinis motyvas vis sukeldavo deja vu jausmą ir eilinio „sugrįžimo“ įspūdį kiek pamenkindavo, bet ne vienas toks filmas visgi pateko į šį sąrašą. Ir smagu būtų vėl prie šių filmų kada sugrįžti. Ypač prie pirmų dešimties.

VANDENIS / Aquarius (2016)
Taip, tai yra mano metų filmų filmas. Kodėl? Sudėtingas klausimas. Čia kaip dabar su atgimusia vinilo kultūra – galima muziką klausyti ir iš kompiuterio ar telefono, bet žmogui norisi kažko apčiuopiamo ir gražaus lentynoje. Juolab, jeigu ten esantis kiekvienas vinilas pasakoja tau savą istoriją. Tai ir vaikystės namai, kelionės, dovana, aplankyti koncertai, kitos progos ir pan. Tie daiktai tampa praeities ir atminties dalimi, kurios nesinori atsisakyti jokia kaina. Tokia sentimentali yra ir „Vandenio“ herojė. Vieniša, nors ir lankoma vaikų, anūkų. Dėl užsispyrimo nesuprasta artimųjų, laikoma arogantiška. Dėl teisingumo ir figūros tiesumo gerbiama aplinkinių. Ji, kaip tas visų kitų paliktas daugiabutis,- lengvai nesugriaunama, nes pamatai dar tvirti. Tai toks išoriškai tylokas, tačiau rėkiantis vidumi filmas, kuris sulig titrais tavyje ilgai nesibaigia. Toliau skaityti G.eriausi 2017 metų filmai

G.eriausi 2017 metų albumai

Kuo toliau, tuo sunkiau sekasi man suprasti naująją muziką. Todėl čia nėra Jlin, GAS, Arca, King Krule, Fever Ray, kurių naujus albumus mano ausys priskiria labiau madingiems, bet ne maloniai klausomiems įrašams.  Bet sąrašas gavosi vis tiek ilgas. Kam per ilgas – galite kreipti dėmesį tik į raudoną spalvą.

ALGIERS – The Underside of Power (2017)
Neįtikėtinai stiprus ir įdomus albumas. Net labesnis už debiutinį. Toks industrinio soul fenomenas. Tiesa, stebint grupę gyvai liko nemažas nusivylimas. Toliau skaityti G.eriausi 2017 metų albumai

[tv series:] FARGO (2014-2017-)

fargo_tv_on_fx.0_cinema_1200.0

Nelabai atmenu apie ką buvo brolių Coenų 1996-ųjų ilgametražis „Fargo“ – bus puiki proga pažiūrėti dar kartą,- tačiau Noaho Hawleyjaus adaptacija televizijai pavergė po pirmosios serijos. Hawleyjus nepriekaištingai išlaiko Coenams būdingą tragikomišką atmosferą, stilių, siužeto vingius ir pateikia nuostabaus nuotaikingumo bei šviežumo reginį ir dešimties serijų pirmasis „Fargo“ sezonas susivalgo su visais batais.

Istorija apie 2006-aisiais Minesotos mažame miestelyje nutikusius „realius“ įvykius negali palikti abejingų.

Po miestelį siaučia šaltakraujiškas žudikas Malvo (vaidina Billy Bob Thornton), jo kelyje netikėtai pasipainiojęs draudimo agentas Lesteris (vaidina Martinas Freemanas) gauna iš žudiko vyrišką dovaną, kuri negrįžtamai pakeičia Lesterio asmenybę, keli už nosių vedžiojami policijos pareigūnai ir smagūs antraplaniai personažai (tarp kurių net charizmatiškasis Oliveris Plattas). Thorntonas čia blizga neįtikėtinai, tačiau jį trigubai lenkia Freemanas, puikiai pažįstamas iš Hobito ir daktaro Vatsono vaidmenų. Freemano personažas neįtikėtinai žavus ir verčiantis nuolat lūpų kampučius riestis viršun. Toliau skaityti [tv series:] FARGO (2014-2017-)

Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You“

Ketvirtadienį „Loftas“ nebuvo sausakimšas, bet labai nedaug trūko.

Scenoje, raudonų užuolaidų fone puikavosi apvalios didžiulės, nuo viršaus nuleistos lempos, pabrėžiančios albumo pavadinimą ir kuriančios kambario įspūdį.
Palubėje ant balkių dar sukosi foto/video montažas apie kažką, su nesunkiai įskaitomu pranešimu, kad nelegalūs Windowsai prašosi aktyvavimo.

Garbanotas bosistas, kaip ir žadėjo, nevėlavo ir ant scenos pasirodė laiku. Keturiese, kaip jau įprasta paskutiniu metu. Šarukas, Kipras ir du Mantai pristatė savo naująjį albumą „Room for You“.

Lietuviškieji Vudstoko palikuonys atėjo ir davė truputį dzeržgesio į mūsų kasdienybę. Toliau skaityti Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You“

[kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

Šiais roko mirties laikais, kai laiko mestų iššūkių neatlaiko net įvairios jo reinkarnacijos, poreikis ieškoti kažką apie gyvenimą (savo paties, žinoma) sakančios muzikos niekur nedingsta. Įdomūs tie greitai sužibantys, kažkur po rūsių grindimis tūnantys muzikiniai polėkiai. Vieni jų gyvuoja metus kitus ir lieka neaktualūs, kiti gi kabina deja vu jausmu – kažką viena ausim girdėjai, bet praleidai ir dabar pats metas čiupti juos už natų. Atradimo jausmas ir šviežias, net jeigu kažkur jau girdėtas muzikinis posūkis visada žavi.

Jūs nepatikėsite, bet yra metalistų, kurie klauso metalwave – susintetinto pusiau elektroninio metalo, kur gitarų agresiją keičia robotų kalimas. Paklausykite ko nors iš Master Boot Record ir pamatysite, koks „tikrųjų muzikinių vertybių“ paniekinimas ten vyksta. Muzikos žinovams skrandžio rūgštis turėtų semti kaklą, o kas jiems darytųsi klausant synthwave, negaliu prognozuoti. Bet tikiu, kad tokie elektronikos dievai kaip Vangelis ar Jonh Carpenter kai kuriais savo pasekėjais synthwave žanre tikrai didžiuotųsi. Toliau skaityti [kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

ADAM ROBERTS „Yellow Blue Tibia“

Adam Roberts – Yellow Blue Tibia, arba apie mokslinės fantastikos autoironiją


Suplakime kokteilį pavadinimu Yellow Blue Tibia. Mums prireiks: 20 ml. Stalino, 50 ml. ateivių, 10 ml. scientologijos ir 100 ml. faktinės painiavos ir istorinių netikslumų. Tokį receptą pateikia mokslinės fantastikos rašytojas A. Roberts‘as. Nors šiuo gėrimu gali mėgautis ne visi, tačiau jo skonis nepalieka abejingų.

Adamas Roberts’as – anglų mokslinės fantastikos istorikas ir rašytojas, du kartus nominuotas Arturo C. Klarko apdovanojimui (Artur C. Clark Award). Jo romanas „Yellow Blue Tibia“ pasakoja alternatyvią istoriją, kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Stalinas sukviečia sovietinius fantastus į savo žymiąją dačą (rus. varasnamį). Nacių Vokietijai pralaimėjus, šie rašytojai privalo sugalvoti naują išorinį priešą, kuris galimai suvienys Žemės proletariatą po neišvengiamos ir Stalino apskaičiuotos JAV griūties. Įsiaudrinusi rašytojų vaizduotė sukuria ateivių rasę, keliančią grėsmę savo nematomu radiaciniu ginklu, kuriuo norima susprogdinti atominę elektrinę. Tačiau galiausiai Stalino įsakymu projektas yra uždaromas, o visi dalyviai privalo pamiršti šią istoriją. Visą tai skaitytojui papasakoja knygos pagrindinis veikėjas ir vienas iš ateivių sumanytojų Konstantinas Skvoreckis, kuriam scientologai po keturiasdešimties metų įrodo, kad jo sugalvoti ateiviai jau yra tapę tikrove. Taigi, šis romanas priklauso high-concept literatūrai, kurią puikiai apibūdina teiginys „kas būtų, jeigu būtų… “.  Toliau skaityti ADAM ROBERTS „Yellow Blue Tibia“