DEPECHE MODE @ PGE Narodowy Warsaw 2017-07-21

Depeche Mode visada buvo labai asmeniška grupė. Neleis sumeluoti milijonai fanų pasaulyje ir tie penkiasdešimt tūkstančių žmonių Varšuvoje. 1990 m. mano mokyklos draugė, kurią kviečiau į kiną VRM rūmuose (ir ji net du kartus su manimi nuėjo), davė man kasetę su Some Great Reward vienoje pusėje, o kitoje su Black Celebration.

Tada niekam nepasakojau šio akto, nes buvau didis metalistas – mano kasetiniame grotuve nuolat sukosi Kill Em‘ All ir Reign In Blood albumai. Tuometinis klausomos muzikos suvokimas ir patyrimas išgirdus Depeche Mode pakibo ant plauko ir tada aš lūžau pusiau. Ne, vis tik, į kelias dalis, nes klausiau new romantic, post punk, goth, trash ir death vienu metu. Bet Depeche Mode, kaip The Fall, New Order ir The Smiths visada buvo už-žanrinės grupės. Jie išliko kaip atskiros koncepcijos, paradigmos. Toliau skaityti DEPECHE MODE @ PGE Narodowy Warsaw 2017-07-21

POSITIVUS 2017 (nuotrupos)

Atvykti galėjau tik antrą dieną, tad bendruomenė natūraliai pasitiko su laukta replika: „Ko čia atvarei? Piksiai buvo vakar.“ Ir dar paporino, kad buvo labai gerai, su non-stop grojimu ir jokio komunikavimo su publika, tik su dėkingu nusilenkimu „ant galo“ ir po to buvusia baisiai šalta naktimi palapinėse. Gal ir melavo dėl „ant galo“ – jau nesužinosiu.  Nebuvo tuo momentu svarbu, nes reikėjo suktis, statyti palapines, pasislėpus nuo žmonų gerti alų, ganyti vaikus ir su visais persimesti žodeliu, įterpiant mintį, kad, kaip ir visi, atvarėm tik dėl Elės. Toliau skaityti POSITIVUS 2017 (nuotrupos)

ISAAC MARION „Warm Bodies“

Isaac Marion „Warm Bodies“, arba apie zombius mūsų galvose.

 

1981 metais psichodelinio roko pionierius Roky Ericson’as įrašė keistą dainą „I Walked with a Zombie“, kurioje tris minutes zombiškai dainuoja tik šią vieną frazę. Dainą įkvėpė to paties pavadinimo 1943 metais sukurtas nespalvotas klasikinio Holivudo siaubo filmas, kuriame persipina meilė ir vudu mistika. Zombiai ir meilė, ar gali būti keistesnis junginys? Bet būtent tokį derinį rašytojas Isaac’as Marion’as bando atkartoti savo knygoje „Warm Bodies“.

Warm Bodies“ pasakoja apie gyvą numirėlį vardu R. Mums įprasto pasaulio jau nėra, o miestus pakeitė zombių visuomenės. Tarpusavyje jie kuria zombių šeimas, rengia žmogaus kūno valgymo pamokas savo mažiems zombių vaikučiams, ir įkūrinėja zombių miestus. Tačiau iš gyvųjų gyvenimo liko vienas poreikis – valgyti. Valgydami sumedžiotų žmonių smegenis, zombiai taip pat svaiginasi jų prisiminimais. Tai yra vienintelis dalykas, kuris priverčia juos vėl pasijausti gyvais. Vienos medžioklės metu R suvalgo depresyvaus jaunuolio smegenis ir iškart įsimyli į jo išgyvenusią merginą. Štai jums ir savotiška Romeo ir Džuljetos istorija, kaip ją savo apžvalgoje pavadina rašytoja Nisi Shawl (beje, R išrinktosios vardas kaip tik yra Julie). Toliau skaityti ISAAC MARION „Warm Bodies“

DEVILSTONE @ Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2017 m. liepos 13-16 d.

Eidamas nuo Rytų scenos link Barbablu scenos ir šiek tiek užkabindamas Vakarų sceną, nejučia pagalvojau, kad Devilstone festivalis yra visiškai nepakaltinamas. Jeigu kiekvienas festivalis turėtų tokią komunikaciją, kaip Devilstone, aš visą vasarą lakstyčiau iš vieno į kitą su į dangų užkeltais lūkesčiais. Toliau skaityti DEVILSTONE @ Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2017 m. liepos 13-16 d.

GRAEME MACRAE BURNET „His Bloody Project“

Graeme Macrae Burnet – His Bloody Project, arba apie visuomenės teismą

2016 metais leidykla Contraband, kurioje tuo metu pilnu etatu dirbo tik du darbuotojai, išleido knygą „His Bloody Project: Documents relating to the case of Roderick Macrae“. Neįprastai parašytas romanas, pasakojantis apie Škotijos kalniečių (highlander) kaimo gyvenimą tapo tikra sensacija. Pirmieji 15 tūkst. knygos vienetų tuojau pat išparduoti, o pats romanas įtrauktas į 2016 metų Bookerio premijos trumpąjį sąrašą. Beje, jis taip ir liko perkamiausia tų metų sąrašo knyga. Kaip paaiškinti tokią kūrinio sėkmę?

His Bloody Project“ yra knyga mistifikacija, kurioje rašytojas G. Macrae Burnet’as pateikia savo išgalvoto giminaičio Roderick’o Macrae gyvenimo istoriją. Kūrinį sudaro ne vienas linijinis naratyvas, bet aštuoni skyriai, kuriuose iš skirtingų perspektyvų apmąstomas centrinis romano įvykis – pagrindinio veikėjo žiauri ir šaltakraujiška trijų žmonių žmogžudystė. Toliau skaityti GRAEME MACRAE BURNET „His Bloody Project“

[tv series:] BETTER CALL SAUL (2015-2017-)

file_20141121162000

Po „Breaking Bad“ Vince’as Gilliganas ginklų nesudėjo ir nusprendė pašaudyti ta pačia kryptimi – ėmėsi kurti „Breaking Bad“ spin-off‘ą, kuriame pagrindinėje rolėje darbuojasi Walteriui White’ui pinigus plauti padėjęs advokatas Saulas Goodmanas.

„Better Call Saul“ grįžta gerą dešimtmetį atgal iki „Breaking Bad“ įvykių ir susikoncentruoja į Saulą, garsioje teisininkų firmoje dirbantį dokumentų išnešiotoją, kuris turi didelių ambicijų tapti firmos partneriu, juolab, kad vienu tokiu yra Saulo brolis. Nežinau, kaip iš tiesų yra Amerikoje – ar galima teisininko išsilavinimą įgyti studijuojant paštu ir po to būti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėju, bet, matyt, Amerikoje daug kas įmanoma. Tad ir Saulas gavęs tokį diplomą imasi savarankiškos advokatūros, smulkių reikaliukų, artimų sukčiavimui, o dažniausiai – gina tuos, kurie neišgali samdyti advokato, o už juos mokas valstybė. Bet Saulas turi didelių lūkesčių…  Toliau skaityti [tv series:] BETTER CALL SAUL (2015-2017-)

TOP 10: ką verta pamatyti festivalyje POSITIVUS 2017

Susitikimo vietos pakeisti negalima. Taip, mes vėl ten šiemet planuojame vykti. Festivalio direktorius Girts Majors žada atsinaujinimą, bet konkrečių kortų neatskleidžia. Nors ką ten daug skleisti – dviračio iš naujo neišrasi. Muzikos festivalis su bet kokia koncepcija liks renginiu, kuriame privalo skambėti muzika. Ir, nors G. paskutiniais metais vis labiau pabrėžia tai, jog į Positivus labiau vyksta dėl vietos ir kompanijos, o ne dėl muzikos, festivalyje ir šiemet yra ką paklausyti. Štai jums dešimt muzikinių priežasčių, kurios ir šiemet tos susitikimo vietos neverčia keisti.

KAMASI WASHINGTON

Šio amerikiečio jaunosios kartos džiazmeno pavardės festivalis didelėmis raidėmis nereklamuoja, bet man tai yra vienas maloniausių ir netikėčiausių šiųmečio festivalio atlikėjų. Prieš porą metų šis saksofonistas išleido jau epiniu tapusiu albumą „The Epic“, kuriame tiek visko gero, kad iki šiol jaučiuosi dar nespėjęs suvirškinti. Taip, „Positivus“ su džiazu draugauja sunkiai ir kiek nemaloniai nuteikia septinta pasirodymo valanda, bet tai fantastiškai lengva proga pamatyti šį jauną, bet jau spėjusį pasižymėti muzikantą, kurio kaina vėliau tik kils. Toliau skaityti TOP 10: ką verta pamatyti festivalyje POSITIVUS 2017

[tv series:] THE LEFTOVERS (2014 – 2017)

The Leftovers gali būti būtent tai, kas dar labiau sugniuždys po tokių žiūralų kaip „True Detective“ ar „The Killing“, tik čia nereikės įdėmiai sekti jokios kriminalinės fabulos. Šis serialas labiau primena prancūziškąjį „Les Revenants“, kuris kažkodėl žiūrėjosi labai sunkiai (gal dėl to, jog jau buvo matytas to paties pavadinimo 2004-ųjų pilnametražis filmas, katras nors ir be Mogwai garso takelio per pusantros valandos pasakė viską, ką galima buvo ta tema pasakyti).

The Leftovers žiūrėjosi taip pat sunkiai, po kiekvienos serijos strigdavau gerą savaitę dvi. Tik šįkart labiau ne dėl to, jog nesmalsu buvo sužinoti „o kas ten toliau“, veikiau dėl atmosferos, kurią skleidžia kiekviena serija ir visas serialas, po kurių jautiesi lyg gavęs į paširdžius, negalintis giliai kvėpuoti dėl plaukų gumulo gerklėje ir norintis užsitraukti cigaretės dūmą. Žodžiu, žiauriai atmosferinis kūrinys – tokios slogios, depresyvios, beviltiškos atmosferos, kuriai nepasiduoti ne visiems gali pavykti. Toliau skaityti [tv series:] THE LEFTOVERS (2014 – 2017)