Meksikiečių kino režisierių Alfonso Cuaron pažįstame. Matėme du garsiausius jo filmus: šviesų, paaugliškai išdykusį „Taip pat ir tavo mamą“ bei pačią niūriausią, todėl įdomiausią Hario Poterio versiją. Britai mano neapsirikę pakviesdami meksikiečių režisierių ekranizuoti „nacionalinę Anglijos eksporto prekę“, todėl Londone jam sudarytos sąlygos dirbti ir toliau, ekranizuojant futuristinį 86-ių sulaukusios rašytojos P.D. James romaną. Čia autorius vėlgi lieka ištikimas niūriai, įtampą skatinančiai atmosferai ekrane – tam, ką jau matėme į didįjį ekraną perkeliant J.K. Rowling knygą.

Filmas Lietuvoje rodomas jau keletą dienų, tad kai kas jau žino ne tik siužetą, bet ir tam tikrus nepasitenkinimo filmu aspektus: filmui trūksta siužetinių linijų, banaloka pabaiga, palydima patekimo į „gelbėjimo“ laivą simboliniu vardu „Rytojus“. Dar galiu pridėti, kad jau nuo pat pirmų minučių nepasitikėjimą kelia negrabūs futuristiniu atžvilgiu sprendimai – argi po 20-imties metų dar galėtų būti praeito amžiaus gamybos ir dizaino dviaukščiai autobusai arba tokie lengvieji automobiliai? Ir dar… Nors kovinė linija žavi profesionalumu, gal net pranokstančiu prieš keletą metų rodytą „Juodojo vanago žūtį“, filmo melodraminė linija, švelniai tariant, yra sentimentali. Filmas iš tikrųjų neatrodo toks išbaigtas, kaip dabar ekranuose karaliaujantys M. Scorceses „Infiltruoti“ ar Alfonso Cuaron tautiečio A.G. Inarritu „Babelis“.

Ir vis dėlto stoju į „Žmonių vaikų“ gynėjo poziciją.
Man regis, kad minėtais nefuturistiniais automobiliais bei kitais matomais ar įsivaizduojamais trūkumais, A.Cuaronas tik pabrėžia, kad ne tame esmė. Demonstratyviai ignoruodamas ateities gyvenimo įsivaizdavimo detales, fone leisdamas net šiai dienai „nebešviežias“ „The Beatles“, „The King Krimson“ kompozicijas, o centrine melodija pasirinkdamas „Bee Gees“ hitą, „pakabindamas už lanko „Pink Floyd“ kiaulę, nemodernizuodamas autotransporto, jis tarsi reikalauja suvokti, kad ne 2027metų gyvenimas deklaruojamas prieš mūsų akis, o kur kas artimesnė ateitis. Ne rodomos siužetinės linijos jį jaudina – jis turi tikslą perduoti signalą dabarčiai. Kad visuomenė susimąstytų prie kokio rytojaus ji eina…

Turiu galvoje pro visų mūsų ausis praslydusį pranešimą, kad Britanijos premjeras T. Blairas šiomis dienomis buvo šokiruotas, kada autoritetingiausias tos srities Anglijos mokslininkas pateikė jam išvadas ir vizijas, kas laukia mūsų Planetos dėl jos gyventojų veiklos ir dėl to besivystančio Globalinio atšilimo. Be to, visi žinome, kad vyksta „didžiuliai“ atradimai genetikos srityje, keičiant prigimtinius dalykus, kad Žemė tuoj nebeturės kur dėti žmonių „prigamintų“ šiukšlių, kad senka beprotiškai naudojami gelmių resursai.

Šie išvedžiojimai nėra „bendrų tezių kratinys“ – savo filmu Alfonsas Cuaronas nori tai įtaigiai priminti, naudodamas vizualinę kino kalbą. Todėl paliekamos detalės, kurių galėtų nebūti, nesistengiama filmą labai „sukinematografinti“, kad neatrodytų, jog pasakojamos situacijos – gryna išmonė, matoma tik kine. Tarp filme pateikiamų pavojų – situacija, kai visuomenė pora dešimtmečių nebesusilaukia palikuonių, tad netikėtas naujagimis sukelia tokį šoką, kad sustabdo karinius veiksmus, sukelia neregėtą euforiją. Kitoje situacijoje pasakojama apie revoliucinę-išsivaduojamąją kovą, kurios viena pusė yra fašistine-policine valstybe. Cuaronas tai susieja su aktualia šių dienų problema, kai į Vakarų civilizacija plūsta pabėgėliai, siekiantys asimiliuotis senosiose visuomenėse. Ką tai iššaukia, šiemet matėme riaušėse Prancūzijoje ir sprogimuose tame pačiame Londone. Taigi, Meksikos režisierius įtaigiai pateikia būsimų karo veiksmų tarp skirtingų kontinentų tautų vaizdą. Tiesa, kovotojų gretose ir lenkai, ir rusai (keista, kad nėra filme lietuvių – sekasi mums. Ne taip, kaip Kazachams). Todėl melodramiška, išsigelbėjimo finalinė scena – ar nėra ženklas, kad galime rasti išeitį ir iš tos situacijos?

Sakau – filmas žymiai gilesnis, o tuo pačiu ir geresnis, negu gali pasirodyti vertinant tik išorines detales, kurios autoriams mažiau rūpėjo. Pagalvokime, ar puikiai nuglaistyta kino juosta „V – tai Vendeta“ galėjo mums sukelti tokias asociacijas, kaip „Žmonių vaikai“ ? Žinoma, kad ne…

Pažiūrėkite ateities viziją, kuri faktiškai reiškia … šią dieną.

NUORODOS:
„Žmonių vaikai“ Lietuvos k/t repertuaruose
Oficialus filmo tinklalapis
Filmo reklama – „traileris”