Paprastai verslo istorijų ir verslo knygų nepristatinėju ir nerekomenduoju: visos jos daugiau mažiau primena vyriškos pelenės variantą. Pradžioje liejo paskutinį prakaitą dėl kiekvieno dolerio, tačiau tuo pačiu aptikdavo stebuklinguosius verslo dėsnius, kurie padėjo susikrauti milijonus. Tos magiškos taisyklės, sudėtos į knygą, kurią (anot nugarėlių aprašymų) perskaitęs net Elas Bandis iš pardavėjo taptų batų fabriko savininku. Taip yra ir su „Starbucks”. Lietuviškai turime Howard Behar ir Janet Goldstein „Starbucks smegenys”, kurioje atskleidžiami „Starbucks Coffee Company” valdybos pirmininko ir vadovo H.Schultzo veiklos principai. Neskaitykite jos, jei norite užuosti kavos kvapą ir įsimylėti šį gėrimą iš naujo.
Pabandykite geriau „Kava su meile. Kaip Starbucks sukūrė kompaniją puodelis po puodelio”. Taip, ir šita knyga panaši į minėtus verslo sėkmės formulių rinkinius, bet ji turi keletą išskirtinimų.
„Kavą su meile” skaityti lengva ir malonu, nors ir nevengiama skaičių, tačiau jie įkomponuoti lyg Dreizerio romane „Finansininkas”. Šitoje srityje „Starbucks” vadovui H.Schultzui matyt nemažai padėjo bendraautorė, žurnalistė ir rašytoja Dori Jones Yang.
Knygoje susikoncentruota daugiau ties kompanijos istorija, nei ties naudotais verslo principais. Rodos „Starbucks’e” visada buvo lygiavertiškai svarbus ne tik pelnas, bet ir metų metus puoselėjamos vidinės kompanijose vertybės, kultūra, kurių savinininkai neleido užmiršti ne tik naujiems akcininkams, partneriams, bet ir kiekvienam šio tinklo darbuotojui. Būtent šių vertybių dėka „Starbucks” tavo vienu iš žinomiausių ženklų, reiškiančių ne tik vis didesnę plėtrą, bet ir išugdytą bei išsaugotą asmeninį ryšį su klientu.
Įdomu stebėti kavinių tinklo plėtrą, kuris aprašomas nuo 1971-ųjų iki 1997-ųjų, kai buvo išleista knyga. Verslo plėtra kartu buvo lyg žmonių socialinis tinklas, kuris jungė ne tik skanios kavos pirkėjus, bet ir pasiilgusius gyvo bendravimo. Panaši tendencija pastebima dabar Lietuvos kavinėse: kava savo keliu, jos galima pasigamint namie, bet kavinių atmosfera unikali savo universalumu ir, matyt, „pavogta” iš „Starbucks”.
Dar viena priežastis paskatinusi rekomenduoti šią knygą – trumpas, bet malonus skyrelis „Kaip kavos kompanija pateko į muzikos verslą?” Dabar „Starbucks” turi ir savo muzikos rinkinius, kuriuos pardavinėja kavinėse, turi ir savo muzikinį stilių, kurį mėgsta lankytojai. Tam tikra kultūrinė sritis sujungta su verslu visada maloni klientui, ypač kai tokių apraiškų mūsuose vienetai.
Paskutiniu metu „Starbucks” nebesiseka taip sėkmingai plėtoti verslą ir dar labiau didinti brando vertę. Vis pasirodo pranešimai, kad pelnas mažėja, buvę ir esami darbuotojai bylinėjasi dėl arbatpinigių, stiprėja konkurentai „McDonald’s” ir „Dunkin Donuts”, žalieji puola, kad kasdien tinklas sunaudoja tiek vandens, kad jo pakaktų visiems Namibijos gyventojams. O dar pasaulinė krizė. Visiems sunku, todėl situacijai palengvinti leidykla „Eugrimas” dovanoja vienam skaitytojui knygą „Kava su meile”.
Knygą laimėti galite šitaip:
Tiesiog komentaruose pasidalink savo verslo knygų skaitymo patirtimi, ypač tų, kuriose verslas labiau susijęs su kultūra (komentuojant būtina nurodyti tikslų elektroninį paštą). Komentuokite iki kada norite, o laimėtoją burtų keliu išrinksime ir paskelbsime 2009-06-07.
p.s. Beje, knygų ir kitų prizų mes nepristatinėjame, o maloniai susitarę bandome įteikti palankiausiomis abiems pusėms sąlygomis.
Na as esu perskaites keleta knygu panasiom temom, taciau kazkodel dazniausiai tokios kompanijos nebuna labai susijusios su kultura. Paskutines skaitytos knygos:
GE taktika ir Jack Welsh. Knygoje daugiau kaip 300 lapu bet labai idomiai skaitesi tai per pora dienu ir perskaiciau, daugiausiai laiko kalbama apie Jack Welsh kaip asmenybe ir jo poziuri i vadyba, buvo vietu kur labai daug skaiciuku ir tie skaiciukai milijardais doleriu tai sunkiai suvokiamos sumos :) Nustebau suzinojes kad General Eletric nusipirke turi NBC televizijos kanala.
Bill Gates. Verslas minties greiciu. Man asmeniskai reto nuobodumo knyga, galbut tai duoda ir tai kad originalas isleistas 1999 m. tai pasakoja truputi pasenusias naujienas.
Aplle smegenys. Na Steve Jobs’o gerbejo parasyta knyga, skaitant knyga truputi per daug buvo Apple ir to kokie jie kruti :)
Richard Branson. Losing my Virginity. Na cia kaip ir autobiografija skaitosi, tada labai smagiai skaitesi ypac pirmoji dalis apie tai kaip branson’as viska pradejo, jo muzikos parduotuves, zoles rukyma ir panasiai, jau ipusejus knyga tai prasideda daugiau verslo ir skaiciuku :) bet faina knyga, rekomenduoju :)
Matyt, kad dalį, kur su skaičiukais, rašė ne Bransonas :) Jis toks paprastiakas, kad skaičiai jam – neįkandamos aukštumos.
Is tikruju megstu panasaus pobudzio/turinio knygas, taciau, kaip ir teigi sios recenzijos autorius – ne visas reik skaityti. Paskutinioji perskaityta (kad ir kaip ‘nekaip’ skambetu pavadinimas) – Brian Tracy „Iprociai, verti milijono” – labai patiko,pakankamai gyvenimiska ir padedanti nebutinai is vargselio Elo Bandzio pasiturinciu batu fabriko savininku, taciauturinti daugybe pavyzdziu bei epizodu, kuriuos galima labai sekmingai taikyti (ka ir darau) kasdieniame gyvenime..
Taip pat: B. Sher „Ko imtis, kai norisi daryti viska”, o atradimu atradimas man (skaiciau angliskai, gruodzio menesi, dabar planuoju lietuviskai) – Tim Ferriss „Four Hour Work Week”.
Tiek siam kartui.
As ir nemažai tos verslo literaturos esu perskaičiusi, bet „Kava su meile” man pasirode truputį kitokia, ne grynai versliška. Joje akcentas dedamas ne ant skaičių pelno eilutėse, bet ant vertybių. Kad ne dėl visko verta parsiduoti, ne visada verta kokybę aukoti dėl kiekybės ir pan. Skaitydama šią knygą, nuolat užuodžiau ne knygos lapų, o kavos kvapą, puikiai įsijaučiau į tą romantišką, puikiu dizainu, jaukią kavinių atmosferą. Ir kas kartą eidama pro/į mūsų CoffeInnus prisimindavau butent Starbuckus. Manau savu laiku jie buvo kavinių kultūros/mados kūrėjai ir tai tikrai ne vien verslas, tai ir kultūra.
Esu ne vieną knyga verslo tematika perskaitęs. Labiausiai patiko Paco Underhill „Why we buy?” – parašyta labai paprastai, žmogiška kalba ir duoda tikrai nemažą supratimą apie mažus dalykus, kurie nulemia didžiulę sėkmę arba nesėkmę.
Tim Ferris „4 hour workweek” irgi labai gera knyga. Ypač rekomenduoju perskaityti versle užsisukusiems ir bijantiems susirgti, išeiti atostogų ar kaip nors kitaip atitrūkti nuo verslo :) Pilnam atsipalaidavimui ir malonumui mielai paskaityčiau dar kartą, bet jau lietuviškai.
Nuolat skaitau tokio pobudzio literatura. Nors jos visos skirtingos kaip ir autoriu patirtis, poziuris ir gyvenimo budas, bet tuo paciu randu ir daug panasumu. Pagrindinis sekmes principas – ryztas, valia igyvendinti uzsibrestus tikslus. Daznai akcentuojama sekmes salyga nuolat uzsirasineti tikslus, ju igyvendinimo etapus, idejas ir t.t. Siuo metu skaitau „Saziningas milijonierius per minte”. Salia jau isvardintu milijonieriaus gyvenimo ir veiklos principu, knygoje ypac akcentuojamas poziuris i labdara. autoriaus teigimu 10% savo pajamu reikia aukoti geriems tikslams. Ir zinote, kad ir kaip kvailai tai skambetu, tai istikruju veikia :) Kai nuosirdziai padedi zmonems, esi jiems dosnus, jie nesamoningai padeda ir tau. Pvz.: Jie taves nepamirsta pakviesti i koki vakareli kur susipazysti su „reikalingais” zmonemis ir t.t. Taip pat mano minetoje knygoje nemazai demesio skiriama ir religijos vaidmeniui. Labiausiai mano demesi atkreipe pacios knygos stilius, originaliai sujungti patarimai siekiantiems turtingesnio gyvenimo ir grozine literatura ta pacia tematika. pats autorius teigia jog taip zmogui lengviau isisavinti isdestyta medziaga.
Asmeniskai as skaitydama ivairia literatura ivairiomis tematikomis savarankiskai issirenku kas man tinka ir yra priimtina o ka palikti isbandyti kitims :)
Aš skaitau taip pat įvairią literatūrą, tad manau primesti kažkam kažkokią savo nuomonę, būtų net nemandagu , bet ši knygą “Kava su meile” man pasirode ne tokia , na grynai versliška tikrai ne , mano tokia nuomone,zinoma , tai teigiu tik pagal santrupas.
random.org iš šešių parinko pirmąjį – Evaldą. Jam ir atitenka knygą „kava su meile”.