Su visa pagarba amžinatilsiui Johnui ir gyviems jo pasekėjams spalio 11 d. trūnojau Tarantino klube ir laukiau tų nematytų negirdėtų Lietuvos indie atstovų iš Vilniaus.
Pirmieji sulauktieji buvo PEOPLE, PLACES & THINGS.
Juos lydėjęs baisus įgarsinimas, ypač vokalistės, neleido pilnai pajausti viso to grožio, kuriuo gal būt būtų nustebinę jaunuoliai. Žinoma, jie dėl garso kokybės nekalti, tačiau ir per buvusį spengimą įmanoma buvo susidaryti įspūdį, kas tai per darinys.
Muzika – eilinis rokelis, kurį labiausiai darkė neskoningas ir nereikalingas vis tas pats sintezatoriaus tembras; susigrojimas prastas ir niekuo neypatingas, tiesiog, mėgėjų iš vidurinės mokyklos būrelis. Visai kitas reikalas – vokalistė, kurios tembras ir atlikimo maniera priminė 1996-aisiais populiarią grupę Republica. Jautėsi ir visų „Žmonių, vietų ir daiktų“ jaudulys bei susikaustymas, kas patvirtino, kad tai grupės debiutas, tik tai pliusų nepridėjo, o vaizdą ant scenos pavertė lyg shoegaze ne savo noru. Vienžo, vokalinėj pusėj perspektyvų gali būti, muzikinėje – abejoju.
Pusvalandis laiko vienai grupei, pusvalandis kitai, pasivadinusiai THE SPINS. Šitiems vaikinukams sekėsi geriau su garsu, o ir muzikavo „indieškiau”. Skambesys – visiems gerai pažįstamas iš krūvos UK post-punk grupių, tokių kaip Maximo Park, Arctic Monkeys ir kitų The „“. 
Tik nepagalvokit, kad The Spins prilygsta paminėtoms: toli gražu. Greičiau vaikinai bando lygiuotis į Gravel, bent pareiškimai nuo scenos panašūs, nors ir dar virpančiu balsu. Muzikavimo potencialo grupė turi, tik, su girdėtu repertuaru, aranžuotėmis ir eiliniu vokalu toli nenušoks (nekalbant apie sceninį įvaizdį): tokių nežinomų mokyklinių grupių šimtai, o reikia, kad kažkas juos išskirtų iš minios. Mano asmenine nuomone šiandien Lietuvai reikia bent dalinai lietuviškai grojančių inde grupių, nes dabar įspūdis, kad jaunimas dar nebaigęs mokyklos siekia užkariauti pasaulį, nors gimtas miestelis dar nepaimtas.
Bet kokiu atveju – sėkmės grojantiems ir leidžiantiems juos išgirsti.
_ _ _ _ _
Ieškom žmonių norinčių/ galinčių bent kartą per savaitę prisidėti prie G. turinio (kinas, muzika, kt. kultūros reiškiniai (dailė, šokis, fotografija, etc.)). Jeigu jauti prasmę šioje kultūriškai švietėjiškoje iniciatyvoje – brūkštelk paulius[a]g-taskas.lt
Nesutikčiau su offca del „PEOPLE, PLACES & THINGS”
tiksliau sutikčiau dėl klaikaus garso, nes galėjom klausytis šios grupės atlikimo tik prislopinę garsą ausų būgneliuose, savo pirštų kištukais. Bet visa kita tai tikrai nebuvo jau taip mėgėjiška kaip ans čia nuduoda. Mano manymu tai tikrai turinti perspektyva grupike, tiek atliekamos muzikos atzvilgiu, tiek del vokalistes malonaus/idomaus/gražaus balso tembro, tiek del apskritai grupes pasirinktos muzikines stilistikos. Pradzioje kazkiek nese i Laura su loversais, ale paskui kazkaip prasimušė, įgavo savotiškesnę manierą.
deja nepavyko sudalyvaut, bet va su kuo sutinku, tai kad „reikia bent dalinai lietuviškai grojančių inde grupių, nes dabar įspūdis, kad jaunimas dar nebaigęs mokyklos siekia užkariauti pasaulį, nors gimtas miestelis dar nepaimtas.” labai gerai pasakyta.
dėl straipsnio herojų – nesakau kad nesigailiu jų neišgirdęs, tačiau tas jausmas, kad tai gali būti tipo „mėgėjai iš vidurinės mokyklos būrelio” viduje krebždėjo jau perskaičius renginio anonsą. ir, kaip matau, ne visai be pagrindo…
O „siekia užkariauti pasaulį” tai ką reiškia šis spalvų sutirštinimas, kad dainuoja angliškai :) ? Šiaip tai tik dar galiu pasakyt, kad grupės tikrai labai nesiveržė į sceną, tik mes patys įkalbinėjom, kad čia John Peel Day, čia ateis žmonės kurie supranta šitą muziką, kad bus fun…
Nes iki tol kiek atsimenu buvo problema, kad „labai trūksta grupių” :)
ka reiškia „nesiveržė į sceną”? gal dar nėra tikros, kad turi ir gali kažką pasakyti klausytojui, kuris neturi jokio asmeninio palankumo joms, o vertins tik pagal muziką. Kokia turi būti grupė, kad nenorėtų į sceną? Ir dar kalbant apie indie. Nesuprantu
Na, sakė „mums dar reikia parepetuot” :) nevermind :)