Ėjau dideliu nepatiklumu ir nusiteikusi pamatyti prastą trilerio variantą, su daug kvailokos fantastikos. Žinoma, reikia pasakyt, kad buvo ir tradicinė bomba, pasaulio gelbėjimas ir žavi mergina. Ir pabaigoj viskas sutvarkoma taip, kaip reikia. Bet nesugadino teigiamo įspūdžio ir patvirtino kritikų nuostatą, kad ši juosta pretenduoja tapti geriausiu pavasario filmu. Kažkas šitoje juostoje užkabina ir nepaleidžia iki paskutinės minutės.

Apie „Išeities kodą“ labai norisi sakyt – lengvas ir mielas. Lengvas žiūrovui, kuris gali mėgautis stebėdamas, kaip pagrindinis herojus išsuks uodegą iš komplikuotos situacijos. Kolteris Styvensas (aktorius Jakob „Jake“ Gyllenhaal) – kapitonas, misijos Afganistane dalyvis, atsibunda traukinyje į Čikagą, priešais sėdi miela mergina Kristina (aktorė Michelle Monaghan), kažkodėl vis vadina jį Šonu, o jų kelionė baigiasi už aštuonių min. įvykus sprogimui. Aišku, visas linksmumas atsiranda tada, kai aštuonių minučių situacija vis kartojasi, kaskart vis su didesne įtampa ir intensyvumu. Paaiškėja, kad Kolteris dalyvauja eksperimente, pavadintame „Išeities kodu“, kuris leidžia atidurti kito žmogaus kūne likus aštuonioms minutėms iki jo mirties. Taigi per trumpą laiką Kolteris privalo išsiaškinti, kas pridėjo bombų kur nereikia, nes kitas taikinys bus Čikagos centras ir dar daugiau aukų. Iš aprašymo gana paprastas ir niekuo neišsiskiriantis mokslinės fantastikos trileris. Tas „kažkas“, paverčiantis filmą nebloga juosta, yra ne kas kitas, o intriga: nagi, kuris iš tų keleivių yra kaltininkas? Kai įsijauti, imi įtarinėti absoliučiai visus, o jei pats sėdėtum tam traukiny, imtum manyt, kad tu tą bombą ir padėjai.

Gerai, kad pasaulio gelbėtoju pasirinktas būtent Jake Gyllenhaal, kuris šitoj rolėj spinduliuoja jaukia ramybe (atsižvelgiant į aplinkybes, tai daryti jam sekasi stebėtinai gerai), o jo netikėtoji mūza – Michelle. Beje, viskas filme vyksta taip, kaip turi būti, ir čia juostos pagrindinis pliusas ir minusas vienu metu.

Tapatybės krizė neakcentuojama (nieko baisaus, kad esi kitas žmogus ir faktiškai apie save nieko nežinai, netempk gumos ir gelbėk pasaulį), o tiksliau tariant, herojus greitai su ja susigyvena ir jam svarbiau tampa gyventi kitu laiku. Priežastis patys galit atspėti. Pasikartojantys veiksmai skausmingai primena ir „Švilpiko dieną“, ir „Drugio efektą“. Neišvengė režisierius Duncan Jones ir keleto situacijų nereikalingo tempimo, pasitaikė ir keletas klišių, o humoro jausmo galėjo būti šiek tiek, tačiau bendro teigiamo vaizdo ir jausmo nesugadino.

Žandikaulių neatvipins, naujų prasmių gyvenime apsvarstyti neprivers, bet ir nesuerzins. Išėjau su maloniu lengvumu. Kiekvienais metais išeina kažkas panašaus į „Inception“, tai čia galbūt yra tas mokslinės fantastikos filmas, kuris vienus labai nuvilia, o kitų akys blizga dar keletą savaičių ar mėnesių.

Kur ir kada rodo? ->>>

httpvh://www.youtube.com/watch?v=DiBVUulE_wo