Salonikuose pripažinti kritikai ne tik pamatė dar tik repetuojamo O.Koršunovo „Hamleto“ eskizą, bet ir smalsiai domėjosi šios Williamo Shakespeare’o tragedijos statymo ypatumais. Apie tai ir dar daugiau Oskarą Koršunovą kalbina Rūta Oginskaitė rašinyje “Scenos veidrodis atspindi pasaulio pokyčius”.

Šiandien jau žinome, kad visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą.

Viešosios erdves, kodėl jos vieniems reikalingos, o kitiems – ne? Ką viešąja erdve vadina kai kurie visuomeninio intereso gynėjai ir kaip jie įsivaizduoja tos erdvės vaidmenį visuomenėje? Apie tai bando diskutuoti Jurijus Dobriakovas rašinyje „Akropolis nėra vieša erdvė“ su socialiniu aktyvistu, įvairių viešų akcijų rengėju ir portalo „Anarchija.lt“ redaktoriumi Kasparu Pociumi.

Austrijos miestas Lincas, 2009 m. kartu su Vilniumi tapsiantis Europos kultūros sostine, už Austrijos ribų išgarsėjo tarptautiniu kino festivaliu „Crossing Europe“. Nuo praėjusių metų festivalis kooperuojasi su bendrovės „Linz09“ biuru, o nuo 2006 m. – su Lietuvoje vykstančiu kino festivaliu „Scanorama“. Rašinyje „Festivalyje „Crossing Europe“ – ir Lietuvos filmai” su festivalio vadove Christine Dollhofer kalbėjosi Judith Lewonig.

Paulina Pukytė rašinyje “Kultūros olimpiada” rašo apie tai, kad ne mus vienus užgriuvo kultūros sostinės popsas. Analogiški kultūriniai nesusipratimai kyla ir kitose šalyse, kituose miestuose. Apie juos kalba ir Claire Fox, Idėjų instituto Londone direktorė („Time Out“ nr. 1925, 2007 07 11–17, Londonas) – sunku patikėti, kad ji kalba ne apie mūsų VEKS 2009.

Agnė Macaitytė straipsnyje “Vaidmenų metamorfozės, arba tapatybė kine” nagrinėdama kelis “Kino pavasario“ metu rodytus filmus, teigia kad ryškiausias šiandieninio kino bruožas − pasitelkus specifinę kino kalbą teigti, kad aktoriaus vaidmuo filme ir žmogaus vaidmuo gyvenime ne taip jau ir skiriasi. Visi mes ką nors vaidiname, taigi..

delfi.lt apžalgininkė Kristina Aleksynaitė rašinyje “Dvyliktasis „Vilniaus festivalis“ kvies į tarpkultūrinį dialogą” rašo apie šių metų festivalio naujoves bei aštuonis koncertus, kuriuose – nuo senovinės Meksikos ir Ispanijos muzikos iki olandiško bei amerikietiško džiazo.

Savaitraščio “Šiaurės atėnai” apžvalgininkai CASTOR&POLLUX šį kartą rašo apie literatūrinę eutanaziją nagrinėdami Enrique Vila-Matas naują knygą “Bartlebis ir kompanija”. Antroji apžvalgų dalis, rašinyje: “Šaltasis karas lietuvių literatūroje: išdavikus reikia šaudyti”, skirta naujai Stano knygai.

Nuotrauka – Nontas Stylianidis, photoreportage.gr