Šalia tos kultūros, kurią valgo tik akys ir ausys ir virškina vingiai galvoj, visada trepsi kita, kuri tiesiai ir be užuolankų stimuliuoja visus g ir ne g taškus, versdama apsilaižyti lūpas ir prašyti dar. Lentynų ir pakuočių laikai ją nurašė kaip „snobizmą“ ir storų piniginių pretenzijas, bet vis atsiranda tokių naivių, protingų ir trokštančių, bandančių ją iškasti ir sugrąžinti. Šįsyk naivus yra šokoladas.
Naivus šokoladas yra apie tuos laikus, kai kakavos pupelės buvo pinigai ir auksas, o tvarkingų plokščių plytučių niekas net nesapnavo, nes šokoladą gerdavo tirštą, šiltą ir kartų. Rašau ir ant liežuvio tirpsta gabalėlis, sodrus kaip aksomas. Atvykusius jo paragauti pasitinka ne Vilis Vonka prie fabriko vartų, o besišypsantis Domantas prie raudono namo durų; viduje laukia sunkios kėdės, arbata ir už mano virtuvę mažesnis cechas. Alchemijai užtenka tik tiek vietos, o su pirmu kąsniu ji išsiskleidžia kaip pumpuras, tada groja druskos kristalai arba rome išmirkusios figos.
Beveik viskas, ko reikia Naive šokoladui, išsitenka Lietuvos provincijoj – pienas, kiaušiniai, serbentai ir agurkai (aha, agurkai) ledams. Svajonėse ten auga ir kakavmedis… Domantas sako: su šokoladu dabar vyksta tas pats, kas dar neseniai – su kava. Ne viskas auksas, kas bent kiek į tą pusę, o skonis yra ne tik (ir nebūtinai) „saldu“, ir kiekvienoj plytelėj jis gali būti truputį kitoks.
Naivus šokoladas būna Lietuvoje ir Londone, bet jo nėra ir nebus maximoj, nes naiviems įdomu ne plėstis, o augti. Juos galima aplankyti namie, jei norite „padėti sutrinti plyteles ir palaistyti mėtas“, jei ne – užsukit bent feisbuke. Skanu labai, ir ne tik liežuviui.
Pritariu dėl visko. Dėl tikrojo šokolado istorijos ir kultūros populiarinimo, dėl Domanto (šokolado gamintojo) entuziazmo, polėkio ir vidinės kultūros. Dėl magijos eksperimentuojant ir gaminant įvairaus skonio šokoladus: plyta su spanguolėm, su čili pipirais, su druska, su levandų triufeliais ir t.t…
Kad tai nėra vien postas apie maistą, o kad tai tikrų tikriausias kultūrinis reiškinys, įmetu papildomos info ką jie ten veikia ir ką organizuoja ;)
DĖMESIO VISIEMS, KURIE NORI ATVYKTI Į GIEDRAIČIŲ MANUFAKTŪRĄ. Mes priimame žmones ir grupes, tobuliausia yra žmonių grupės nuo 5 iki 30 žmonių. Tuomet mes galime skirti visą savo dėmesį ir laiką visam mūsų konceptui pristatyti. Mūsų programa labai išsami, nieko panašaus Lietuvoje tiesiog nėra:
* Svečių priėmimas, supažindinimas su manufaktūrą supančia gamta, trumpas turas po teritoriją.
* Lengvi užkandžiai iš vietinių gamintojų/augintojų produkcijos (naminė duona ir džemas, ožkos sūriai, žolelių arbata..)
* Paskaita apie šokolado istoriją, kakavos pupelių rūšis, skonio geografiją, gamybos procesą ir pasaulinę gourmet šokolado rinką.
* Vienintelės tokios šokolado manufaktūros Baltijos šalyse asortimento prezentacija.
* Manufaktūroje gaminamų produktų ir kakavos pupelių degustacija,
palyginimas, derinimas su kitu maistu.
* Turas po manufaktūrą.
* Karštas patiekalas iš vietinių gamintojų/augintojų produkcijos (pvz
triušienos troškinys).
* Specialus digestyvas.
* Galimybė įsigyti produkcijos ar dovanų rinkinių.
* Laisvas laikas. Galimybė apžiūrėti ožkų ir triušių ūkį, pabūti prie
Kiemento ežero.
Susidomėjusius prašau rašyti į hello@chocolatenaive.com dėl detalių.
Mmmm, koks skanus aprašymas. Esu ragavusi Naive ledų, dar dabar skonį atsimenu. Su niekuo nesulyginamas :)
Puikus sutapimas. Kaip tik siandien ziurejau laida apie Domanta ir jo manufaktura. Stai cia yra irasas – http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234940§ion=2&filter=7031&record=71398_1329818297 – laida Stilius : ) ir kaip tik ten apie tas Figas mirkytas tik ne rome, o anyziu likeryje uzsimena :))) (visas pasaulis mirko rome ar brendyje, o jis butent anyziuose ;))
Skanaus ziurejimo : )
garbės žodis, aš tai valgiau rome mirkytas! matyt, naujieną paleido (:
o sutapimas džiugus, tikrai