Jeigu ir jums (šią naktį paskelbtų) „Oskarų” ar kitų apdovanojimų nugalėtojai nesako nieko, kol nepamatot paties filmo ar bent jo reklaminio klipo (trailer’io), tuomet įsitaisykit patogiai ir su nugalėtojais susipažinkit žiūrėdami atitinkamų filmų ištraukas.
Geriausias filmas:
No Country for Old Men (2007) – Scott Rudin; Ethan Coen; Joel Coen
Geriausias antro plano aktorius:
No Country for Old Men (2007) – Javier Bardem
Geriausias režisierius:
No Country for Old Men (2007) – Ethan Coen; Joel Coen
Geriausias adaptuotas scenarijus:
No Country for Old Men (2007) – Joel Coen; Ethan Coen
[youtube 2WqpMp4cQnQ]
Geriausias aktorius:
There Will Be Blood (2007) – Daniel Day-Lewis
Geriausias operatoriaus darbas:
There Will Be Blood (2007) – Robert Elswit
[youtube ml2Ae2SIXac]
Geriausia aktorė:
Môme, La (2007) – Marion Cotillard
[youtube uzEJ7NV_g98]
Geriausia antro plano aktorė:
Michael Clayton (2007) – Tilda Swinton
[youtube 9l12IQe98vE]
Geriausias originalus scenarijus:
Juno (2007) – Diablo Cody
[youtube K0SKf0K3bxg]
Geriausias užsienio filmas:
Fälscher, Die (2007) – Austria
[youtube qwr9nCurEEQ]
Geriausias animacinis filmas:
Ratatouille (2007) – Brad Bird
[youtube cxbruOoXfOA]
Geriausia daina:
Once (2006) – Glen Hansard; Markéta Irglová -už dainą „Falling Slowly”.
[youtube XzQRuTwaFI8]
Geriausias garso takelis:
Atonement (2007) – Dario Marianelli
[youtube y_iljlyFFKM]
Visi nugalėtojai – www.oscar.com
jega. nors laureato dar nemaciau, bet remdamasis ankstesniuju filmu yspudziais, dziaugiuosi uz brolius saunuolius coenus.
aš šališkai-naiviai laikiau špygas už paul thom anderson.
Sužavėtas Kino Akademijos narsa ir skoniu! Taip taip, šiuo atveju ir daugiau kaip 3000 narių amerikonišku skoniu. Visi apdovanojimai savo vietoje. Jokių preversijų pagrindinėse kategorijose. Ir P.T.Andersonas gavo tiek, kiek nusipelnė. O Coenai gali tiesiog kaifuoti – juos VISIŠKAI suprato. Atvirai sakant, maniau, kad Akademija užsimerks prieš lygį ir neišdrįs eiti iki galo liaupsinant „Šioje žemėje seniams nėra vietos”. Kada pamatysite, neabejoju, įvertinsite ir jūs Akademijos drąsą stojant prieš puritoniškas nuostatas…
Net ir aš supratau No Country For Old Men. Abejingu nepaliko. Ilgam.
Arūnai, o kodėl „P.T.Andersonas gavo tiek, kiek nusipelnė”? Iš kur žinai, kiek jis šiemet nusipelnė?
nu as tai nesupratau No Country For Old Men. arba tiesiog pagrindine ideja labai jau nuobodi… bet aktorius tai super – tikrai nusipelne apdovanojimo. vien del zudiko ir verta ziuret:) ir del jo zudymo irankio…
Viskas dėl Andersono aišku – filmas jokiu būdu neprilygsta Coenams. Užtat Dey Lewis – fantastiškas jo filme. Pamatysi…
Aš tik klausiu iš kur tokia info? Ar teko matyti filmą? Juk ne Pipinyte remiesi, kuri, kad ir kaip belankstė, prapylė – laimėjo PTA lokį už režisūrą.
Nežinau kodėl geros naujienos apie kultūrą taip žavisi tokia amerikocentristine ir gryna tuštybės muge pavirtusia ceremonija kaip oskarai. Išrinkime geriausią filmą, pastatytą Amerikoje, ir tituluokime jį metu filmu. Fu.
Nors NCFOM pergalė teikia vilčių. Juk būta ir daug kartų blogiau. Kada paskutinį kartą tikrai geras ir to vertas filmas laimėjo oskarą? Ogi lygiai prieš 30 metų ir tai buvo Annie Hall.
NCFOM tikrai neblogas o, juk galėjo būti ir blogiau.
ar tarp čia minimų nugalėtojų yra nors vienas, kuris: blogai režisavo, vaidino, parašė scenarijų, etc.?
Best Picture:
Attonement – pernelyg ambicinga, nesucentruota drama, kurios paviršutinišką istoriją bando užmaskuoti gražūs reginiai.
Juno – lėkšta komedija, bandanti iš minios išsiskirti savo provokuojančiu išdaigumu ir esanti varoma tiesiog pop-kultūros užuominomis.
Michael Clayton – tokius filmus gerai apibūdina terminas „oscar-bait”.
NCFOM ir TWWB – geri filmai. Prieš juos neturiu nieko.
Galėčiau parašyti ir apie kitas nominacijas, tačiau jau vėlu. Gal kitą dieną. :)
tai.. aš tai nepastebėjau, kad „attonement” būtų laimėjęs „best picture”. maža kas buvo nominuota.. tas pats ir su kitais tavo komentarais. o pavyzdžiui geriausia daina bendrai nuo elliott smith laimėjo akivaizdūs indie artists.
My bad. Tačiau ką tai keičia? Tai kad išrinkome neblogą filmą iš saujos prastų, kurie per visą savo gyvavimą nešios etiketę „oscar-nominee”, teikia kažkokį pasitikėjimą?
Nugalėtojų, prašom, – Cotillard. Nieko nėra nuobodesnio už tai, kuo virto biografiniai filmai pastaraisiais metais. Kiek jau turime aktorių, apdovanotų už kažkokios įžymybės pamėgžiojimą? Bent po kelis kasmet.
Bloga – ne. Tačiau nyku ir nuobodu iki gyvo kaulo. Totalus cookie-cutter.
Retas iš jų sukurtų personažų (Cotillard ne išimtis) bent kiek stengiasi atskleisti personažo vidinį pasaulį, o jų vaidyba apsiriboja totalia kuriamojo atitikmens mimika. Cotillard buvo puiki filme Innocence. Gaila, kad jai tenka vaidunti tokiose paviršutinybėse.
Žinai, aš bendrai gerbiu tik „Sundance” apdovanojimus. Visi kiti – politika. „Oskarai” ypač, bet taip imti ir nurašyti viską – snobiškumas. Beje, neteko matyti Cotillard, bet vakardar prieš Oskarus apie kiną rašantis Simonas Bartkus darė spėjimus ir spjovęs į prognozęs pareiškė, kad būtent jos vaidmuo buvo pritrenkiantis ir jis „stato” už ją. Tai.. Yra įvairių nuomonių, o kažkieno pamėgdžiojimas yra nepalyginamai didesnis iššūkis negu fiktyvaus personažo pagimdymas – didesnė atsakomybė, vertinančiųjų, specialistų ratas.
Stream – perlenki lazdą su savo teiginiais. Taip, Atpirkimas per silpnas filmas, jog būtų nominacijų sąrašuose, bet ką padarysi. Nuo amerikoniško skonio nepabėgsi. Betgi nebuvo apdovanotas…
O dėl„nebuvimo” po Annie Hall, Cotillard „paviršutiniškumą” kitaip, kaip nusišnekėjimu nepavadinsi.
Tai, kad muzikiniai filmai, kurie rodomi LT kinoteatruose ignoruojami šiame bloge, man galvoj netelpa. Juk orientacija į muziką tai akivaizdi. Ir „Rožinės svajonės” nė nepaminėtos liko, kai jas rodė LT. Buvo atmestas mano straipsnis apie biografinį „The Supremes” filmą. Bet tuomet turėjo būti kažkoks kitas, geriau parašytas. Ir Edith Piaf ir vokalinis amerikonių ansamblis juk muzikos istorija…
Dėl PTA viskas aišku. Tik patikslinu – Ž.Pipinytė iš principo gyrė filmą.
Jis planuojamas rodyti Lietuvoje berods gegužės mėnesį.
Arūnai, nustok varyti demgogijas! Niekas čia neignoruojama, jeigu mums atrodo, kad tai geras dalykas ir turim laiko jį: 1)pamatyti; 2) aprašyti. Straipsnis apie „The Supremes” buvo atmestas po to, kai man tau uždavus vieną klausimą „Ar tikrai verta?”, tu smogei man į smilkinį, dėl ko aš savaitę praleidau ligoninėje. Kai išėjau straipsnis jau buvo nebeaktualus.
Dėl PTA. Kairėje turim skiltį „Kitų kultūros naujienos”, tai ten yra nuoroda į Simono Bartkaus temą „Lietuvos kino teatrų premjerų tvarkaraštis”. Net užklausiau – sakė neplanuojama. Nebent „Gala” rėmuose, dar kažkur?
Taip, paviršutiniškas. Vaidmuo nėra „blogas”, jis tiesiog yra visiškai be jokio įkvėpimo, nes apsiriboja tik personažo apipavidalinimo, o ne sukurimu. Iš dalie kalti patys filmo kūrėjai, norėję Piaf fotokopijos, o ne personažo.
O po Annie Hall (prieš jį buvo daugybė) nebuvo nei vieno gero filmo, laimėjusio oskarą (na gerai, būsiu gailestingas – nei vieno gero filmo iki šių metų). Dar galiu pasakyti, kad pastarieji 10 metu apskritai – totalus fiasko.
„Nusišnekėjimas” – nė velnio. Kaip tik peržiūrėjau visų „movie of the year” sąrašą. Matęs visus ir tegaliu pasakyti: nyku, nyku, nyku…
Gal aš kiek pernelyg ciniškas, bet turiu savo standartus. Nedžiūgauju dėl kiekvieno vidutiniško filmo vien dėl to, kad jis vidutiniškas.
stream, o ir visi kiti,, jeigu norit būt suprasti, sakykite, kas jums patiko, o ne, kad viskas (kas?) yra blogai.
Edvinas Pukšta raštu visą Lietuvą informavo, kad planuojama gegužės mėnesį.
Giliau aš nesidomiu, kas ką sako ir mąsto. Nerodys, apsieisime…
Jeigu toks nekantrus dėl to savo PTA, galiu nors rytoj pateikti tą filmą riperiu-šmicerių formate tamstai. Mėnesiu anksčiau tas buvo galima padaryti, negu įvyko filmo premjera Berlyne. Betgi žinome, kad kino teatre geriau žiūrėti.
Nežinojau, kad mano smūgiai tokie pragaištingi. Gerai, kad nors pastaruoju metu nesimušu…
Tai tu, Arūnai, tik prigėręs mušies. Paskutiniu metu susitvarkei juk.
„There Will Be Blood” turiu tame minėtame formate. Norėčiau išlaukti premjeros, bet..
Sream, žiūriu į sąrašėlį. Sekantys metai po Annie Hall
The deer hunter…
Po to, žinoma, dažniau tenka peršokinėti, nei žiūrėti iš eilės. Bet… The Platoon, Unforgiven, The English patient, American Beauty – tai „paviršutiniškas kinas”?!
Belieka pasakyti – „gerbiu tavo nuomonę”. Kaip gerbiu ir raštiškus man pasakymus, kad Pravdos paminėti kaip karščiausi koncertai Lietuvoje (Brayan Adams, Vanessa Mae) yra neįdomūs g-taškui, nes šie atlikėjai seniausiai atsibodę…
Deer Hunter – filmas, akivaizdžiai didesnis už idėją, kurią stengiasi perteikti. Kupinas mažesnių ar didesnių problemų, kurios išauga į ilgas ir bereikalingas scenas, neįnešančias nieko doro į pasakojimą.
Mano pasirinkimas tiems metams – In a Year of 13 Moons. Iš JAV kino – Days of Heaven.
The Platoon – nykus pseudo-memuarinis opusas iš Stone’o, prarandantis visą naturalistinį savo žavesį kruvoje klišių.
Mano pasirinkimas – Blue Velvet.
The English Patient – ZzZZZzzzZzz… Migdantis muilas.
Geresnis pasirinkimas – Dardenne’ų Promise. Iš JAV – na kad ir Altmano Kansas City.
Unforgiven – Eastwoodas prastas aktorius ir dar prastesnis režisierius., o šiame filmą jis tiesiog bando atsikratyti klišių iš senesnių savo vesternų, sukurdamas kažką anti-klišiško. Liūdna.
Mano pasirinkimas – Rebels of the Neon God. Iš JAV – The Player.
American Beauty. – Yuck. Tūkstantis ir viena idėja, matyta anksčiau ir šįkartą sujungta į vieną filmą. Kaip prieskonis prisideda Mendeso sinematinis saugumas ir abejingumas.
Mano pasirinkimas – Beau Travail. Iš amerikietiškų – Ghost Dog.
O Pravdos neskaitau, tad net nežinau kaip reaguoti į tamstos komentarą. :|
Nematau nei vieno gero filmo tarp tavo pasirinktųjų, Arūnai.
The Deer Hunter – filmas akivaizdžiai didesnis už idėją, kurią nešą ir akivaizdžiai kenčiantis nuo mažesnių ar didesnių bėdų, peraugančių į ilgas ir visiškai bereikšmingas scenas.
Geresnis pasirinkimas – In a Year of Thirteen Moons
Geresnis pasirinkimas iš JAV – Days of Heaven
Platoon – nuobodus pseudo-memuarinis Stone’o opusas, neapsisprendžiantis ar yra naturalistinis filmas ar krūva klišių.
Geresnis pasirinkimas – Blue Velvet
Unforgiven – Eastwood’as prastas aktorius ir dar prastesnis režisierius. Stengdamasis atsikratyti klišių, prilipusių prie jo dar nuo Leone’s laikų, jis sukuria anti-klišišką anti-vesterną, kuris giliai širdyje yra visiškai tuščias.
Geresnis pasirinkimas – Rebels of the Neon God
Geresnis pasirinkimas JAV – The Player
The English Patien – ZZZzzzZZzZ… Nuobodus muilas.
Geresnis pasirinkimas – The Promise (Dardenne’ų).
Geriau iš JAV – tarkim, kad Altmano Kansas City
American Beauty – Tūkstantis ir viena idėja matyta ir relizuota anksčiau, tik šį kartą paįvarinta Mendeso sinematiniu saugumu ir nepilnavertiškumu.
Geresnis pasirinkimas – Beau Travail.
GEriau iš JAV – Ghost Dog.
**********
P.S. Komentaro dėl Pravdos neįkertu. Turbūt todėl, kad neskaitau.
P.P.S. Kodėl gi mano žinutė, išsiuintus ją pirmą kartą nebuvo publikuota?
į p.p.s. – velnias žino. dažniausiai taip būna, kai įraše per daug nuorodų, o ką spamiško wordpress įžiūrėjo tamstos komentare – sunku pasakyti.
Pasikartoju – gerbiu tamstos nuomonę…