Iranas. Devintasis dešimtmetis. Nespalvotoje gatvėje, ką tik iš spekulianto įsigijusi nelegalų „Iron Maiden“ albumą, stovi mergaitė vardu Mari. Staiga prišliaužia dvi gyvatės ir pradeda piktai kabinėtis prie Mari aprangos; „Kas čia? Sportbačiai? Mėšlas tai. Iš kur gavai tokią striukę (žiūri į užrašą ant nugaros „Punk is not ded“)? O čia kas (rodo liežuviu į ženklelį su M. Jacksonu)?“. Mergaitė pradeda verkti, kurti pasakas, kad jos motina mirusi etc., etc. šitaip išvengdama minimum kalėjimo. Atrodo, nedaug kas pasikeitė Irane nuo senovės Persijos laikų.
„Persepolis” – 2007-ųjų prancūzų juodai balta animacinė pasaka, sukurta pagal vienos iš kūrėjų – režisierės ir scenaristės Marjane Satrapi autobiografiją. Filmo su dramos ir komedijos elementais istorija vyksta 80-aisiais ir 90-aisiais praėjusio amžiaus metais Irane/Vienoje. Jame vaizduojami dabar jau suaugusios moters prisiminimai: Irano revoliucija, giminių įkalinimai, išsiskyrimas su tėvais, kelionė į nepažįstamą šalį, maištas, benamystės ir grįžimas. Ir išvykimas.
Visos tos revoliucijos, Irako atakos, komunizmai ir kiti –izmai asmeniškai mažai tesudomino. Tas nesąmones puikiai iliustruoja dažnai filme šmėkščiojantys beveidžiai šešėliai. Pilka masė visuomet buvo ir niekur nesiruošia dingti. Pavadinkime tai antraplane filmo detale. Juk veiksmas turi kažkur vykti. Įdomiau buvo stebėti maištingą mergaitę, nuo mažens močiutės mokytą gyventi atvirai ir sąžiningai. Jos kovą tiek su musulmoniškais hidžabais, tiek katalikiškais vienuolės drabužiais. Galiu pasikartoti: davatkizmas, kaip ir pilka masė — visuomet buvo ir niekur nesiruošia dingti. O kovoti su juo reikia, kad ir kaip sunku būtų.
Pats „Persepolio” animacijos stilius kažką žiauriai primena. Ne ką kitą, o belgų genijų Raoul Servais. Skirtumas gal tik minties pateikime: R. Servais animacija buvo avangardiškesnė, mažiau kalbanti ir daugiau pirštu į ateitį parodanti. „Persepolis” gi žiūri atgal, liūdnai konstatuodamas istorijos faktus ir mažai ką priešpastatydamas absurdiškai visuomenei. Gal nebent šitą:
[youtube 8kovTQnJJF4]
IMDB svetainėje šį filmą įvertinau 8 iš 10 balų. Subjektyviai, nes tai nėra mano mylimas Servais. Be to, kiek erzino tai, kaip filmo kūrėjai murkdė pagrindinę heroję aplinkui esančiame purve, o po to vienatvėje. Marjane Satrapi ko gero žinojo, ką daro, – juk tai jos biografija. Tačiau vis tiek laikausi nuomonės, kad protingas ir išsilavinęs žmogus visuomet ras savo vietą gyvenime ir bendraminčius. Mari, aišku, rado. Tik tai jau buvo pasibaigus titrams — filmas susišlavė krūvą apdovanojimų, jį galima priskirti prie praėjusių metų geriausiųjų.
Žodžiu, must see — nepamirškit į kalendorių įsirašyti priminimo apie „Persepolį”, kuris kino ekranuose jau greitai:
Coca-Cola Plaza (Vilniuje) – sausio 25 d., 21.00 val. ir 27 d., 17.15 val.
Skalvijoje (Vilniuje) – sausio 30 d., 19.00 val. ir vasario 3 d., 18.30 val.
Romuvoje (Kaune) – sausio 31 d., 19.00 val.
keletas pastabu:
1) pati animacija labai gera, o istorija sunkiau valgoma – tikiu, tai todel, kad mes nuolat ziurim apie pasaulinius karus, lagerius ar balkanus/afganistana/vietnama, o apie vietines „nelaimes” nieko nezinom, nes visko neaprepsi. siuo poziuriu pritariu, kad tai grazi vizualine pasaka apie rytu (ne kim ki duk-iska) gyvenima vaikams ir suaugusiems
2) persepolis – vienas is jau ketvirtadieni prasidesiancio prancuzu kino festivalio „ziemos ekranai” programos filmu
3) labai faina, kad radai ta „eye of the tiger” @youtube – vienas smagesniu momentu
4) iranas jau ne pirma karta pateikia gera filma. ir nesvarbu, kad cia iseive.
Lukai, Iranas turi pasaulinio kalibro kino autorių-žvaigždžių. Tad šiuo požiūriu nieko nuostabaus…
man irgi nieko nuostabaus. bet juk kai kam gali kilti klaustuku ar kaip? :P
Lukai, aš visgi laikysiuos įsikibęs tos nuomonės, kad veiksmo vieta čia nelabai svarbi :p
jei tai visai neturetu itakos individo formavimuisi, tuomet taip, koks skirtumas – sacharos dykuma ar niujorkas. bet sakyciau, kad veiksmo vieta ar labiau ta aplinka netgi labai, aha.
hehe, tai kad Vienos bezabrazijos man labiau įsiminė :x
Tiek filmo vieta, tiek pats siuzetas cia labai svarbus, atimkime viena arba kita, o kas liks? = NIEKO.
Atsitiktinai vakar pasižiūrėjau 10 minučių. Keistai visa tai pasirodė – negi čia gera animacija? Buvau užmiršęs Jūsų rašymą, jog tai biografinis dalykas, tai pasirodė aiški politinė propoganda. Kokie jūsų argumentai eiti žiūrėti į Skalviją? ;)
a) taip, tai gera animacija.
b) jeigu filmas apie pvz. čečėnų žudymą yra propaganda, tai viso gero.
c) nepaisant propaganda tai ar ne, tai labai gera istorija.
d) pogaliau ne šreko/ simpsonų lygio bajeriai. nesakau, kad ten nėra iš ko juoktis, bet čia viskas labai tikra, natūralu, priimtina, jausminga.
reziumė: fantastiška animacinė realybė.
O taip, animacija ir labai puiki. Imdb jai nepagailėčiau 10 balų.
Visiškai pritariu Pauliaus argumentams ir dar pridėsiu, kad istorija įtraukia nuo pradžios iki pabaigos. Tiek vaizdais (ir gerai, kad ne donaldiškais), tiek muzika, tiek nelėkštais bajeriais.
Iš 10 minučių sunku susidaryti teisingą įspūdį ;)
Tiesa, Arūnai, o kas yra gera animacija?..
arūnas pilnai sutinka su tuo, kad iš 10 minučių įspūdį susidaryti sunku, bet.. tik tais atvejais, kai tą įspūdį susidaro kiti :)
beje, nepasiduokit propagandai. filmas tikrai vertas pasižiūrėt padoriame ekrane, tad.. pasistenkit 27 d., 17.15 val. būti forumcinemas, o ne kiek vėliau skalvijoje ;)
Užtenka tarti žodį, kai sukeliu alergiją. Įprasta.
Rašiau, kad atsitiktinai pažiūrėjau. Turėjau tikslą pamatyti kitą filmą, kuris po to pasirodė man l.geru. Taigi, viskas o’key.
O į jūsų paaiškinimus sureagavau. Stengsiuosi pažiūrėti taip jūsų giriamą filmą. To ir klausiau – pasirodo buvote salėje. Tikslą pasiekiau…
Man atrodo jus abus sergat – vienas alergija, o kitas paranoja.. ir abu nesirgtu, jei negalvotu vienas apie kita, kad tai kitas serga, o ne jisai..
Manau, kad man ir alergija ir paranoja ;), todel stengiuosi per daug dažnai nedemonstruoti cia ligos simptomu. Retkarčiais.
jei kam patiko filmo muzika, tai popigiai yra:
http://www.music-wow.com/shop-item_details.php?id=EMI%203965