Neabejoju, kad kitąmet dėl titulo „geriausia nauja vieta” kovos neseniai duris pravėręs k/t „Pasaka” ir Nacionalinė dailės galerija. Pastarajai balsą galima atiduoti vien už šeštadienį atvėrusią parodą „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970”.
„Po Antrojo pasaulinio karo smarkiai sustiprėjo varžybos tarp dviejų didžiųjų pasaulio valstybių – Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Prasidėjus šaltajam karui, abi šalys ėmė agresyviai stiprinti savo įtakos sferas: varžydamosi dėl ginkluotės sparčiai kūrė naujas technologijas, įgyvendino ambicingas kosmoso užkariavimo programas, visame pasaulyje organizavo propagandos karus. Siekdamos viena kitą pranokti, jos ėmė demonstruoti šiuolaikinį gyvenimo būdą, pažangos ženklus ir kurti utopinius ateities vaizdus. Į šias varžybas įtraukti menas, architektūra ir dizainas turėjo perteikti pranašesnę modernumo viziją”.
Viena įdomiausių Lietuvoje (ir ne tik) matytų parodų džiugina ne tik puikiais eksponatais (dizaineriam siūlau užsukt pasisemt įkvėpimo), bet ir naujos informacijos srautu bei kuriama atmosfera, kuri minimą laikotarpį pristato kiek neįprastu kampu, nustebina, o kartais net ir šokiruoja.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=_7CyAHk1Nfw&start=168
Vietos parodoje randa ir grafinis dizainas, ir architektūra, ir kinas, ir politika, ir kosmoso užkariavimo programos. „Sputnik” modelis, ištraukos iš James’ų Bond’ų, „Soliario”, „Che Gevara”, „Braun” radijo imtuvas, laikrodžiai su pasiklausymo įranga ir net baldų bei rūbų kolekcijos.
httpv://www.youtube.com/watch?v=RCZks2F3Gf4
(ištrauka iš „kitchen debate” apie kurį parodoje užsimenama spausdintoje medžiagoje)
Net jeigu jūsų kultūrinomosi planai apsiriboja trijomis išvykomis per metus, „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970” turi patekti tarp jų. Puiki proga už 10 Lt įvertinti naują „geriausią vietą” ir viena įspūdingiausių parodų Lietuvoje.
http://ndg.lt/
http://www.vam.ac.uk/
Man susidarė keistas įspūdis, kad kažkaip eksponatų mažoka. Ir kažkokios konceptualaus pateikimo trūksta. Yra bandymai sujungti viską apipavidalinimu, bet to rezultate – apipavidalinimas sau, eksponatai – sau…
Adi, gal su prabangiu gidu viskas būtų buvę suprantamiau? Man irgi šiek tiek trūko nuoseklumo iš serijos A>B>C, bet bendras rezultatas, t.y. kaip šaltojo karo metu be bombų kovojo dvi supervalstybės, matosi. Nežinau ar norėčiau pakliūti į parodą, kurioje užtrunki ne valandą-pusantros, bet tris. Va tik, parodoje man regis nebuvo atskirų daiktų/eksponatų išsamaus aprašymo, kurį lyg ir galima užmatyti teksto pabaigoje įmestoje užsienietiškoje nuorodoje.
Pritariu Adžiui. Bet šiaip už 10 Lt., moksleiviams, studentams – 5 Lt. – verta apsilankyt.
Kadangi Arunas D. vis dar kuklinasi išsakyti savo tikruoju vardu nuomone ir įspūdžius pas mus g-taske, tai darau copy/paste is jo laisku kuriuos siuncia tam tikram tinklui savo skaitytoju. Cia išsakyta platesni ispudziai is tos pacios parodos, nei vien „už 10 Lt verta tai pamatyti”. Tikiuosi Arunas nesupyks tai gi:
„Sveiki,
premjeras su kultūros ministru Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, buvęs Revoliucijos muziejus) atidarė originalią parodą Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas 1945-1970 m. Iškart ir nesuprasi, kas čia per žodžių „kratinys“…
O iš tiesų, viskas paprasta. Po II pas. karo du didieji blokai ėmė stipriai konkuruoti, kuri įsivyraus meno, mokslo, technikos srityje. Tą techninę ir meninę konkurenciją pagal nurodytus metus atspindėti ir skirta garsaus Londono Victoria and Albert museum surinkta net iš beveik 50 pasaulio muziejų ekspozicija. Kaip VEKS programos dalis, Vilniuje ši paroda bus iki gruodžio 6 dienos. Tai antroji vasaros pradžioje atidarytos Galerijos paroda. Pirmoji buvo skirta M.K.Čiurlioniui.
Ką gi matome šioje parodoje? Pirmiausia nustebins pokarinis triratis dengtas „Mesershmitd“ kompanijos motoroleris, vėliau teks praeiti pro nematytą mažalitražinį automobilį, garsiojo Ostankino TV bokšto nemažą modelį. Patekę į laikinųjų ekspozicijų labirintus, matome neįtikėtino dizaino fotelius, plakatus-paveikslus su šūkių stilistika, aprangos bei architektūrinius statinių modelius. Netrūksta TV ekranų, rodančių būdingiausius bei atspindinčius šaltojo karo bruožus Rytų ir Vakarų filmus. Yra visokių jaunimui neįsivaizduojamų rašomųjų mašinėlių, radio aparatų, grotuvų. Man neabejotinai didžiausią įspūdį paliko tikri sovietų kosmonautų skafandriniai kelių rūšių (pagal paskirtį) kombinezonai bei nedaug sumažinta dirbtinio Žemės palydovo „Sputnik“ kopija. O kas iš eksponatų sukurta Picasso taip ir neperskaičiau lapeliuose…
Neteigiu, kad paroda būtinai turi padaryti įspūdį. Tačiau manyčiau bent jau žmogui, negyvenusiam epochoje, kada minėtieji mokslo ir meno pasiekimų atšvaistai egzistavo realiame gyvenime Lietuvoje, turėtų būti įdomu.
Bilietas suaugusiam kainuoja 10 Lt., moksleiviui, studentui – 5 Lt. O tie, kurie dar nesuspėjo pabuvoti dviejuose galerijos viršutiniuose pastovios ekspozicijos aukštuose, reikėtų suplanuoti daugiau laiko. Čia visų laikų iškiliausių Lietuvos dailininkų kūrinių pavyzdžius žiūrint, laikas greitai slenka.
Galerija veikia 10 – 19 val. Sekmadienį ir švenčių išvakarėse – 11-17 val. Nedirba pirmadieniais ir per šventes. „