DEPECHE MODE – Delta Machine [2013]

Iš vienos pusės tai – albumas, kurį pirmą kartą pasiklausius tik norisi gūžtelėti pečiais ir paklausti: Naaaa…iiirrrr??…Klausant antrą kartą reikia šiek tiek pakovoti su klausimu Ėė, kodėl negroja senų gabalų? Trečias klausymas pakvimpa tarsi vynas, ką tik atidarytas, leistas pabūti, pakvėpuoti. Panašu į kažkokį atradimą to, ką seniai buvai numetęs, pamiršęs.

Iš kitos pusės, net ir klausant šeštą kartą norisi pyktelėti ant David Gahan ir vyrukų, kad dalindami interviu į kairę ir į dešinę pažadėjo, jog Depeche Mode šį kartą bus tamsesni ir gūdesni. Kaip jie sakė more of a rawness about it (Clash).

Pasiklausius anonsinio „Angel” sunerimau. Juk tamsesnių ir gūdesnių depešų viršūnė – apokaliptinis „Songs Of Faith And Devotion” ar liūdniausias „Violator”. Tuo tarpu „Angel” labiau priminė kelis vieną ant kito suklijuotus garso takelius apie nieką nei minėtų šedevrų fragmentus.

httpv://www.youtube.com/watch?v=NihMVuspKQw

Angel

Na taip, niekas nesakė, kad „Delta Machine” bandys kažką pakartoti, tačiau iš ankstyvų apibūdinimų taip buvo galima manyti: Depeche Mode’s Martin Gore, Dave Gahan and Andy Fletcher are firing on all cylinders for „Delta Machine”, their 13th album, conjuring the boldness and creativity that underpinned the success of „Violator” and „Songs of Faith and Devotion (Clash).

Toliau sekęs „Heaven” labiau priminė minimalistinius bandymus iš „Exciter”, o prie „raw“, „bold“ ir „creative“ skambesio priartėjo tik šio singlo B pusė – „All That‘s Mine”.

httpv://www.youtube.com/watch?v=iDoSbyGBmy4

All That‘s Mine

„Delta Machine” albume Depeche Mode pasikinkė minimalistinį, galima pasakyti, lo-fi skambesį. Nors dainos dvelkia eksperimentais, jie kaip jokiame kitame albume susiveda į tradicinį bliuzą. Gal kiek suerzina vokaliniai David Gahan ieškojimai ir kartais tuščia eiga byrantys garsai, bet ei, tai – elektrinis bliuzas, pasakytų mano katinas, spoksantis, kaip grotuve sukasi kompaktinis diskas. Jokios žadėtos gyvų būgnų ir aršių gitarų pasaulio pabaigos ar sintetinio liūdesio ritmo. Tarsi kas iš užkietėjusio bliuzmeno būtų atėmęs gitarą ir įdavęs aštuoniasdešimtųjų tonų generatorių.

I don’t want to claim we’re making a blues album,” sako M.Gore. “It’s our version of the blues. We’ve been working in our style of blues for quite a long time now. (Vienas pirmųjų ryškių bandymu – „Exciter”, man regis). If you go back to Violator there’s quite a lot of songs on there that are very bluesy, and Songs of Faith and Devotion and Ultra as well. I think we’re just embracing that now and making it more obvious in the title (Sonymusic)

httpv://www.youtube.com/watch?v=e469hPZabIs

Heaven

Nieko ir nesakau. Blogiausia, ką galėčiau padaryti, tai parašyti kažkokį pažymį darbui, kuris buvo kurtas kantriai. Akivaizdžiai girdėti, kad kiekvienas garsas čia – ieškotas, o žodis – išjaustas. Galbūt Depeche Mode nebeturi to aktualumo, nes romantika – nebe ta ir kaulai pradeda barškėti, tačiau tai, kad jie perlipo patys save – geriausia, ką jie galėjo padaryti. Įsipilkit vyno, pasileiskit kantriai ir tyliai.

p.s. Jei galvojate apie originalų leidinį, rekomenduočiau vinilą. Arčiau žemės. Ir bliuzo, taip sakant.

fb-share-icon

6 komentarai apie “DEPECHE MODE – Delta Machine [2013]

  1. Maladiec apžvalga! Be spoilerių ir savo nuomonės brukimo. Malačius autorius. O aš jo, neklausau dar leako, o kaip ir straipsnyje rašyta – laukiu 26 dienos kada gausiu vinilus. Arčiau žemės ir bliuzo. :)

  2. Persukau kokius 6-7 kartus jau, bet jeigu įsigijimo prasme, tai vis labiau tebenoriu Soulsavers su Gahanu, kurį klausęs tikrai mažiau.
    aŠ irgi bandžiau klausyti kaip bliuzą, bet kai randi eilutę ‘i catch you if you fall’ ar pan. tai jau neskanu ir abejoju, kad pavyks pamilti ‘delta’ ištisai. Visgi išmėsinėtas vartosis daug labiau.

  3. Visiškai priešingi jausmai.
    Asmeniškai pirma mintis, jog „nusivilsiu”; net graudu tapdavo dėl to, kas galėtų būti… Antrą mintį 100% tiksliai apibūdinai „Naaaa…iiirrrr??…”, kuri manau pasitaikys daugumai ir skambės labiau erzinančiai nei pats albumas (kuris tokiu visai nepasirodė , pfu pfu).
    Viską sumuoja vienintelė mintis po apžvalgos: džiaugiuosi, jog neskaičiau, nelaukiau kažko-seno-gero iš Delta Machine… nes tie lūkesčiai… :/

  4. Ikaliau taure kita vyno.. einant link miegucio uzsilaidau.. Ir ogi stebuklas :)) aleliuja.. Uzkabino(su vynu kartu) ir nuplaukiau elektroniniu garsu upe!
    Naktine perklausa vertinciau 9 balam (10)
    Sakyciau DEPECHE MODE nenuvyle!!!

    Bent sintezatoriais subarbeno, D>G> islauze maximuma :) MALACIAI. viskas ok.
    Gal ateityje ir Roko paduos. gal.. 9!

  5. depeshiskas, isdirbtas ir del to tikrai lb kokybiskas. tik kad nera tu tokiu hitu, is tiesu sunku kazka isskirti, bet klausyti yra jega, man jauciasi toks mixas ju visos kurybos.

  6. tomai, perklausiau 4-5 kartus, be vyno, kol kas pasiekiau tik tą lygį, kad radau fainų gabalų (gal net pusė jų man visai klausosi) ir kad nebesigailiu įsigijęs bilietus į koncertą. klausyk, o sidras tiktų, tas normalus, normandiškas, nusipirkau 2 butelaičius, gal visgi sužydės man ausyse, kai galva suūš, a?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.