Earlimart ir visas jų albumas „Hymn and Her” gali būti leidžiamas visą šventinio maratono laiką. Apie kokią šiltą muziką čia kalbu, suprasite paklausę „Face Down In The Right Town”.
[youtube Pv8fA3ghMZA]
Earlimart ir visas jų albumas „Hymn and Her” gali būti leidžiamas visą šventinio maratono laiką. Apie kokią šiltą muziką čia kalbu, suprasite paklausę „Face Down In The Right Town”.
[youtube Pv8fA3ghMZA]
Bijau, kad šios dienos, savaitės, o kai kam gal ir ilgiau, daina/atlikėjas yra GORAN BREGOVIČ, kažkas nežemiško vakar dėjos jo koncerte :))
O čia kur buvo jo koncertas? Lietuvoj ?
o taip :)) ir ant mūsų žemelės toks gėris karts nuo karto pasitaiko :)
Labai žemiškas tas Goranas Bregovičius.
Būsiu ne Tado pusėje, bet Gorano tautiečių muzikos kritikų pusėje – spekuliacijų apstu.
Žinoma, taip burnoti, reiškia užsitraukti panieką iš šėlusių, šokusių, dūkusių lietuvaičių pusės.
Bet kai išverčiamos folklorinės Balkanų muzikinės šaknys vien dėl show ir pasišokimo, kai galingą, jau nebe Balkanų ritmiką, skelia fonograminiai mušamieji – galimą šokti. Bet… galima ir galvą pakraipyti…
Kiek teko skaityti kitų įspūdžius iš koncerto, tai supratau, kad nelabai vakarykštis savo scenarijum skyrėsi nuo to, kuris prieš kelerius metus vyko kiek akustiškai geresnėje vietoje – Kongreso rūmuose. Įdomu, kaip pasisekė makrokoncertui su publikos surinkimu šį kartą – anas koncertas, kiek pamenu, buvo priskirtas prie neatsipirkusių.
Gerokai nustebau, kad krizės dar šiame koncerte nė pėdsako. Salė užpildyta. Aišku, netrūko MIELES išdalintų kvietimų…
Nors garso stiprinimas neatrodė įspūdingas prieš koncertą, jo metu teko pripažinti, kad to ko siekė orkestras, pasiekė – garsas „galina banga” užliejo visus Utenos rūmus. T
mušamųjų dalis tik buvo fonograminių, kai kuriose dainose pats ritsmas, šiaip gyvut gyvutėliai kapojo tą būgną ir metalofoną :))tos šaknys išverčiamos, bet reik pripažint, kad išverčiamos tikrai kokybiškai (mano akimis žiūrint, netikit? palyginkit su mūsų Folkšoku :) Kongresų rūmai gal ir geresnė vieta akustiškai, bet UPA irgi gerai visai + pašėlt galima buvo iki soties :) tik šėlo daugiausiai jaunimas, ko norėt, lietuviai išvis retai šėlsta, o dar kai publika vieni intelektualai :))
(atsiprašau, dažnokai man berašabnt, užsilenkia ir įsirašo atmintin). Turėjome reikalą su profesionalais, kurie supranta, kad dūdų orkestras turi būti įgarsintas individualiai, o ne bendrais mikrofonais. Keistas buvo mušamųjų išsprendimas – kaip vaikams pateiktas bosinis dūdų orkestro būgnas, imituojant, jog jis užtikriną visus orkestro mušamuosius. Superžvaigždūnas Goranas akivaizdžiai demonstravo nepajėgyste ką nors grojant gitara. Įspūdis, kad instrumentas ant jo kelių – tik rekvizitas. Kaip ir keista, kaip išgėrusio, dirigavimo ta laisva ranka maniera (mat gitara, tai negrojo). Tiesa, kažkokius akordus išgavo, kai atliko a la L.Cohen stiliaus dainą. Bet ir tai žiūrėdamas iš arti, nebuvau tikras dėl fonogramos… Kažkiek pabarškino mokykliniu metalofonu, bet greit jį perdavė voltornistui…
Bulgarių moteriškių duetas kniso vienabalsišku dainavimu. Ką darysi, gal tik taip ten ir dainuoujama duetu…
Tačiau į tai nekreipiant dėmesio, pasišokti buvo galima užtikrintai (y)
Man kur kas geriau šokti būtų su to paties dvasingumo james last orkestru. Jis neįmituoja tautinių, tradicinių muzikų, o ima pop muziką. Atlieka neprastesni pūtikai negu pas Goraną pop standartus, neapeliuoja į kažkokius liaudies muzikavimo tradicijas, tautinius rūbus ir jei reikia kelių mušamųjų sekcijų, tai jos ir yra koncerte… Ir jei varo bavariškas polkas ar rusišką kalinką, tai niekam nekils mintis, jog pristatomos liaudies ištakos. Vien pramoga…
Gaila, kad prieš kelerius metus dar nebuvo G., tad neturiu kur nors raštiškai nusėdusių atsiminimų apie ankstesnę G.B. viešnagę Lietuvoje, bet faktas, kad jokių priekaištų tada neturėjau. Net ir trim kartu su G.B. traukusiom moteriškaitėm :)
giliai kapstantis po esmę, tai tu A esi teisus, bet jei žiūrint į tą patį koncertą kaip į pramogą, tai ji buvo tikrai gera, pasišokau atsakančiai :)
o dėl gitaros, kiek žiūrėjau įrašėlių visokių, tai ji visuomet ant jo kelių kaip butaforija būdavo, tas dirigavimas irgi simbolinis daugiau, bet vėlgi Goranas yra Goranas :)
Sutinku su tavim, Tadai. Jei žiūrėsime noro padūkti, išleisti energiją, tai tas galingas pučiamųjų sekstetas (oi, myliu akustinius pučiamuosius!), tai koncertas – coolinis.
Tačiau aš pradėjau žiūrėti į koncertą be tų norų, o bandydamas paneigti visiškai prastą įspūdį, kurį susidariau per paskutinę Euroviziją, kai Gorano orkestras buvo svečio teisėmis kai vyko balsų skaičiavimas. Užsikabliavau, žvelgdamas iš arti į SHOW, ir niekaip negalėjau išvengti įspūdžio, kad – tas pats.
Kažkaip silpniau vertinu koncertus, matomus Lietuvoje, kai patiri, jog atlikėjai nieko nedaro kito, kaip tik skelia SHOW. Todėl netapo tas marketinginis menas tokiu artimu man…
Bet, kartoju, dėl galimybės šėlti, atsipalaiduoti, koncertas tikrai vykęs…
Pasidarė įdomu, kurie koncertai, vykę Lietuvoj, tau patenka tarp geriausių? :)
Chris Rea, Robert Plant, Bob Dylan, Billy Idol, Joe Cocker, Steve Vai, Simply red, Def Lepard, Jethro tull, Katie Melua, Patricia Kaas, REM, Whitesnake, lordi – čia tik LT didžiuosiuose rūmuose, kuriuos atsiminiau. Būta iš principo gerų (Gotan Project, Lenny Kravitz), kurie sugadinti tapo dėl blogo garso. Kai ką, aišku praleidau.
Neminiu jazz pakraipos bei atvirose erdvėse.
Dar viena problema su Gorano Bregoviciaus orkestru.
Kolektyvas aiškiai „atpylė numerį”. Pagrindinis ir didžiausias show elementas – galingas garsas ir šauni ritmika. Jeigu pūtikai ir buvo dar stipresnė show dalis, tai tik ne jų elgesys. Ne vieną mačiau šokių koncertą. Ir ten privalu negrojantiems tuo metu muzikantams-aktoriams šokti daugiau nei žiūrovui. Čia sekstetas stovėjo kaip kuolą prariję. Iš vokalisčių viena džiūgavo kūnu ir šypsena, kita tik šypsena – džiūgauti kūnu trukdė antsvoris.
Priekaištų negali būti pagrindiniam solistui – jis darbavosi už du sėdėdamas.
Panašiai buvo su PET SHOP BOYS. PAULIUS pasipiktino „numerio atpylimu”, nes buvo juos matęs anksčiau bei kitos priežastys susidėjo. Aš, kadangi gerai mačiau jų teatrališkas pastangas (kad ir naivias, bet kiti kolektyvai nė to nepadaro), tai likau visai patenkintas reginiu.
Goranas man blogai suveikė, nes jojo visame koncerte ant to paties varinių instrumentų dermės ir aranžuotės arkliuko, o ta lyrika, kurią jis įvedė kartą į koncertą, įtraukdamas dainuoti publiką, nėra man įdomiausia sritis (turiu galvoje publikos dainavimas). Be to, manau, kad ne jo ten kūrybos daina buvo?
Visiškai pritariu dėl Robert Plant, Billy Idol, Def Leppard, Katie Melua, Whitesnake. Lenny Kravitz mano akimis ir ausimis žiūrint irgi buvo superinis, nu gal garsas kažkiek šlubavo, bet aš jau skraidžiau, nors prieš koncertą su Lennio kūrybą buvau susipažinęs paviršutiniškai. Dėl R.E.M. tai irgi buvo jėga, tik gal kažkiek geresnės atmosferos tikėjaus. Šiaip kaip geriausią koncertą ant LT žemės galėčiau vardint Bryan Adams, buvo kažkas daugiau nei koncertas :)
dar įdomu pakalust būtų tų, kurie domėjos Gorano kūryba? daug dainų koncerte buvo iš naujo albumo? nes laikau prieš akis dabar setlistą ir tik kokį trečdalį randu dainų nete iš jo, kai kurių ne tik kad įrašų nėra, bet net autorystė Bregovičiui nepriskiriama ( pvz. Durdevdan). Ir gal žinot kokia/kieno daina buvo ta rami, kur prašė publikos ne plot, o pritart balsu? :)
Aš tai balsuočiau už L.Coheną. Velniškai panaši į jį ir girdėta. Bet dainų pavadinimais nesidomiu…
Dėl B.Adamso, nė kiek neabejoju. Mat, girdėjau pabaigos kavalkus išorėje. Į vidų patekt nepavyko, nes tą vakarą buvo superinis Kubos džazmeno ARTURO sANDOVAL koncas operhauze, tai atvykau prie Utenos Adamso finalui, bet rūgštele, nėjo niekaip patekt į vidų…
Na, po to, buvo ir dalyvavusių koncerte atsiliepimai. Ir nuotykis su „žemai kritusia” mergina… O g-taskas išdėjo į šuns dienas mintis, kad tokių seniai žinomų ir nesikeičiančių veikėjų koncertai gali būti įspūdingi…
Ai tas g-taskas, tai jam sportiniai šokiai ne kultūra, tai vynas kultūra, tai dėl Bryan Adamso neina iš proto – vis kitaip negu pas normalius žmones :)
ėė, sportinius šokius vaiksytėj pats visą mėnesį kultyvavau :)) nevarykit, odėl Adamos koncerto, tai matyt G-taškas jame nebuvo, dėl to ir varo :))pats ėjau į koncą be emocijų, bet po jo emocijos dar šiandien nesibaigia :D
p.s. Arūnai,
ta daina buvo This Is A Film, Bregovičiaus su Iggy Pop ;)
Kam eiti į arklidę klausytis koncerto, kurį prieš beveik dešimtmetį esi girdėjęs nepalyginamai malonesnėje aplinkoje – Žalgirio stadione? Koncertas arklidėje iš esmės nėra „g.eros naujienos”, net jeigu ten kažkur ir galima rasti tą stebuklingą g-tašką (šiuo atveju, gero garso tašką).
dėl garso gal ir geriau stadionas, bet dėl tos arklidės, tai manau Žalgirio stadione ji daug didesnė :) o be to, atlikėjo talentas spindi iš po bet kokio š :P + tokie atlikėjai kaip Adamsas nesensta, o tobulėja. taigi pauliau turėtum gailėtis, kad nebuvai :)
Tadai, kalbi kaip kokia įsimylėjusi paauglė :) Ką Adamsas sukūrė po 1997? MTV unplugged buvo paskutinis klausomas jo daiktas.
Atlikėjo talentas nespindi bet kokiame š ir arklidė yra puikus to pavyzdys. Prie to dar pridėkime „karštus” lietuvius ir visi koncertai galutinai užgęsta. Bendrai, man Žalgirio stadiono koncertai (Sting, A-ha, Pet Shop Boys, (iš dalies) Adams atrodo bene labiausiai vykę iš vykusių Vilniuje.
Ką L.Cohenas gero pastaraisiais metais sukūrė, kad taip čia girtas buvo jo koncertas?
Utena, senai jau nebe arklidė. Tą galėjai suprasti jau vien iš CH.Corea koncerto.
Bregovičius, iš pirmo vaizdo, rodosi visai nedėjo pastangų dėl įgarsinimo. O kas sako, kad blogai ar ne kaip girdėjosi?
Makrokoncertas išėjo iš Siemenso ir Utenoje jo koncertai būna kokybiški…
Taip gali klausti ir ką iš viso gero L.Cohenas sukūrė? :))) Nelygink tokių žmonių, kaip Bob Dylan, Leoanard Cohen ar Johnny Cash, kurie savo lygį visada išlaikė su kažkada punkais ir rokeriais tokiais kaip Bryan Adams ar A.M., kurie regis niekaip nereguoja į tai, kad jų muzika jau seniai neatitinka jų amžiaus.
Dėl arklidės aš, aišku, turėjau omeny Siemens – neseku, kur vyksta nioliktas Stingo ir Adamso pasirodymas.
Būtent Tomas ir nori pasakyt, kad B.Adams įrodė Utenoje, kad „savo lygį” irgi išlaikė. Jeigu minimų IŠ PRINCIPO negalima lyginti (kūrybiniai principai ir jėga skirtingi), tai jų negalima lyginti nei ankstyvojoje jaunystėje, nei dabar, nei niekada. O kad neseki kur kas koncertuoja, tai nebūtinai sales, kuriose nebūni, vadinti arklidėmis ;)
Kiek Adamsas „išlaikė” lygį man aišku pagal tai, ką jis įrašo šiomis dienomis studijoje, o tai yra visiški niekalai. Dar ne dinozauras BA, bet jau mažas dinozauriukas tai tikrai… O ar išlaiko koncertinį lygį, tai irgi verta kalbėti tik su tais, kurie girdėjo BA ir 1999 ir 2007.
Arklide vadinu Siemensą, o jeigu norisi galvoti taip, kaip norisi galvoti, tai nebūtina to rašyti viešai ;)
Tai ką parodė Vilniuje Bob Dylan, buvo baisiai kuklu. Aš kaifavau vien dėl to, kad radausi arti jo. Kas buvo toliau, liko „nepagavę” koncerto ir nesupratę intravertiško menininko. Country stilius ir gargaliavimas vietoje dainavimo darė koncertą keistą.
Neklausau jokių įrašų, juolab B.Adams naujų. Bet ta atmosfera, tas gaivališkas jaunimo džiūgavimas, kad buvo Bryano koncerte, liko nepaprastu atsiminimu visiems. (B.Adamsas niekada nebuvo išskirtinis man, išskyrus pagarbą melodistui, be kurio nebūtų pvz. filmo Don Juan DeMarco)