FREDRIK – Flora [2011; The Kora Records]

Asmeninis geriausias praeitų metų albumas „Trilogi“ turi tęsinį — švedai Fredrik jau paleido į pasaulį trečiąjį albumą, pavadintą „Flora“. Šis įrašas asmeniškai ypatingas ir tuo, kad materialus albumo pavidalas buvo užsakytas dar neklausius nei vieno kūrinio — toks vienetinis atvejis per kelerius pastaruosius metus reiškia arba besąlygišką ir vienatinę meilę, arba šimtaprocentinį tikėjimą, kad nėra jokių požymių, jog Fredrik galėtų pasukti radikaliai kitokia muzikine kryptimi ir gebėtų nuvilti taip, kad būtų gaila išleistų keliasdešimt litų.

Kokybiško albumo nuojautą palaikė ir pernai išėjęs trumputis trijų kūrinėlių „Origami EP“ (2010). Šis mini albumas, skambantis jau pažįstamais garsais, pateikė kolektyvo naujieną — prie Fredrik‘o Hultin‘o ir Ola Lindefelt‘o tandemo prisijungė naujas narys, instrumentalistė Anna Moberg, kuri ne tik brauko gitaros stygas ir maigo korgo klavišus, bet įneša projektui naujo moteriško vokalo, girdimo „Dance of the Peacock Phantom“ ir „White on White“.

„Flora“ — kiek daugiau nei pusvalandis mistiškos ir didingos kelionės po garsų ir teksto samplaiką. Tie patys Fredrik. Tik dabar jie trise pina daugiasluoksnį muzikos audinį. Albumo nuotaika šiek tiek ūmesnė, audringesnė, negu jos pirmtakų, jausmas — lyg šiltą vasaros naktį būtų užklupę žvarba ir aštrus vėjas, kartu atnešę senas, pasakų knygose neberandamų pasakų, nuotrupas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=AtoLmXBB6hM

Inventress Of Ill (viena geriausių albumo kompozicijų)

Niekur nedingęs gūdumas ir paslaptingumas sekamas ne tik trijulės balsais. Tiesa, kaip ir anksčiau pagrinde sakmes seka vyriškiai ir sklandančios laumės, moteriškas naujos narės vokalas tik minimaliai šmėžuodamas pritaria antruoju balsu, padailina ir paįvairina vienlytį dominavimą. Nėra ko slėpti, norėtųsi, kad Anna Moberg fėjiškas dainavimas būtų gavęs daugiau vietos šiame nežemiškų balsų chore. Bent tiek, kiek buvo minėtame „Origami EP“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=r-0pwuAQmIA&feature=related

Rites Of Spring

„Flora“ muzika nėra bežadė. Visais tais ūkavimais ir šlamesiais elektroniname postrokiniame folko brūzgyne trijulės išgaunamas skambesys atrodo kaip augalų (trifidų) skleidžiami garsai. Lyg ne muzikos instrumentai būtų panaudoti: albume skambantis citros, švilpukų, senų sintezatorių, elektrinių ir akustinių gitarų, lamelofonų, balalaikos, violončelės, kalimbos, medinių plaktukų, vėjais švilpaujančių laukų, neatpažįstamų stiklinių objektų perkusijos miksas skamba lyg natūralios, laukinės gamtos, floros, skleidžiamų garsų dokumentika, papildyta mistinių būtybių nežemiškais balsais.