Mirti lengva, o pasiekti pergalę sunku.

Na ką, turime dar vieną tomelį iš neaišku kada užsibaigsiančios epopėjos. Tiksliau, to tomelio lietuviškai kol kas tėra tik pusė, nes leidykla nusprendė penktąją „Ledo ir ugnies giesmės” ciklo dalį „Šokis su drakonais” skelti per pusę ir pateikti skaitytojams pirmąją dalį, pavadintą „Sapnai ir dulkės”. Nieko čia baugaus ir erzinančio, nors, tikėtina, atsiras ne vienas, bandantis apšaukti leidėjus pasipinigautojais. Žinoma, bus ir nepatenkintųjų kalbose krislas teisybės, tačiau ne mes vieni pasirinkome tokį leidimo būdą, nes kūrinėlis su virš tūkstančiu puslapių taip lengvai nesilaiko rankoje ir nepasiduoda sparčiam vertimui. Aš šioje situacijoje įžvelgiu net gerąją pusę – bus galima burnoti, kad „Alma littera” leidžia per lėtai, o ne Martinas rašo per superduper vangiai.

Apie „Sapnų ir dulkių” turinį galima šį tą pasakyti, tačiau vis tiek tai bus tik pusė „Šokio su drakonais” vaizdo, nes net paskutiniai šios knygos puslapiai ypatingos naujos intrigos neįžiebė, tačiau mes jau žinome, jog GRRM tą intrigą skaldo kiekviename puslapyje, kad ir kaip kartais erzinančiai lėtai ir tuščiažodžiaudamas.

Penktasis ciklo tomas grįžta į tą laikmetį, kur baigėsi trečiojo įvykiai. Su tais veikėjas, kurių „Varnų puotos” puslapiuose, oi, kaip trūko: kipšiškasis Tirionas, kiek nuobodokas, tačiau nuolat esantis pačių šalčiausių įvykių sūkuryje Jonas Snou ir iki jo atsibaladojęs Stanis su Melisandra, jaunikių neatsiginanti ir net apie visus pretendentus į vyrus dar nepažįstanti Daneiris bei keli kiti seniai pamiršti veikėjai, iš kurių stipriausią įspūdį padarė Smirdžius bei Branas su Co., nužengęs į pasaulio požemių karalystę.

Per pirmąją „Šokio su drakonais” pusę ir visą „Sapnų ir dulkių” apimtį ypatingų įvykių nenutinka. Net tie patys drakonai dar kol kas tik porą kartų tepaminimi, nors pagal užvadinimą galima tikėtis, kad pūsčios ugnimi ne rečiau, nei Tirionas keikiasi.

Žodžiu, Martinas toliau lyg patyręs šachmatininkas (o iš tikro gi nedaug trūko, kad šachmatai būtų likę pagrindiniu senolio pajamų šaltiniu), perkėlinėja veikėjus iš vienos savo žaidimo lentos pakampės į kitą ir leidžia pašaliečiui-skaitytojui susidaryti savą nuomonę apie nutikimus, kurie neaišku, kuo užsibaigs. Viena tik nesikeičia – atmosfera, jog viskas po senovei ritasi nieko gero nežadančios atomazgos link. Nenustebčiau, jog ciklo epilogas aprašytų kokį kataklizmą, kur, pavyzdžiui, Kiti (šie irgi vis dar neišlenda iš pusnynų) ramiai paskers visus knygos pabaigoje, per penkiasdešimt puslapių, išvardytus veikėjus ir prasidės nauja „Zombių žaidimų” era, kuriai tęsinius galės kepti Stephenas Kingas. Bet nenusifantazuojam, o tiesiog laukiame antrosios „Šokio” pusės.

Ir skaitome, nes kaip Martinas rašo:

Kol miršta, skaitytojas nugyvena daugybę gyvenimų, o neskaitantis žmogus gyvena tik kartą.

—–

Informacija apie knygą: [romanas] / George R.R. Martin, orig. A Dance with Dragons, Dreams and Dust; iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė. – Vilnius : Alma littera, 2015. – (Ledo ir ugnies giesmė ; kn. 5).– 593, [5] p.– ISBN 978-609-01-1819-1