Liūdna, kad „Baltųjų lankų“ knygynai jau pavirto į skraidančių arklių tvartus, bet džiugu, jog jau baigiasi tas knygynų laikotarpis, kai, vos įžengus pro duris, pasitinka mokyklinių pratybų sąsiuvinių krūvos. Jau galima laisviau kvėpuoti, apsidairyti ir nereikia vaikyti pardavėjų ieškoti knygos, kuri tikrai žinai turi būti kažkurioje iš perstatytų lentynų. Taip bent nutiko su bene labiausiai smalsumą tuo metu žadinusia Umberto Eco ir Jean-Claude Carrière pokalbių knyga pozityvui įkvepiančiu pavadinimu „Nesitikėkite atsikratyti knygų”.

Trumpai tariant, mėgaukitės „literatūriniu šėlsmu“ dviejų aistruolių, įtraukiančių mus į pasiutpolkę su ragučiais, kurioje kiekvienas posūkis stebina, linksmina ir moko. Mūsų geometrine progresija augančio obskurantizmo laikais šitokia knyga gali būti pats gražiausias iš visų įsivaizduojamų būdų pagarbinti dvasios kultūrą, o kartu – ir pats geriausias nevilties priešnuodis. Daugiau…

*****

Netikėtai operatyviai lietuviškai pasirodė tik šiemet originalo kalba pasirodęs pasaulinis bestseleris S. J. Watson „Kol nenuėjau miegot“. Tai skaitymo džiaugsmas, kurį, kaip bebūtų keista, galima lyginti su tokiais filmais: „Memento“, „Švilpiko diena“ ar „Repeaters“.

Britų rašytojas S. J. Vatsonas (Watson) sumanė atlikti eksperimentą ir minėtą sunkiai įsivaizduojamą akimirksnį praplėsti nuo ryto iki vakaro – maždaug tiek, kiek trunka žmogaus aktyvusis paros metas. Tokie laiko rėmai jau suteikia kur kas daugiau erdvės patyrinėti ir pafantazuoti apie psichologinę individo būseną sutrikus atminčiai – vienam iš stebuklingiausių ir paslaptingiausių žmogaus sąmonės komponentų. Daugiau… 

*****

Pagaliau lietuviškai sulaukėme dar vieno tikro trilerių meistro, Frederick‘o Forsyth‘o (prisimenate „Šakalo diena“?), romano „Afganas“ vertimo.

Romano siužetas – didžiausia „Al Kaidos“ teroristinė operacija, pranokstanti 2001 metų rugsėjo vienuoliktosios tragediją. Britų ir amerikiečių žvalgybos sužino apie rengiamą grandiozinį teroristų išpuolį, tačiau nei kur, nei kada jis įvyks, nėra aišku. Priimamas sprendimas – infiltruoti vieną savo agentų į teroristų tinklą. Geriausiai šiai užduočiai atlikti tinka buvęs specialiosios paskirties pajėgų kariškis Maikas Martinas – juodbruvo gymio (jo senelė kilusi iš Vakarų Bengalijos), mokęsis Irake, sovietų okupacijos metais Afganistane talkinęs mudžahedams, kalbantis arabų ir puštūnų kalbomis. Būtent jis turės apsimesti Gvantanamo įlankoje kalinčiu vienu iš aukštų teroristinės organizacijos vadeivų afganistaniečiu Izmatu Khanu ir leistis į pavojų kupiną, dramatišką kelionę. Daugiau… 

*****

„Orientyrų“ serijoje jau galima rasti dėmesio vertą brito Tim‘o Parks‘o romaną „Europa“, kuris 1997-aisiais pasižymėjo patekdamas į trumpąjį Bookerio premijos sąrašą.

Džeremis Marlou moderniu turistiniu autobusu vyksta iš Milano į Strasbūrą, nors šios transporto priemonės nekenčia, nes joje „daugumos troškimai yra brukami kiekvienam“, jam ji siejasi su „susibūrimais, kuriuose visi apimti tos pačios dvasios“ ir simbolizuoja vienodėjančią Europą. Nors Europa, pasak herojaus, pirmiausia buvo išskirtinumo troškimas… Džeremio kolegos, Italijos universitetuose dirbantys užsieniečiai dėstytojai vyksta Europos Teisingumo Teismui įteikti peticijos dėl, jų manymų, diskriminacinės šalies švietimo politikos. Kad delegacija atrodytų solidžiau, jie įkalba kartu važiuoti ir būrį studenčių… Džeremis netiki oficialiu šios kelionės tikslu ir apskritai abejoja tokios Europos institucijos reikalingumu, tačiau tarp keleivių yra ji. Daugiau… 

*****

Pagaliau galima imtis ir realaus Nobelio pretendento Haruki Murakami „1Q84”. Visos trys knygos jau pateiktos Lietuvos skaitytojams ir nebėra jokios rizikos, kad kuri nors dėl finansinių sumetimų liks neišleista. Išverstos ir išleistos netgi anksčiau nei Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Rašytojo fanams tikrai yra dėl ko džiaugtis.

Haruki Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną 1984-ieji. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį paslaptingai vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta… „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“ Daugiau… 

*****

Jean-Paul Sartre „Brandos amžius“ — primoji iš trilogijos „Laisvės keliai“. Didžiojo egzistencialisto pristatinėti nereikia, o jo knygos mums dar ne visos prieinamos, todėl kiekvienas naujas vertimas atkreipia tiek literatų, tiek filosofų dėmesį.

Ši knyga – iš tų, kurios auga viduje net ir praėjus kuriam laikui po jos perskaitymo, o mintys, rastos jos puslapiuose nepalieka ramybėje ir priverčia susimąstyti, kiek darai to, ko iš tiesų pats nori ar norėjai, kiek ankstenis įsivaizdavimas, kaip turi klostytis gyvenimas, iš tiesų buvo įgyvendintas? Galų gale, ar iš tiesų pasiekei tą vidinį brandos amžių, leidžiantį pasakyti, kad iš tiesų bent jau kiek priartėjai prie laisvės. O galbūt… jos nė nereikia? Daugiau…

*****

Jane Austen turi savo ratą gerbėjų, kurie su pasimėgavimu sutiks naujai lietuviškai pasirodžiusią klasikės knygą „Įtikinėjimas“. Po rašytojos mirties išėjęs romanas kartu su „Puikybė ir prietarai“ ir „„Protas ir jausmai“ patenka į geriausiųjų klasikinių kūrinių sąrašą.

Pagrindinė Jane Austen romano „Įtikinėjimas“ herojė Ana Eliot yra tuščiagarbio dvarininko, kuriam svarbus tik išorinis grožis ir blizgesys, vidurinioji duktė. Ana, priešingai nei jos tėvas, jautri ir subtili mergina. Nors Anai jau dvidešimt septyneri, ji vis dar netekėjusi, ir visi įsitikinę, kad ši moteris šeimos jau ir nesukurs. Daugiau…

*****

Jei manote, kad buvo daugiau gerų knygų, netylėkit.

Birželio ir liepos g.eros naujos knygos.