2012-ųjų spalis ir lapkritis į Lietuvos istoriją gali įsirašyti kaip laikas, kai įvyko šioks toks lūžis elektroninių lietuviškų knygų pasiūloje. Po ilgo nuobodaus štilio, “Alma littera” neišpildytų pažadų rudenį atidaryti elektroninių knygų parduotuvę su 300 knygų, buvo ir tokių nutikimų:
– Jauna leidykla “Aukso žuvys” pristatė dėmesio vertą Uptono Sinclairio istorinį romaną “Džiunglės” apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Veik kartu su popierine versija per www.skaitykle.lt buvo paleista ir elektroninė versija;
– Vytautas V. Landsbergis su savo vaikams nevaikams knygų angliškomis versijomis žengia į Apple parduotuvę iBook ir didįjį “Amazon”;
– panašiai pasielgė ir „Baltų lankų” Sigito Parulskio senesni viršeliai;
– “Obuolys” ir www.knygos.lt išmetė naujieną, jog pradeda e.knygų verslą ir ta proga vieną, tiesa, nevertą dėmesio, pristatė e.formatu anksčiau nei popieriniu.
Taigi, jaučiasi lietuviškų elektroninių knygų prekybinis proveržis ir tai puiku. Norisi tikėti, kad per ateinančiuosius metus pavyks perskaityti ir rekomenduoti kitiems nors vieną naujai išleistą elektroninę lietuvišką knygą, o kol kas žvilgtelėkime ir į popierinius viršelius, kurių per porą mėnesių prisikaupė ne tiek ir mažai.
Visai švieži ir labiausiai gundanti naujiena – jau galima ieškoti intelektualo Umberto Eco naujausiojo romano “Prahos kapinės”.
Tai naujausias autoriaus romanas, įtampos kupina šnipinėjimo, falsifikavimo ir sąmokslų istorija.
Paryžius, 1897 m. kovas. Avantiūristas, falsifikuotojas, slaptasis agentas kapitonas Simonas Simoninis savo dienoraštyje prisimena, kaip buvo įtrauktas į politines intrigas, visam laikui pakeitusias Europos ateitį.Tamsius istorijos užkulisius Simoninis stebi iš visai arti: per jo rankas pereina slapti popieriai, kuriuos žydų karininkas Dreifusas esą pardavė vokiečių atstovybei, aplinkui sukiojasi Pjemonto, Prancūzijos ir Prūsijos slaptosios tarnybos, viena per kitą rezgančios klastingus planus, masonai, jėzuitai ir revoliucionieriai – ir galiausiai į dienos šviesą iškyla įžymieji Siono išminčių protokolai, falsifikuotas „dokumentas“, pasakojantis apie pasaulinį „žydų sąmokslą“. Šie fatališki „protokolai“ – dar viena knyga, kuri žudo (pamenate „Rožės vardą“?). Daugiau…
—
“Tyto alba” toliau džiugina Nobelio laureato Orhan’o Pamuk’o vertimais – šįkart romanu “Mano vardas Raudona”.
1591–ieji, apsnigtas ir paslaptingas Stambulas. Iš šulinio gilumos mus pasiekia nelaimingo nužudytojo balsas. Jis žino, kas ir kodėl jį nužudė: už sąmokslą prieš visą Osmanų imperiją, prieš savo religiją, savo tradicijas, savo kultūrą. Žudiko vardas visiems žinomas, tačiau jis skaitytoją vedžios už nosies iki pat paskutinio puslapio…
Ši knyga – kaip partitūra, kurią atlieka dvidešimt vienas veikėjas: žudikas ir auka, gyvieji ir mirusieji, tapytojai ir miniatiūrų personažai, įsimylėjėliai, mirtis ir šėtonas. Penkiasdešimt devyni pasakojimai, iš kurių polifoniškai susidėlioja nepakartojama mozaika. “Mano vardas Raudona” – ir žmogžudystės istorija, ir pasakojimas apie menininkų bei iliustruotų rankraštinių knygų likimus, ir politinė alegorija, ir istorinis romanas. Tačiau raudona – ir meilės spalva. Kaip ir kiekviename tikrai gerame detektyve, šioje knygoje glūdi ir nuostabaus grožio meilės istorija – meilės ne tik knygoms, bet ir moteriai. Ir pasakojimas apie stilių bei žmogžudystę – nes kartais žmogžudys būna menininkas, ir juos abu galima atpažinti iš jų braižo. Daugiau…
—
Paskutinįjį Francoise Sagan romaną “Pasiklydęs veidrodis”, matyt, verta bus skaityti vien dėl Violetos Tauragienės vertimo.
Žurnalistė Sibilė ir jos vyras Fransua, atėję į susitikimą su Operos teatro vadovais aptarti savo verstos čekų autoriaus pjesės pastatymo, skuba teatro koridorių labirintu… Idiliška pora, daranti karjerą Paryžiaus literatūros bei teatro pasaulyje ir besididžiuojanti savo neblėstančia meile, sustoja priešais didelį romantišką veidrodį. Jaudulingas poros – dailios šviesiaplaukės ir ją apkabinusio aukšto vyro – atspindys sužadina Fransua geismą, o kažkas lyg tyčia tą akimirką užgesina šviesą…
Susitikimas su teatro savininkais, Anri Bertomjė ir buvusia aktore Muna Fogel, turtingo pramonininko našle, neseniai grįžusia į Paryžių, Fransua ir Sibilę nuvilia: Muna galvoja apie kitokią pjesės interpretaciją, pataikaujančią publikos skoniui… Bet Fransua nepraranda vilties ir vėl susitinka su ekstravagantiškąja Muna, dvidešimt metų vyresne už jo žmoną, šįkart akis į akį… Daugiau…
—
Jau lietuviškai ir kiek nestandartinis Margaret Atwood romanas “Tarnaitės pasakojimas” – distopiškas futuristinis pasakojimas, kritikų lyginamas su George’o Orwello “1984” ir Aldouso Huxley’io “Puikiu nauju pasauliu”.
Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso
iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos.
Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Daugiau…
—
“Metodika” leidžia susipažinti su Sebastian Barry romanu “Pažadėtoji žemė” (A Long Long Way), 2005-aisiais patekusiu į trumpąjį Booker’io sąrašą.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lilė ir Tadžas iš Dublino keliauja į Ameriką. Šioje šalyje jie tikisi sukurti šeimą ir pajusti gyvenimo pilnatvę. Tačiau naujajame vilties ir pavojų pasaulyje persekioja nelaimės – nužudomas Lilės mylimasis, kankina namų ir anūko ilgesys.
Tai istorija apie meilę, karą šeimą, negandas ir žmones, su kurių likimais persipynė pačios Lilės lemtis – visa tai talentingas rašytojas perteikia subtiliai, nesistengia teisti, smerkti ar kaltinti. Atskiras istorijas vienija panašūs herojai ir jų išgyvenimai, o itin subtilus pasakojimo stilius kuria neprastai jaukų ir savitą to meto vaizdą. Daugiau…
—–
ps. Įspėjame: apie tragiškai išverstą knygą Lesley Ann-Jones “Freddie Mercury. Visa biografija” – pakako knygyne atsiversti pirmą pasitaikiusį puslapį ir pamatyti kablelį tarp veiksnio ir tarinio.
