Švediškas produktas, kurį pamilti galima buvo dar pernai po pirmųjų singlų „The Night” ar „One More Time”. Visgi tai ne tas albumas, į kurį įsikerti iš pirmojo klausymo karto. Čia atvejis, kai sulig klausymų skaičiumi skambesys tik gilėja ir platėja. Tamsus, veik gotiška niauruma kvėpuojąs, indie poprokas su shoegaze ir postpunko atplaišomis. O viską į vienį įsuka aidingas tuščių angarų vokalas, kuriame pagauti žodžio pradžią ir pabaigą nėra taip lengva.
httpv://www.youtube.com/watch?v=g69EZnRKe0s
The Night
httpv://www.youtube.com/watch?v=KnBkA3ppR64&feature=related
One More Time
httpv://www.youtube.com/watch?v=TTQy37t9-HA&feature=related
In My Arms
http://www.myspace.com/principevaliente/
gal ir geri, bet labiau panorau ne jų daugiau išgirst, o bauhausus pasileist.(plius, rinkčiausi klausyt be video – visai kitokia/nekokia atmosfera bežiūrint)
gali klausyti kiek ir kaip nori. nuododylos
Po ketvirto perklausymo pasidarė nuobodu, nors pradžioje prisipažinsiu užkabino.
Tiesa, tai akivaizdus Fields of The Nephilim klonas.