Tauta nėra mirusi tol, kol jos moterų širdys yra ant žemės
Šajenų priežodis

Privalai į viską žiūrėti širdies akimi, o ne ta, kuri yra tavo kaktoje
Šlubas Briedis

Sekant vertėjos Violetos Tauragienės ir lietuviškų knygų apie indėnus pėdsakais, užsiroviau ant leidyklos “Baltos lankos” serijos “Tikrosios patirtys”, kurioje išleistas autobiografinis Mary Crow Dog pasakojimas „Lakotų moteris“. Iki šiol lietuviškai rimtesnės literatūros apie indėnus be Dee Browno „Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny“ ir Arkady Fiedlerio „Mažasis Bizonas“ buvo sudėtinga rasti.

Istorijos apie indėnus mums, gyvenantiems šiapus Atlanto, asocijuojasi su Vinetu, Harka ir Čingačguku intensyvių nuotykių fone. O kad tie visi nuotykiai kilo iš penkis amžius trukusio genocido, mes nesusimąstom, nes visuomenės informavimo priemonės apie tai tyli. (Štai žydšaudžiai dar dabar aktyviai persekiojami po visą pasaulį, o kad tai vyktų su indėnų galabytojais neteko girdėti). Tikiu, kad indėnų padėtis šiandieninėje Amerikoje nebėra tokia tragiška, bet tai nereiškia, kad reikia likti kurčiais praeities neteisybėms, kurios vyko vis labiau demokratijos kaukę prarandančioje Amerikoje. Toliau skaityti MARY CROW DOG drauge su Richard Erdoes “Lakotų moteris” →