VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2019: knygų naujienos ir renginiai


Leidykla „Alma Littera“

JAUME CABRE „Eunucho šešėlis“

2016 m. Lietuvoje išleistas žymaus Katalonijos rašytojo Jaume Cabré romanas „Prisipažįstu“ užkariavo skaitytojų širdis ir Lietuvos vertėjų sąjungos tais pačiais metais buvo įtrauktas į vertingiausių verstinių knygų sąrašą. Abejingų nepaliks ir naujausias šio rašytojo kūrinys – „Eunucho šešėlis“.
Jaume Cabré romanas „Eunucho šešėlis“ – graudi ir savaip sąmojinga istorija, sukrečianti įvykių griūtimi bei įsimintinais veikėjų paveikslais. Šis romanas – taip pat ir savotiška pagarbos duoklė austrų kompozitoriui Albanui Bergui, jis parašytas pagal jo Koncertą smuikui ir orkestrui, kurį kompozitorius paskyrė savo mylimosios prisiminimui.

FERNANDO ARAMBURU „PATRIA“

Skaitytojų ypač gerai įvertinta knyga pelnė Ispanijos nacionalinę prozos premiją, o 2018 m. jos vertimas į italų kalbą gavo „Premio Strega Europeo“ apdovanojimą.

Prieš daugiau nei dvidešimt metų baskų teroristinės organizacijos ETA nužudyto verslininko Čato žmona Bitorė grįžta į gimtąjį miestelį trokšdama išsiaiškinti, nuo kieno rankos žuvo jos vyras. Pagrindinis įtariamasis – ETA smogikas Chosė Mari, nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Anksčiau jo tėvai artimai bičiuliavosi su Bitorės šeima, tačiau Čato nužudymas įžiebė neapykantos ir nepasitikėjimo liepsnas. Kadaise geriausiais draugais buvę žmonės dabar gyvena savo baimių ir juodžiausių minčių kalėjimuose, o Bitorės sugrįžimas tik dar labiau aitrina senas žaizdas.

Žymaus ispanų rašytojo Fernando Aramburu kūrinyje „Patria“ („Tėvynė“) meistriškai atskleidžiamos dviejų baskų šeimų istorijos rodo, kad bėgantys metai neužgydo sielos žaizdų, o sukeltas skausmas nuodija ne tik aukų, bet ir kaltininkų gyvenimus. TJAV kabelinės televizijos tinklas HBO paskelbė, kad 2020 m. žiūrovams bus pristatytas romano „Patria“ pagrindu sukurtas aštuonių dalių serialas.

 ANTHONY DOERR „Kriauklių rinkėjas“ 

Apysakų rinkinys „Kriauklių rinkėjas“ buvo debiutinė Anthony Doerr, vėliau laimėjusio Pulitzerio premiją už romaną „Neregimoji šviesa“, knyga. Žodžio magijos meistras aštuoniose trumpose istorijose atskleidžia užburiančius pasaulius ir veda skaitytoją neįtikėtinais vidinių išgyvenimų labirintais. 

Puošniai ir meistriškai parašytos Anthony Doerr istorijos knygoje „Kriauklių rinkėjas“ kviečia į kelionę po Afrikos pakrantę, Montanos pušynus, drėgnus Laplandijos miškus, kur kraštovaizdis įkvepia ir žavi. Autorius tyrinėja įvairiausias žmogaus būsenas – metamorfozę, gedulą, trapius santykius ir lėtai gyjančias širdis… Jis leidžia gamtai užklupti veikėjus visa savo jėga. 
Kai kurie knygos „Kriauklių rinkėjas“ veikėjai patiria nepakeliamus sunkumus, kiti atranda unikalias dovanas, tačiau visus vienija nepaprasta pagarba juos supančios visatos paslaptims. 

A. Doerr „Kriauklių rinkėjas“ su pasimėgavimu ir susižavėjimu pasakoja apie mus supantį gamtos, civilizacijos ir žmogaus emocijų pasaulį bei slėpiningą meilės stebuklą. 

DOMINICO STARNONE „Raišteliai“

„Raištelių“ siužetas paremtas neištikimybės istorija: vyras palieka šeimą ir išeina pas jaunesnę moterį. Tačiau romano kompozicija šią istoriją paverčia kokia tik nori, tik ne banalia.

Jausmingai, taikliai ir autentiškai aprašytoje šeimos dramoje „Raišteliai“ D. Starnonė įtikinamai parodo, kad jokios istorijos veikėjai negali būti išskirtinai teisūs ar kalti. Nevengdamas provokuoti, bet ir ne didaktiškai autorius ragina skaitytoją neskubėti teisti ir visuomet prisiminti, kad nė vienas iš mūsų negali iki galo suprasti kito žmogaus minčių nei jo poelgių.

„Akylas ir skvarbus žvilgsnis į santuokos krizę išgyvenančią porą. Istorija žaižaruoja ir žeidžia lyg sudužusio veidrodžio šukės.“ 

HERBJORG WASSMO „Dinos testamentas“  

1890-ieji. Norvegijos šiaurė. Sustingusi akmeninėje bažnyčioje prie Dinos Grenelv karsto, jos anūkė Karna visiems susirinkusiems paliudija, kad prieš mirdama močiutė prisiėmė kaltę dėl dviejų vyrų nužudymo. Tai pranešusi mergina patiria gilų sukrėtimą ir visiškai atsiriboja nuo išorinio pasaulio tylos siena.
Nebeatpažindamas savo dukters ir nebežinodamas, ko imtis, kai Karna pamėgina nusižudyti, Benjaminas priima žmonos Anos pasiūlymą ir Ana su podukra išvyksta į Kopenhagos psichiatrijos ligoninę. Atrodo, tik ten Karna galėtų pasveikti.
Romanas „Dinos testamentas“ kupinas psichologinių įžvalgų, dramatiškos nuotaikos ir prasmės paieškų. Jo centre – stiprios, tačiau sužeistos, dažniausiai tragiško likimo moterys, kurios patriarchalinėje visuomenėje nuolat turi kautis dėl vietos. Tai ir atskira istorija apie kaltę, susitaikymą bei atleidimą, bet kartu tai Dinos šeimos palikuonių istorijos, pakerėjusios ištisas skaitytojų kartas, tęsinys.

Leidykla „Aukso žuvys“

GRAŽINA SVIDERSKYTĖ  „Lituanica. Nematoma pusė“  

Pirmą kartą „Lituanicos“ istorija nagrinėta taip plačiai: trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų.

Knygoje „Lituanica. Nematoma pusė“ įvykiai pateikti kaip duotojo politinio trilerio scenarijuje, kurio autorius nežinomas: herojai kovojo ir kentė, kirtosi jų svajos ir galios, aukšti idealai ir aktualijos. Atrodė, kad taurus ir beprotiškas Dariaus ir Girėno polėkis pakeis tautos likimo vagą, bet jų nelemta žūtis galiausiai suformavo mitą, kuriame susipainiota ir užsimiršta.

Šiame pasakojime, kaip ir šimtuose ankstesnių, „Lituanicos“ istorija tebėra paslaptinga. Skirtumas tik toks, kad iš daugelio paslapčių lieka, iš esmės, viena: kad ir kiek išryškėja „Lituanicos“ nematomos pusės, ji neįveikia laiko slenksčio. Iš senos geros istorijos, tarsi šviesa iš tolimos žvaigždės, mus pasiekia pluoštas šaltinių; kartais mokslas juos padeda išskaityti, o kartais – ne. Vis dėlto „Lituanicai“, bent aštuoniasdešimt metų buvusiai ikona ir inkognito, garbės skolą privalu grąžinti.

 WITKACY „Plėšrūniškas protas“

Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy (1885–1939) – ypatinga lenkų modernizmo ir avangardo asmenybė, ryškus ir įvairiapusis menininkas: dailininkas, fotografas, dramaturgas, filosofas, rašytojas, meno teoretikas, žmogus, mąstęs, kūręs ir gyvenęs nešabloniškai. Witkacy buvo Zakopanės bohemos žvaigždė, tačiau taip pat ir nepaprastai darbštus kūrėjas, vengęs nuobodulio ir nuspėjamumo spąstų, skeptiškai vertinęs ateitį ir pasirinkęs joje nedalyvauti.

Knygoje pirmą kartą pristatoma šio lietuviškų šaknų turinčio menininko kūryba– literatūros kūriniai, tapyba, fotografija, kiti darbai – bei ją komentuojantys lenkų ir lietuvių tyrinėtojų tekstai.

Leidykla „Apostrofa“

ZYGMUNT BAUMAN ir REIN RAUD akademinių pokalbių knyga „SAVASTIES PRAKTIKOS“   

Ar esame nulemti savo genetinio kodo, socialinių aplinkybių ir kultūrinių prioritetų – ir tik apgaudinėjami, kad galime rinktis patys? Esame ar nesame pakankamai autonomiški, kad pakeistume tai, ką mums davė likimas? Kaip atsiranda savastis? Ar ji vystosi pagal tą patį raidos modelį visose tautose, visose kultūrose, visais laikais? Ar ji pati tėra sociokultūrinis konstruktas, kurį dera regėti istoriniame kontekste? Jei taip, kas vyksta dabar – ar savasties modeliai keičiasi šiuolaikiniame pasaulyje? Ar naujosios technologijos suteikia mums daugiau autonomijos – o gal jos gundo mus atsisakyti turimų laisvių?
Čia tik dalis klausimų, kuriuos svarsto du intelektualai Zygmunt Bauman ir Rein Raud savo pokalbių knygoje SAVASTIES PRAKTIKOS.

Už šią knygą Rein Raud apdovanotas Estijos nacionaline mokslo premija .

Leidyklos renginys:

Vasario 23d. 13val. salėje 5.2

Diskusija: „Apie ką kalbasi Zygmuntas Baumanas ir Reinas Raudas knygoje „Savasties praktikos“?“

Dalyvauja: Rein Raud, Aušra Maslauskaitė, Kęstas Kirtiklis; Organizatorius: Apostrofa

Leidykla „Baltos lankos“

MATHIAS  ENARD  „Kompasas“

Sutemoms užklojus Vieną, Francas Riteris, nemigos ir neaiškios ligos kamuojamas muzikologas, lovoje praleidžia bemiegę naktį klajodamas po svaigius sapnus ir prisiminimus. Jis iš naujo apmąsto svarbiausius savo gyvenimo puslapius: neblėstantį susižavėjimą Artimaisiais Rytais, ypatingų patirčių nuženklintas keliones po Stambulą, Alepą, Damaską ir Teheraną, jo sapniškoje sąmonėje įsišaknijusius, didžiausią įtaką padariusius XIX-XX a. rašytojus, dailininkus, muzikantus, akademikus, orientalistus ir jų kūrinius. Šių apmąstymų geluonis – lyg opijaus dūmas neapčiuopiama ir tyli Franco meilė Sarai, nepaprastos erudicijos mokslininkei, tyrinėjančiai Oriento literatūrą, painius Europos ir Artimųjų Rytų ryšius.

Gaivališkas, nakties nutamsintas, muzikos prisodrintas, karčiai saldaus humoro ir meilės ilgesio perlietas, kvapą atimančios erudicijos lydimas somnambuliškas „Kompasas“ – tai kelionė po praėjusias epochas, kvietimas save suvokti per kitą, atrasti kitą savyje, nuolat ieškoti santykio tarp Rytų ir Vakarų, vakardienos ir rytdienos, tirpdyti sienas tarp šalių, kalbų, kultūrų ir laikmečių.  

K. O. KNAUSGÅRD „Mano kova. Įsimylėjęs žmogus“

Antros ciklo knygos „Mylintis žmogus“ šerdis – Knausgårdo ir jo žmonos Lindos meilės istorija, tačiau, pasakodamas apie intymiausius santykius, autorius brutaliai ir atvirai analizuoja įvairiausias kitas meilės ir nemeilės formas: vaikams, tėvams, draugams, giminėms, šaliai, kaimynui ar nepažįstamajam. Leidžiasi į skausmingas savojo „aš“ paieškas: rašymas jam – mėginimas išsilaisvinti, atsiriboti nuo kitų, kasdienybės; paliečia ir savęs pažeminimo arba išaukštinimo temas. Autorius kuria vitališką ir universalų pasakojimą apie kasdienes, mažas ir dideles, kovas, kurias mes visi kovojame diena iš dienos.

JULIAN BARNES „Vienintelė istorija“

Vienintelė istorija – ta, kuri pati reikšmingiausia gyvenime, ta, kurią iš tikrųjų verta pasakoti. Ši istorija būtent tokia: nepakartojamos ir nuolat su ilgesiu prisimenamos meilės istorija. Meilės, kuri yra aistringa, nerūpestinga, kurianti, kupina džiaugsmingos išsipildymo nuojautos ir kartu pamažu griaunanti, žlugdanti, pripildanti gyvenimą skausmo ir nevilties.  
G. SWIFT „Motinų sekmadienis“
Šiame pasakojime, kaip vis iškylančiame prisiminime ar pasikartojančiame sapne, klajojama po vienos moters gyvenimo užkulisius, grakščiai stabtelima ties esminiais XX amžiaus pirmos pusės istorijos puslapiais, oriai linktelima gęstančiam vakarykščiam pasauliui ir nepaliaujama klausti: „kaip gali tapti kažkuo, nepabuvęs niekuo?“
„Motinų sekmadienis“ – įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą.

S. KYUNG-SOOK „Prašau, pasirūpink mama“

Kai pagrindinėje Seulo metro stotyje lyg į vandenį prapuola 69–erių Pak Sonjo, jos vyras ir vaikai nieko nelaukdami imasi paieškų. Kankinanti nežinia, kaltinimai ir nesibaigiantys ginčai prieš akis atveria niekad anksčiau nesuvoktą tiesą: nė vienas jų iš tikro nepažino savo mamos. 
Keturi savitų balsų herojai, leisdamiesi į gyvai prieš akis iškylančius prisiminimus, tarsi mozaiką sulipdo iki šiol nepažinų moters, kurią vadino mama, paveikslą. „Prašau, pasirūpink mama“ – jautri, meistriškai suskambanti odė besąlygiškai meilei ir trapiems artimųjų ryšiams.

Shin Kyung-sook (Šin Kjongsuk, g. 1963) – viena ryškiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos autorių. Romanas „Prašau, pasirūpink mama“ išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių, 2011 m. įvertintas premija „Man Asian Literary“  

BOB WOODWARD „Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose“

Bobas Woodwardas daug kam gerai žinomas tuo, kad išaiškino ir paviešino „Votergeito“ skandalą (1972), kuris baigėsi prezidento Richardo Nixono atsistatydinimu. Nuo tada tiriamoji žurnalistika įgavo milžinišką pagreitį. Šįsyk B. Woodwardo taikinyje – prieštaringai vertinamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas. 
Tiriamosios žurnalistikos atstovas naujoje knygoje „Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ cituoja dešimtis slapta gautų artimiausios prezidento aplinkos žmonių liudijimų, šimtus valandų interviu, asmeninių dienoraščių įrašų bei įvairių dokumentų.

Svarbiausi leidyklos renginiai:

Susitikimas su H. Kochu – šeštadienį 14 val. 5.1 salėje. Rašytoją kalbins žurnalistas, literatūros apžvalgininkas, „15min“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. Susitikimas vyks lietuvių ir anglų kalbomis (sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą).

Susitikimas su rašytoja vyks šeštadienį 12 val. 5.3 salėje. Eliną Hirvonen kalbins literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė. Susitikimas vyks lietuvių ir anglų kalbomis (sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą).


Diskusija „Šiandienos jaunimo demonai“ vyks šeštadienį 17 val. 5.1 salėje. Mugės lankytojai galės susitikti su menotyros mokslų daktare, rašytoja Kristina Sabaliauskaite. Ji kartu su psichologe, psichoterapeute, Paramos vaikams centro steigėja ir vadove Aušra Kuriene ir vadovėlių autoriumi bei leidėju Sauliumi Žuku pakvies į diskusiją apie šiandieninės Lietuvos jaunimo emocinę būseną


Žurnalistės ir nepailstančios keliautojos Dalios Smagurauskaitės debiutinis nuotykių ir kelionių romano „Madraso deimantas“ pristatymas vyks sekmadienį 12 val. 5.2 salėje. Dalyvaus autorė, fotografė ir kelionių gidė Kristina Jasudaitė, renginį moderuos žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

Leidykla „kitos knygos“

VIRGINIJA KULVINSKAITĖ „kai aš buvau malalietka“

„kai aš buvau malalietka“ – tai rašytojos, poetės, literatūros kritikės Virginijos Kulvinskaitės (Cibarauskės) antroji knyga. Apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį Vilniuje pirmą kartą prabyla jauna moteris. Tikros istorijos, daugybė autentiškų detalių. Ir jokių pasiteisinimų.

MICHAELO POLLANO „Kaip pakeisti protą“

Naujoji Michaelo Pollano knyga „Kaip pakeisti protą“ drąsiai analizuoja, ką apie sąmonę, mirtį, priklausomybes, depresiją ir transcendenciją mums atskleidžia psichedelikų mokslas. Tai drąsus žvilgsnis į didžiulį revoliucinį potencialą, susikaupusį aplink medicininius psichedelikų tyrimus, ir kerinti istorija apie knygos autoriaus gyvenimą pakeitusias psichedelines patirtis.

STEPHEN HAWKING „Trumpa laiko istorija”

Visame pasaulyje žinomo fiziko, kosmologo Stepheno Hawkingo knyga „Trumpa laiko istorija“ pirmą kartą išleista 1988 m. ir iki šiol išlieka vienu svarbiausių leidinių apie mokslą. Milijonams skaitytojų ji paaiškina nuostabius Visatos reiškinius. Lietuviškai pasirodo pirmą kartą.

JOHNAS BERGERIS „Kaip menas moko matyti“

Britų rašytojo, meno kritiko, Bukerio premijos laureato Johno Bergerio meno kritikos knyga „Kaip menas moko matyti“ padarė didžiulę įtaką Vakarų estetikos suvokimui ir pakeitė visuomenės požiūrį į tapybą ir meno kritiką. Pirmą kartą knyga buvo išleista 1972 m., sulaukė daugelio vertimų į kitas kalbas. Ji iki šiol yra vienas svarbiausių knygų norintiems pažinti vizualiųjų menų pasaulį.

Svarbiausi leidyklos renginiai:

Vasario 22 d. 14 val. salė 5.2 Susitikimas su knygos „Jugoslavija, mano 
tėvynė“ autoriumi Goranu Vojnovićiumi
Vasario 22 d. 15 val. salė 5.1 Marinos Abramovič knygos „Eiti kiauriai 
sienas“ pristatymas
Vasario 22 d. 18 val. Forumas Susitikimas su romano „Jelgava 94“ 
autoriumi Jāniu Joņevu
Vasario 22 d. 20 val. salė 3.2  Michaelo Hardto ir Antonio Negri 
veikalo „Imperija“ pristatymas
Vasario 23 d. 11 val. salė 1.2 Stepheno Hawkingo knygos „Trumpa laiko 
istorija“ pristatymas
Vasario 23 d. 13 val. salė 1.2 Michaelo Pollano knygos „Kaip pakeisti 
protą“ pristatymas
Vasario 23 d. 19 val. salė 5.2 Virginijos Kulvinskaitės knygos „Kai aš 
buvau malalietka“ pristatymas
Vasario 23 d. 20 val. salė 5.1 Yuvalio Harario knygos „21 pamoka XXI 
amžiui“ pristatymas

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS LEIDYKLA

ROY JACOBSEN „Balta jūra“ 

Vos pasirodęs tarptautinio susidomėjimo sulaukęs norvegų rašytojo Roy Jacobsen romanas „Neregimieji“ užkariavo Lietuvos skaitytojų širdis. Tad antrąją romano dalį „Balta jūra“ Vilniaus knygų mugėje pristatys pats autorius!

Roy Jacobsen – vienas garsiausių ir įdomiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų, apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – prestižine Norvegijos kritikų premija. Kritikai jo kūrinius vadina didelės meninės įtaigos saga, paprastumo ir skaidrumo šedevru. Susitikimą su rašytoju ves literatūros kritikė Jūratė Čerškutė. (Nuotraukos autorė Agnete Brun).

TARA WESTOVER „Apšviestoji“

„Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė meistrišką, nepaprastai brandų, universalų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti.  

LISA WINGATE  „Kol nepriklausėme jums“

Remdamasi tikrais, vienais skandalingiausių JAV istorijoje įvykiais, – kai Memfyje įkurtos įvaikinimo organizacijos direktorė Džordžija Tan (Georgia Tann) grobdavo neturtingųjų vaikus, ir juos vėliau parduodavo į įvairiausius Amerikos kampelius pasiturinčioms šeimoms, – autorė pateikia jaudinantį, pribloškiantį, o podraug ir įkvepiantį pasakojimą, primenantį mums, kad net ir žengiant įvairiausiomis kryptimis vedančiais keliais širdis niekada nepamirš, kas mes esame iš tiesų.

Lisa Wingate – buvusi žurnalistė, įkvepianti viešojo gyvenimo komentatorė, parašiusi per dvidešimt sėkmės susilaukusių romanų. Jos kūriniai buvo nominuoti daugybei apdovanojimų ir nemažai jų pelnė, iš kurių verta paminėti The Oklahoma Book Award, The Carol Award, The Christy Award, ir The RT Reviewers’ Choice Award. „Kol nepriklausėme jums“ – didžiulės sėkmės JAV ir visame pasaulyje sulaukęs kūrinys, ilgam įsitvirtinęs perkamiausių knygų sąrašuose ir iki šiol tebekeliantis nemaža diskusijų.

Svarbiausi leidyklos renginiai

Vasario 23d.

14–17 val. Leidyklos stende su skaitytojais bendrauja ir autografus dalija Arvydas Anušauskas.
17 val. FORUME. Susitikimas su norvegų rašytoju, romanų „Neregimieji“ ir „Balta jūra“ autoriumi Roy Jacobsen. Moderuoja Jūratė Čerškutė. (renginys lietuvių-norvegų kalba)
19 val. FORUME. Susitikimas su prancūzų rašytoju, romano „Toks ponas Piekielnis“ autoriumi François-Henri Désérable. Moderuoja Dainius Gintalas. (renginys lietuvių-prancūzų kalba)
20 val. Rašytojų kampe. Naujausios poetės Giedrės Kazlauskaitės knygos „Gintaro kambarys“ pristatymas. Dalyvauja autorė, moderuoja Laima Kreivytė.

LEIDYKLA „TYTO ALBA“

MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENO „Praeis“.  Knygos dailininkė Ilona Kukenytė


Marius Povilas Elijas Martynenko literatūros pasaulyje debiutavo praėjusiais metais išleisdamas poetinės prozos knygą „Be penkių pasaulio pradžia“. Debiutas sulaukė daug dėmesio, tad antroji knyga labai laukta. „Praeis“ – taip pavadinta nauja gyvenimiškų esė knyga, taip vadinasi ir autoriaus tinklaraštis. 

M. P. E. Martynenko kūryboje labai atvirai ir nuoširdžiai kalba apie pačias įvairiausias, nelengvas gyvenimo patirtis. Mėgstamiausias užsiėmimas laisvalaikiu – išlikti – ant knygos viršelio rašo autorius.

NORA IKSTENA „Motinos pienas“

Nora Ikstena (g. 1969 m.) – šiuo metu žymiausia ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių rašytoja, 16 knygų autorė. Vienas garsiausių N. Ikstenos romanų – „Motinos pienas“, išverstas į vokiečių, estų, makedoniečių ir anglų kalbas, 2015 m. įtrauktas į Latvijos Metų knygos trumpąjį sąrašą.
Iš pirmo žvilgsnio tai – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969–1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.

SARAH BAKEWELL „Egzistencialistų kavinėje“

Sarah Bakewell (Sara Beikvel) – britų filosofė, trijų bestseleriais tapusių biografinių knygų autorė. „Egzistencialistų kavinėje“ – ketvirtoji jos knyga, „Guardian“ ir „New York Times“ nominuota kaip viena geriausių 2016 m. negrožinių knygų.

Egzistencializmo pradžia užfiksuota tiksliai: 1933 m., kai viename Paryžiaus bare trys draugai susitiko išgerti abrikosų kokteilio. Tai buvo Jeanas-Paulis Sartre’as, Simone de Beauvoir ir Raymond’as Aronas, kuris užsidegęs pasakojo tuodviem apie naują Berlyne populiarią kryptį – fenomenologiją. „Jei esi fenomenologas, gali kalbėti apie šį kokteilį ir iš to padaryti filosofiją!“, – pasakė Aronas. Ši frazė ir įžiebė kibirkštį, iš kurios kilo egzistencializmo gaisras. „Egzistencialistų kavinėje“ telpa viskas: maištinga jo plėtra Antrojo pasaulinio karo metais, įtaka antikolonializmui, feminizmui, LGBT judėjimui. Supindama biografijas su filosofija, autorė prikelia ir atgaivina egzistencializmą su visomis jo kūrėjų ir sekėjų tarpusavio kovomis, romanais ir maištais. Prieš mus kaip gyvi iškyla žmonės, bandę atsakyti į klausimus – ką reiškia autentiška būtis po Dievo, ką reiškia laisvė ir atsakomybė.

JONATHAN BLACK „Slaptoji pasaulio istorija“ 

Ar tikrai slaptosios draugijos valdo pasaulį? Kodėl Niujorko centriniame parke XIX a. buvo pastatytas egiptiečių obeliskas? Kas suteikė Kolumbui jėgų leistis į kelionę? Ką žinojo Dante? Kodėl buvo balzamuotas Leninas? Kaip slaptasis mokymas paveikė JAV administracijos užsienio politiką Vidurio Europos atžvilgiu? Koks likimas laukia pasaulio?

Knygoje – okultizmas ir ezoterika, tamplieriai ir rozenkreiceriai, iliuminatai ir dievai, perdavę savo žinias išrinktiesiems, rašytojai ir dailininkai, kuriems buvo atskleistos paslaptys. Autorius kalba apie Kabalą ir ezoterinį budizmą, senovės graikų ir romėnų misterijas, gnosticizmą ir neoplatonikus, „Tūkstančio ir vienos nakties“ istorijas, Tomą Akvinietį ir Rogerį Baconą, Danteʼę, Renesanso misticizmą, Rabelais, Isaacą Newtoną bei okultines naujųjų laikų mokslo bei modernybės šaknis, laisvuosius mūrininkus, mistikus, okultinį bolševizmą, o užbaigia savo tyrimą Naujosios Jeruzalės laukimu.

DAVID MITCHELL „Prižiūrėtojas“

Okinava, Tokijas, Honkongas, Kinija, Šventasis kalnas Mongolijoje, Sankt Peterburgas, Londonas, Airijos sala, Niujorkas – devynios vietos. Devyni pasakotojai. Seksuali Ermitažo prižiūrėtoja, sektantas Okinavoje, jaunas džiazo mėgėjas iš mažutės plokštelių parduotuvės, sukčius britų teisininkas Honkonge, geniali fizikė Airijoje, senutė Kinijoje, bekūnė dvasia Mongolijoje, naktinės radijo laidos vedėjas Niujorke. Kas juos sieja? Kiekvienas pasakoja savo istoriją, kuri prasideda Okinavoje, ir veiksmas toliau slenka vakarų link pagal saulės judėjimo trajektoriją.

Romane nėra nieko atsitiktinio: iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodančios skirtingų žmonių istorijos yra neatsiejamai susipynusios. Tarpusavio sąsajų daugėja, kol galiausiai viskas susidėlioja į paveikslą – apgalvotą ir pribloškiantį reginį – nutapytą intelektualiai ir su didžiule išmone. Vaizdą, kuriame kiekviena detalė turi savo vietą. Vaizdą, kur kiekvienas įsivaizduoja esąs savo likimo šeimininkas, kol nepaaiškėja, kad pasaulis – tai didžiulis žvėrynas. Ir kad visus stebi Prižiūrėtojas. O kas prižiūri jį? Nereikšmingas vieno veikėjo poelgis tampa esminiu kitos istorijos veiksmu. Ir katastrofos nuojauta vis stiprėja.

CLAUDIO PAOLUCII „Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio“

U. Eco buvo ne tik pasaulinio garso rašytojas ir semiotikas, bet ir, anot C. Paolucci, neeilinis mokytojas. Šios biografijos autorius buvo vienas iš paskutinių jo studentų, o vėliau ir kolega, tad ši knyga ne tik priartina skaitytoją prie kolosalaus U. Eco intelektinio palikimo, bet ir leidžia pažinti jį kaip gyvą, šmaikštų, mėgstantį bendrauti žmogų. C. Paolucci apžvelgia mokslinę U. Eco karjerą, aptardamas svarbiausius jo veikalus, padariusius neabejotiną įtaką pasaulio intelektinei raidai. Jis išskiria ir komentuoja vidines rašytojo mokslinėje veikloje praktikuotų įvairių interesų sąsajas: semiotinės teorijos ir romanų rašymo, komunikacijų analizės ir meilės viduramžiams. „Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio“ – susižavėjimo ir pagarbos kupinas pasakojimas apie mokytoją, intelektualą, enciklopedistą, mistifikacijų mėgėją, pasaulinio masto mokslininką ir rašytoją, padariusį didžiulę įtaką XX a. literatūrai. Žmogų, sukūrusį Viljamą iš Baskervilio ir Jakopą Belbą, atvėrusį viduramžių estetikos grožį ir popkultūrą pavertusį mokslinio tyrimo vertu objektu. Čia aptariama ne tik akademinė U. Eco karjera ir semiotikos teorija, čia galima sužinoti ir kaip garsusis mokslininkas bendravo su savo studentais, koks buvo mėgstamiausias jo gyvūnas – ir kodėl.

EGLĖ GERULAITYTĖ  „Amerika be dangoraižių“ 

„Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Navahų legendos, aligatorių medžiotojai, vudu raganos, Niufaundlando žvejai, Meksikos ir Gvatemalos indėnai, uždaroji socialistinė Kuba ir paslaptingos Karibų salų gentelės – visos šios istorijos, tikros ir nepadailintos, keistos ir kasdieniškos, knygoje atgyja kelionių dienoraščio forma.

Tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters „atėjimo į amžių“ ir savo vietos po saule paieškų metraštis.

Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia?

Svarbiausi leidyklos renginiai:

Šeštadienį 13 val. 5.1. salėje vyksiantį dviejų puikių autorių N. Ikstenos ir Danutės Kalinauskaitės susitikimą vėliau progą pamatyti turės ir LRT žiūrovai.
Mugėje autorė pristatys didelio tarptautinio dėmesio sulaukusį romaną „Motinos pienas“.

Net iš saulėtų Havajų atskrenda Vaiva Rykštaitė, kurios pernai pasirodžiusi knyga „Pirmąkart mama“ sulaukė didelio dėmesio. Sekmadienį 14 val. 5.1. salėje drauge su Beata Nicholson jos kalbėsis apie tai, kaip vaiko gimimas tampa galimybe iš naujo permąstyti pasaulį.

Sekmadienį 15 val. 5.2. salėje kitokią Šiaurės Ameriką pažinti kvies keliautoja, žurnalistė Eglė Gerulaitytė. Antroji autorės knyga „Amerika be dangoraižių“ gimė iš netikėtumų, išbandymų ir atradimų kupinų kelionių motociklu. Juk kelionės – ne tik įveikti kilometrai, bet ir laikas atrasti save.

Itališkos dvasios ir temperamento į knygų mugę sekmadienį 13 val. 5.1. salėje įlies autoriai, žurnalistai Jurga ir Paulius Jurkevičiai, kurių „Romanas su Italija“ tęsiasi jau ketvirtį amžiaus.

Vokietijoje gyvenanti rašytoja Lina Ever 2017 metų rudenį su kunigu Algirdu Toliatu ir fotomenininku Algimantu Aleksandravičiumi leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Dailininkų keliu Malerweg Saksonijos Šveicarijoje. Iš kelionės patirčių gimusios knygos teksto ir fotografijų autoriai šeštadienį 18 val. Forume pasidalins kelio patirtimis.

Leidykla „Sofoklis“

ZERUYA SHALEV „Skausmas“

Praėjo dešimt metų nuo teroristinio išpuolio, per kurį Irisė buvo sunkiai sužeista. Vis dėlto moterį kamuoja ne tik fizinės kančios. Netikėtai į jos gyvenimą sugrįžta jaunystės dienų mylimasis Eitanas. Jo pasirodymas pažadina giliai viduje tūnojusias nuoskaudas dėl nutrūkusių santykių, kartu priversdamas atgimti ir niekur nedingusius jausmus.

Zeruya Shalev (g. 1959) – šiuolaikinė Izraelio rašytoja, pelnytai laikoma viena geriausių savo kartos autorių. Jos knyga Meilės gyvenimas (Sofoklis, 2017) sulaukė didelio susidomėjimo, todėl lietuvių skaitytojams pristatomas antras romanas. Jame pasakojama tikru įvykiu paremta istorija, kai, nuvežusi vaiką į darželį, grįždama namo Z. Shalev buvo sužeista susisprogdinusio savižudžio.

VITKORAS PELEVINAS „iPhuck 10“

Porfirijus Petrovičius – „niekis“ ir drauge „esmas“, kylantis iš bangos srauto, judantis šviesos greičiu per erdvę, kur jokio laiko nėra. Jo fizinė prigimtis sunkiai apibūdinama, oficialus pavadinimas – policijos literatūrinis robotas ZA-3478/PH10. Jis atlieka dvi lygiagrečias funkcijas – tiria nusikaltimus ir rašo apie tai detektyvinius romanus.

Marucha Čio – turtinga menotyrininkė ir „boba su kiaušais“. Ją domina XXI a. menas ir jo rinka. Ji išsinuomoja Porfirijų planuodama užmaskuoti nešvarius praeities darbelius – klastotes, parduotas už didžiulius pinigus įtakingiems meno kolekcininkams ir prestižinėms galerijoms. Mergina įsileidžia Porfirijų į savo „iPhuck 10“, tačiau neįvertina jo dirbtinio intelekto ir kaip tai gali atsisukti prieš ją pačią.

„iPhuck 10“ – brangiausias rinkoje meilės įrenginys ir drauge žinomiausio iš 244-ių Porfirijaus Petrovičiaus detektyvinių romanų pavadinimas. Tai tikras algoritminis policinės prozos šedevras apie meilės, meno ir visų kitų dalykų ateitį.

KATI HIEKKAPELTO „Bejėgiai“

Nuošaliame ir užpustytame miško kelyje tamsiu paros metu suvažinėjamas senukas. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės jį tiriančiai Anai Feketei atrodo įtartinos. Automobilį vairavusi mergina tikina, kad senukas gulėjo vidury kelio dar prieš jį partrenkiant, be to, nelaimės vietoje nėra aukos pėdsakų. Tyrimą dar labiau apsunkina netoliese aptiktas kruvinas peilis ir didžiulis raudonai nusidažiusio sniego plotas…

„Bejėgiai“ – tai antroji serijos knyga apie Aną Feketę – jauną Jugoslavijos vengrę, dirbančią Suomijos policijoje – ir jos kriminalinių nusikaltimų tyrimus (pirmoji – „Kolibris“ („Sofoklis“, 2018)). Kūrinys pripažintas geriausiu 2014 metų Suomijos detektyvu, taip pat įtrauktas į prestižinių Glass Key apdovanojimų, skiriamų geriausiems Skandinavijos detektyvams, trumpąjį sąrašą. Serijos autorė Kati Hiekkapelto (g. 1970) yra viena labiausiai pripažintų šiuolaikinių detektyvų rašytojų Suomijoje.

GRAHAM GREENE „Tykusis amerikietis“

Vieną akimirksnį – kaimo ataka kulkosvaidžiu iš skrendančio lėktuvo, kitą – saulėlydis kalnuose, numalšinantis sąžinės priekaištus dėl žmonių žūčių. Ne tu spaudei gaiduką, tik stebėjai, bet ar esi atleistas nuo kaltės? Ar grožiesi gamtovaizdžiu, kol kraujo klane paskutinius atodūsius skaičiuoja beginkliai vaikai, moterys, seneliai?

Reporteris Fauleris, atsidūręs politinių įvykių sūkuryje, patiria asmeninę ir kolektyvinę krizę. Susipažinusiam su „specialiąją misiją“ Vietname vykdančiu amerikiečiu Pailu, veikėjui nebepavyksta laikytis nuošaliai – jis patiria, kad kiekvienas anksčiau ar vėliau yra priverstas pasirinkti, kieno pusėn stoti. Tik ką pasirinks Fauleris: padėti nekaltiesiems ar pasinaudoti situacija, kad pats gautų naudos?

Romane Tykusis amerikietis autorius meistriškai atskleidžia gyvenimo kontrastus, supindamas individo dramą ir visuotinę tragediją – karą. Vietnamo liaudies pasipriešinimo fone nagrinėjami moraliniai ir politiniai klausimai bei asmeninių pasirinkimų našta.

Leidykla „ODILĖ“

ANTANAS ŠKĖMA „Izaokas“ 

Izaokas“ – vienas paskutinių Antano Škėmos (1911–1961) parašytų kūrinių. Jame aistringai ir su geliančia ironija svarstomi kaltės ir keršto, laisvės ir prasmės absurdiškame pasaulyje klausimai.

Apysakos rankraštį rašytojas 1961-ųjų rugsėjį atsivežė į Santaros-Šviesos suvažiavimą. „Pasirūpinkite mano knygute, nes, jei ne jūs, niekas jos neišleis“, – sakė Škėma, „Izaoką“ patikėdamas Vytautui Kavoliui. Rugsėjo 11-ąją, grįždamas iš Santaros-Šviesos suvažiavimo, rašytojas žuvo automobilio katastrofoje.

 WITOLDAS GOMBROWICZIUS „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos  

Garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo Witoldo Gombrowicziaus (1904–1969) „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ yra originali Vakarų Europos filosofų ir jų idėjų interpretacija. Šias filosofijos pamokas prieš pat mirtį 1969 m. pavasarį rašytojas prancūziškai padiktavo žmonai Ritai ir draugui Dominique de Roux.

Knygoje aptariami iškiliausi XIX—XX amžių filosofai. Šis kursas – ir paties W. Gombrowicziaus mąstymo ir filosofinių pažiūrų santrauka. Kartu tai – puikių įžvalgų ir subtilaus humoro kupinas tekstas.

MARIJUS GAILIUS „Oro“   

Neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs garsus klimatologas Vincentas Šemeta į kapus nusineša baugią paslaptį. Profesoriaus artimuosius ir draugus vėl bendrauti priverčia vis daugiau klausimų keliantis ciniškas jo testamentas.

Sunykus pažįstamam pasauliui, lieka saldūs tinklaodžių sapnai ir atšiaurus kraštovaizdis už betono jūrsienių. Ar tolimos praeities mįslę įminę žmonės atgaus pasitikėjimą ateitimi?

 NIKALOJUS KRAINSKIS „Nakties tamsybėse“  

Garsaus psichiatro, mokslininko ir rašytojo Nikolajaus Krainskio, kurį galima pavadinti „Vilniaus Freudu“, kūryba pirmąkart pasirodo lietuviškai. Vilniuje XX amžiaus pradžioje rašyti literatūriniai ir filosofiniai tekstai veda į žmogaus psichikos gelmes, atidžiai tyrinėja modernios visuomenės dvasinę būklę.

Kur riba tarp mokslo visagalybės ir beprotybės? Kas skiria Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės pacientą ir jo gydytoją, apleistą mergaitę, benamį šunytį ir juos stebintį psichiatrą, minios garbinamą herojų ir puolusį žmogų?

Po šimtmečio sugrįžtantys Nikolajaus Krainskio tekstai paveikūs ir šiandien.

Leidykla Vaga

SAŠA SOKOLOV „Durnių mokykla“

Rusų literatūros klasika užgimė su Gogolio „Apsiaustu“, o XXI a. rusų literatūros vaikystė prabėgo Sašos Sokolovo „Durnių mokykloje“. Su šiuo kūriniu grožinė literatūra perkopė į kitą, aukštesnę dimensiją.“

(Iš Michailo Šiškino atsiliepimų anuomet ir šiandien)

Saša Sokolovas – vienas mįslingiausių šiuolaikinės rusų literatūros rašytojų. Gimė Kanadoje 1943 m., ankstyvojoje vaikystėje su tėvais persikėlė gyventi į pokarinę Rusiją. Vėliau keletą kartų bandė bėgti iš šalies, kol galiausiai, 1975 m., jam pavyko. Gyvena JAV, kur pirmąkart ir pasirodė romanas „Durnių mokykla“, netrukus, išverstas į anglų kalbą, sulaukęs Vakarų pasaulio pripažinimo. Tai sudėtingiausias modernistinis kūrinys – proezija: lyriškas ir filosofiškas, maištaujantis ir ironiškas, kupinas vaizduotės šmėklų ir atminties duobių, jaunuolio, kurio asmenybė dvejinasi, kuris svajoja pavirsti paukščiu, tačiau pavirsta baltąja lelija, istorija, papasakota daugiabalsiu choru. Tai žodžio kaligrafija ir kalbos stichija. Romanas, persmelktas visaapimančio švelnumo (troškimo).

__________________

Daugiau info apie Vilniaus knygų mugę galite rasti čia.

1 komentaras apie “VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2019: knygų naujienos ir renginiai

  1. Mane tai erzina ta mugė. Dar neperskaitytos knygos iš užpraėjusios, o čia vėl n gerų knygų. Kas jas spėja skaityti?

Komentuoti: Pagojus Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.