Nesu tikras, ar į G. pašto dėžutę pasibeldusi grupė „Mutefish”, kurioje be lenko, dviejų airių ir ukrainiečio groja du lietuviai, ras daug klausytojų Lietuvoje.
Tam koją pakiš du dalykai: vien instrumentinė muzika ir airiško folkloro motyvai. Gal tik tuos du dalykus reikėtų sukeisti vietomis ir į pirmąją vietą statyti „piemenėlių dūdelės” motyvus, kurie mano (30-40 mečių) kartai iš karto asocijuojasi su Robinu Hudu ir Clannad, o ką išgirs jaunesnės ausys nesiimu spręsti. Vienok, jokios didesnės nostalgijos ir meilės tokiai muzikai nejaučiu.
Mutefish prie keltiškų akcentų derina tai lengvą poproką, tai sunkesnį roką. Ir viena, ir kita skamba maloniai, nekelia atgrasumo, tačiau ir nepavergia. Tokia instrumentinė muzika visai galėtų būti gal net kokių The Corrs ar Dropkick Murphys gabalų fonu, bet štai čia ir išlenda antroji Mutefish bėda – prie visų „360 Hangover” kompozicijų fono norisi žodžių. Oi, kaip norisi, nes klausant neapleidžia jausmas, kad girdžiu įžangą, pragrojimą ir tuoj tuoj pasirodys vokalinis šviesulys, kuris deja taip ir nepasirodo ir neužpildo nelabai ką sakantį foną.
Kitas variantas – visas „360 Hangovers” puikiai tiktų kokiam filmui kaip garso takelis. Kitu atveju, be vokalo ir be vaizdo, Mutefish lieka smagiai sau gatvėje muzikuojanti grupė (kaip, beje, ji ir prisistato).
Taigi, kol kas Mutefish neįžvelgiu jokios vizijos, krypties, nesuprantu, kur jie juda. Tiesa, kompozicijos „Too Real” antroji pusė leidžia spėti, kad šiems vyrukams visai pritiktų pereiti prie keltiško post-roko ar regio, kurį galima buvo užgirsti ankstesniuose grupės įrašuose, arba galėtų susikooperuoti su Dariumi Mileriu, tada Mutefish turėtų tekstų kūrėją-atlikėją, o Nojus – normalius muzikantus.
Daugiau info apie grupe:
http://mutefish.ie
https://www.facebook.com/
