AUTECHRE @ Vilnius, ŠMC, 2016-11-11

Šiek tiek po devyniasdešimtųjų, kai muzika tapo labiau pasiekiama originaliame formate, melomanai žinojo dvi įrašų kompanijas, kurių produkciją buvo galima pirkti vadovaujantis vien tik leidyklos brendu. 4AD ir WARP – prekiniai ženklai, už kurių turėjimą fonotekoje žmogus anuomet buvo didžiai gerbiamas. WARP karūnos perlai Autechre, kurių vardas kada nors bus iškaltas ant IDM – kosmische stiliaus paminklinės lentos, vakar apsilankė Vilniuje, ŠMC ir bandė nukelti stogus tiek seniems gerbėjams, kurie galėjo girtis, kad klausė Autechre before it was cool, tiek miniai hipsterių, kurie ko gero sako tą patį.

Koncertas buvo labai laukiamas – dėl didelės paklausos organizatoriai keitė lokaciją (o gaila), vis pametėdavo papildomų bilietų ir šiaip, kalbantis su melomanais, buvo jaučiamas didelis bendro pobūdžio lūkestis. Vienu metu maniau, kad net jeigu nieko įdomaus ten neįvyks, vis tiek būsiu apsilankęs koncerte tų atlikėjų, kurie yra labiau ateiviškesni, negu Kentauro Alfos gyventojai.

Kaip ir dera elektroninei muzikai, Autechre koncertas prasidėjo vėlokai – prieš pat 11 PM, o juos apšildė žanro atstovai – DJ Andy Maddock ir Russell Haswell. Man sunku vertinti tai, ką scenoje darė Russel Haswell, gal tik prasitarsiu, kad mačiau, kaip keli žmonės išėjo iš salės susiėmę galvas ir sakė: einam į lauką, ten Autechre palauksim. Tas klaikus noise vargu ar tiko apšildymui, kita vertus, sakiau sau, kad kai išeis Autechre, viskas smarkiai pagerės. Žinau, kad buvo tokių, kuriems Russel Haswell patiko, tačiau nurašykime tai skonio reikalui. Turėdami pusėtiną tonų generatorių tokią muziką galite kurti namie.

Kalbant apie vietą ir reikalus, reikia kumštelėti organizatorius už jų negebėjimą informuoti, kas ir kada gros ir gal kiek paverkti, kad Vilniuje nėra tinkamos erdvės tokiai muzikai, nes ŠMC yra tikras Š bet kokiems gyviems pasirodymams. Kol džiūgavau dėl to, kad Autechre atsivežė savo LP bei CD ir laksčiau pirmyn atgal link bankomato, man laukimas neprailgo. Intrigavo tai, kad koncertas, kaip buvo skelbiama, vyks visiškoje tamsoje su primygtiniu prašymu nesiblaškyti ir nevaikščioti.

Šviesos užgeso, moteriškas balsas pakartojo elgesio koncerto metu instrukciją ir Autechre čia pat pradėjo sukioti rankenėles. Už aparatūros vos įžvelgiami Rob Brown ir Sean Booth ėmėsi muzikos alchemijos ir velnias žino kokiais būdais sudėliotais garsais parodė, kas vadovauja IDM žanrui. Keisčiausių formų ritmo konstrukcijos liejosi iš anapus pagamintų staklių. Jeigu Autechre būtų fabrikas, jie gamintų atsargines detales nežemiškų civilizacijų skraidymo mašinoms. Tamsa, kurioje skendėjome dar labiau išryškino muziką. Muziką?, – vienu metu susimąsčiau. Tą, kas vyko, man sunku vadinti konvenciniu koncertu, nes bet koks publikos įsiterpimas šūktelėjimais ar plojimais erzino, tarsi kas žadintų iš saldaus miego. Atlikėjų sprendimas daryti tai užgesinus šviesas taip pat iš galvos išprašė lauk įprastą supratimą, kad ė, gerai su lazeriais ir stroboskopais pavarė. Klausytojai beveik tiesiogine to žodžio prasme ne savo valia buvo įmesti į kitokią aplinką, tačiau sprendžiant iš reakcijų po koncerto, toks Autechre priėjimas pasiteisino. Aš pats jaučiausi tikrai atsijungęs – pabuvęs garsų kosmose be jokių išorinio pasaulio dirgiklių.

Nuliūdino koncerto trukmė, nes Autechre grojo lygiai valandą. Jiems išėjus salėje iš karto sužibo šviesos ir viskas. Dar norėjau būti pakylėtas, aplankęs kaimyninę galaktiką ar kitą kosmoso užkampį, tačiau mūsų laivas nusileido taip greitai, kaip ir pakilo. Koncerto trumpumas ir gal kiek neišvystytas pagreitis paliko lengvą nusivylimą, lyg valgytum šiek tiek pravėsusį patiekalą. Galbūt mane atsivijo dvidešimties metų suformuotas lūkestis, bet nurašiau tai savo snobizmui. Laukiau kažkokios pirmųjų Autechre įrašų elegancijos, tačiau suprantu, kad Autechre jau kitokie – vėsesni ir šaltesni kaip tas naujas dangoraižis N mieste.

Išlėkiau į Vilniaus naktį nešinas krūva Autechre įrašų, pokalbiu su jais ir šiltu rankos paspaudimu. Jie patys atrodė kiek pavargę ir prasitarė, kad neliko sužavėti garsu. Kaip ten bebūtų, veiksmas įvyko. Tikras, į jokią lentyną netelpantis pasirodymas.

Koncerto įrašo ir foto nėra, nes taip prašė grupė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.